AS-552-102-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-102/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01147-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. G. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-522 „Dėl skundų nagrinėjimo“; panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2020 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652 dalį, kurioje pareiškėja įrašyta tarp 9-to eiliškumo pretendentų gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją įtraukti ją tarp 3-io eiliškumo pretendentų.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti ginčijamus aktus. Pareiškėjos manymu, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, nes ginčijamais aktais skirstomi žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja galėtų pretenduoti, jeigu būtų 3 eilėje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslintą skundą ir atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismas pabrėžė, kad spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Pareiškėjos teiginius apie galimus neigiamus padarinius ir jos nurodytas prielaidas teismas laikė nukreiptais į ateitį, grindžiamais prielaidomis, spėjimais, kurių negalėjo laikyti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pažeistų trečiųjų asmenų teises, todėl būtų akivaizdžiai neproporcingas pareikštam reikalavimui.

II. Pareiškėja D. G. atskiruoju skundu (b. l. 19-20) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja tvirtina, kad pateikė įrodymus, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, t. y. pateikė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2020. Kadangi šiuo įsakymu įgyvendinamas skundžiamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1652, pareiškėjos manymu, jis patvirtina, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti realių sunkumų įvykdyti teismo sprendimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tarnyba pažymi, kad, pritaikius pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, tretiesiems asmenims negalės būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas ir valstybinės žemės pardavimas, todėl pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepagrįstai pažeistų šių asmenų teises ir būtų akivaizdžiai neproporcingas pareikštam reikalavimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS146-674/2011). Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skunde keliamų reikalavimų pobūdį, jų faktinį pagrindą, skundžiamo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų turinį, jų įtaką kitiems asmenims bei minėtą administracinių teismų praktiką, konstatuoja, kad realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių (laikinai sustabdyti ginčijamus aktus) šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra. Nagrinėjamu atveju, priėmus sprendimą panaikinti pareiškėjos skundžiamus sprendimus, iki tokių sprendimų priėmimo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų arba netaptų negalimas, kadangi bylos nagrinėjimo metu galiojantys sprendimai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, nesukels tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būsimą sutartį ar įsakymą dėl valstybinės žemės suteikimo, pasitvirtinus pareiškėjos skunde dėstomoms aplinkybėms apie ginčijamų įsakymų (jų dalių), nustatančių pretendentų žemei įsigyti eiliškumą, neteisėtumą, bus galima nuginčyti teismine tvarka ir grąžinti šalis į status quo ante (lot. – ankstesnė padėtis). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-689/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas