AS-858-1018-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS858-1018/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00810-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 59; 63.3.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybės įmonei Registrų centras ir uždarajai akcinei bendrovei „Matininkas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Antanas Baranauskas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių (toliau – ir atsakovas, NŽT Jonavos skyrius) suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi (b. l. 4–5) pareiškėjo skundą atsisakė priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), 24 bei 25 punktais ir nustatė, jog šis teisinis reguliavimas tokio pobūdžio ginčams numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Nurodė, jog iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su NŽT Jonavos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu (dėl nederinimo dėl Lietuvos vyriausiojo apygardos teismo sprendimo), tačiau jo teismui neskundžia, o tik prašo teismo įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“. Tačiau pareiškėjo keliamas reikalavimas glaudžiai susijęs su tuo, jog teismas turi vertinti ir NŽT Jonavos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą, kuris pareiškėjui ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Įvertinęs pareiškėjo ginčą, nusprendė, jog pirmiausia pareiškėjas dėl minėtų veiksmų turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – į teritorinio padalinio vadovą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, t. y. į NŽT Jonavos skyriaus vedėją, o tik po to – į teismą (jei Teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų).

Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie tai, jog dėl skundžiamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo pasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.) ir nurodė, jog pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą NŽT Jonavos skyriaus vedėjui. Šios institucijos sprendimas gali būti apskųstas teismui (jei Teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų) (ABTĮ 32 str., 37 str. 3 d., Taisyklių 24 ir 25 p.).

Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 8–11), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti A. B. skundą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad yra praleistas nutarties apskundimo terminas, remiantis atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis atnaujinti nutarties apskundimo terminą, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsisakymas priimti pareiškėjo skundą yra neteisingas, kadangi buvo skundžiamas ne NŽT Jonavos skyriaus surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o NŽT neveikimas nepriimant sprendimo pagal pateiktą 2014 m. balandžio 9 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo skundu NŽT buvo prašoma pripažinti NŽT Jonavos skyriaus 2014 m. vasario 21 d. Tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir įpareigoti NŽT Jonavos skyriaus vedėją suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“, t. y., patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys nustatytus pagal UAB „Matininkas“ kadastrinių matavimų bylą.

Tai NŽT turėjo padaryti vadovaujantis NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintu „Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių” (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės) 29 ir 30.5 punktais priimdama konkretų sprendimą. NŽT vietoje privalomo priimti sprendimo 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir skundo nagrinėjimo metu nustatytus faktus, konstatuotina, kad Tikrinimo aktas surašytas nesivadovaujant Taisyklėmis ir manytina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas gali būti derinamas ir pasiūlė minimo žemės sklypo, kadastro duomenų bylą pakartotinai teikti NŽT Jonavos skyriui tikrinti.

Vykdytojas (UAB „Matininkas”) būdamas tvirtai įsitikinęs, kad NŽT Jonavos skyrius vadovausis NŽT pateiktomis išvadomis, iš naujo pateikė bylas derinti. Tačiau NŽT Jonavos skyrius surašė 2014 m. gegužės 30 d. Tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad žemės sklypų kadastro bylos techniškai parengtos teisingai, galutinis žemės sklypo ribų derinimas bus atliktas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo apygardos teismo sprendimu. Kadangi pareiškėjui toks teismas yra nežinomas, o jokios kitos bylos yra nesusijusios su NŽT Jonavos skyriui privalomu priimti sprendimu suderinti žemės sklypo ribas, pareiškėjas vadovaudamasis NŽT 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta teise skųsti minėtos tarnybos atsakymą ABTĮ tvarka, apskundė NŽT neveikimą.

2. Vykdytojas (UAB „Matininkas”) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka NŽT Jonavos skyriaus vedėjai (žr. 2014 m. vasario 25 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini)). Nesulaukus atsakymo į skundą vykdytojas (UAB „Matininkas”) 2014 m. balandžio 9 skundu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT Jonavos skyriaus vedėjos neteisėtų veiksmų. NŽT nepriėmus sprendimo, jos veiksmai buvo apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui.

3. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu ir šio įstatymo 23 straipsniu pareiškėjas turėjo būti teismo nutartimi įpareigotas per teismo nustatytą terminą pašalinti pareikšto skundo trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo.

4. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalį skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, todėl atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis buvo priimta 2014 m. birželio 13 d. Nesulaukus pranešimo apie nutarties priėmimą pareiškėjo atstovas 2014 m. liepos 30 d. pasiteiravo teismo raštinės darbuotojos apie A. B. teismui pateiktą skundą. Raštinės darbuotoja informavo, kad 2014 m. birželio 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti A. B. skundą jos teigimu, minima nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta neregistruotu laišku, kurio pareiškėjas negavo. Taip pat buvo informuotas, kad 2014 m. liepos 14 d. skundas ir jo priedai grąžinti pareiškėjui A. B.. Kadangi pareiškėjas ir šio laiško negavo tą pačią dieną jo atstovas kreipėsi į Jonavos paštą. Jonavos pašto klientų aptarnavimo specialistė R. M. paaiškino, kad pašte laiškas yra, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jis savalaikiai nebuvo įteiktas pareiškėjui. Tokiu būdu teismo registruotas laiškas buvo įteiktas 2014 m. liepos 30 d. (žr. Atiduotą pašto siuntų sąrašą). Vadinasi, septynių dienų nutarties apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 30 d. Jeigu teismas laikytų, kad septynių dienų apskundimo terminas yra praleistas, prašo teismo nutarties apskundimo terminą atnaujinti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę paduoti skundą NŽT Jonavos skyriaus vedėjai, o šios institucijos sprendimas gali būti apskųstas teismui, tačiau nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra valstybės, todėl teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai vadovaujantis Taisyklių 25.2 punktu yra skundžiami NŽT vadovui vadovaujantis Ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 29 ir 30 punktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad jis nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti nagrinėti A. B. skundą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad yra praleistas nutarties apskundimo terminas, remiantis atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis atnaujinti nutarties apskundimo terminą, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Remiantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

ABTĮ 107 straipsnis, reglamentuojantis nutarčių nuorašų išsiuntimą proceso šalims, numato, kad bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2014 m. birželio 13 d., jos nuorašai išsiųsti 2014 m. birželio 16 d. Atskirasis skundas Kauno apygardos administraciniame teisme gautas tik 2014 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas teigia, jog septynių dienų terminas atskirajam skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 30 d., t. y. tada, kai pareiškėjo atstovas iš pašto atsiėmė siuntą su įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir grąžintu skundu bei jo priedais. Pareiškėjas teigia, jog neįsiteisėjusios nutarties jis negavo, todėl objektyviai praleido jos apskundimo terminą. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir, esant pareiškėjo prašymui, terminą atnaujina.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o Taisyklių 24 ir 25 punktai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas neginčija fakto, jog šiuo atveju yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas iš esmės teigia, jog tinkamai pasinaudojo minėta tvarka, todėl gali savo teises ginti teisme.

Atsižvelgusi į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžiasi dėl to, jog NŽT Jonavos skyrius nesuderina žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ir nepriima sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tokie veiksmai nėra apskųsti ne teismo tvarka. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB „Matininkas“ kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo. NŽT 2013 m. spalio 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog minėti dokumentai surašyti netinkamai, todėl pasiūlė ištaisyti nurodytą procedūrinį pažeidimą – pakartotinai atlikti ženklinimo procedūras ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą pakartotinai teikti NŽT Jonavos skyriui. 2014 m. vasario 25 d. UAB „Matininkas“ su skundu vėl kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, prašytamas suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu, tačiau NŽT Jonavos skyrius 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Matininkas“ skundą atsisakė tenkinti, todėl UAB „Matininkas“ 2014 m. balandžio 9 d. kreipėsi į NŽT dėl minėto tikrinimo akto teisingumo ir NŽT Jonavos skyriaus vedėjos R. A. atsisakymo derinti UAB „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą. NŽT 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog ginčijamas aktas surašytas nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, todėl, manytina, kad jis gali būti derinamas NŽT Jonavos skyriuje, o dėl šio skyriaus vedėjos ir vyriausiosios specialistės D. G. pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats pareiškėjas nei karto nesiskundė nei NŽT Jonavos skyriui, nei NŽT, pareiškėjas nesutinka su NŽT Jonavos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau jo teismui neskundžia, o tik prašo teismo įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo keliamas reikalavimas glaudžiai susijęs su tuo, jog teismas turi vertinti ir NŽT Jonavos teritorinio padalinio 2014 m. gegužės 30 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog šis tikrinimo aktas yra neskundžiamas, o NŽT Jonavos skyriaus veiksmai nebuvo apskųsti išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pareiškėjas dėl minėtų veiksmų turėjo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – į NŽT Jonavos skyriaus vedėją, o tik po to – į teismą (jei Teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų) (ABTĮ 25 str. 1 d.; Taisyklių, 24 p. ir 25 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o pirmosios instancijos teismo 2014 mbirželio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 mbirželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis