A-525-970-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-970/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02219-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 29–31), kuriame prašė:

1) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (13)-SN-96;

2) įpareigoti Tarnybą atlikti iš naujo tyrimą pagal pareiškėjos pateiktą skundą.

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2011 m. gruodžio 5 d., jai pačiai pageidaujant, Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje (toliau – ir Šiaulių skyrius) buvo sudarytas Individualaus užimtumo veiklos planas, kuriame numatytas pareiškėjos dalyvavimas viešųjų darbų priemonėje. Tačiau, pareiškėjos teigimu, jai tyčia buvo siūlomas tik tas darbas, kurio ji negali dirbti. Šiaulių skyrius, su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, turėdami visą informaciją apie jos sveikatos būklę išdavė tris rekomendacijas viešiems darbams dirbti į tą pati archyvą, kuriame dirbdama susirgo ir dėl ko jai buvo nustatytas profesinis susirgimas.

Dėl minėtų institucijų biurokratizmo, piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau jos ginčas iš esmės nebuvo išspręstas, skundas persiųstas Tarnybai. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Tarnybos kontrolierė pateikė pažymą, kurios teiginiai neatitinka faktinės medžiagos. Nurodė, kad 2013 m. I ir II ketvirtyje, beveik visi darbai buvo ir yra vykdomi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriuose (dokumentų tvarkymas ir archyvavimas).

Tai tie darbai, kurių pareiškėja prašė ir galėjo dirbti, tačiau jai jie nebuvo siūlyti. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, kad ir Socialinės paramos skyriuose buvo vykdomi tvarkymo ir archyvavimo viešieji darbai, kuriuos pareiškėja taip pat galėjo dirbti, nes jie yra vykdomi su švariomis bylomis. Pažymi, kad iš nurodytų darbų nebūtų galėjusi dirbti tik Patalpų valymo darbų ir darbų pačiuose archyvuose. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos kontrolierė tyrimo tinkamai neatliko, o pažymoje rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija.

Pabrėžė, kad, įsidarbinant 2013 m. vasario 7 d. pagal viešųjų darbų programą buvo padaryta keletą grubių pažeidimų (darbuotojų įdarbinimą privalėjo atlikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos personalo skyrius, o ne Socialinio paramos skyriaus specialistė; Socialinio paramos skyriaus specialistė, išdavusi Privalomojo sveikatos patikrinimo pažymą, privalėjo palaukti kol bus pateiktos medikų išvados apie tinkamumą siūlomam darbui; lentelėje yra pateikta informacija apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje pagal viešųjų darbų programą įdarbintų asmenų skaičių, darbų pobūdį ir darbo vietų adresus, kurioje akivaizdžiai matyti, kad darbai buvo vykdomi, kurių yra prašiusi pareiškėja), kurie nebuvo įvertinti Tarnybos atliekamo tyrimo metu.

Pareiškėjos nuomone, visos rekomendacijos įsidarbinti, viešieji darbai yra tyčia siūlomi, neatsižvelgiama į išsilavinimą ir sveikatos būklę. Tai patvirtina 2013 m. vasario 13 d. skunde nurodytos aplinkybės.

Atsakovas Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 44–46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus skundus. Pirmasis pareiškėjos skundas Tarnyboje buvo gautas 2013 m. vasario 20 d. Jame pareiškėja nurodo, kad buvo neįdarbinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje dėl to, kad diskriminuojama kaip neįgalioji. Galimai buvo pažeistos Lygių galimybių įstatymo nuostatos. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad darbdavys (Šiaulių miesto savivaldybės administracija) ar tarpininkas (Šiaulių teritorinės darbo birža) sudarė kliūtis R. P. įsidarbinti dėl jos negalios. Tai yra, nenustatytas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnyje numatytų darbdavio pareigų įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje pažeidimas. Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktus įrodymus bei vadovaudamasi Įstatymo 15 straipsniu bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kontrolierė baigė pareiškėjos skundų tyrimą nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams. rekomendavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei Šiaulių teritorinei darbo biržai pagal galimybes sudaryti R. P. tinkamas įsidarbinimo ir darbo sąlygas, atitinkančias jos poreikius, išsilavinimą bei reikalavimus dėl jos sveikatos. Pabrėžė, kad, priimdama sprendimą, kontrolierė rėmėsi išimtinai objektyviais įrodymais – pateiktų dokumentų kopijomis. Tačiau pažymos aprašomojoje dalyje yra cituojami apklaustųjų asmenų pateikti paaiškinimai, dėl kurių pareiškėja yra pareiškusi nepasitenkinimus. Kontrolierė pasiūlė pareiškėjai dėl galimai melagingos šmeižikiškos informacijos kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas arba į teismą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 113–115) pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su jos diskriminacija dėl sveikatos būklės (negalios). 2012 m. spalio 30 d. išduota Šiaulių centro poliklinikos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0017608 liudija, kad pareiškėjai nustatytas 30 procentų netektas darbingumas nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 8 d. Pareiškėjai 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 balandžio 16 d. išduotos privalomojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos patvirtina, kad pagal esamą sveikatos būklę jai negali būti skiriami darbai, turintys jos sveikatai kenksmingų faktorių (senų dokumentų tvarkymas, dulkės).

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gegužės 20 d. rašte pateiktos lentelės matyti, kad pagal viešųjų darbų programą, kurioje dalyvavo ir R. P., administracijoje buvo įdarbinti asmenys dirbti dokumentų tvarkymo ir archyvavimo, patalpų valymo darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyrius teikė R. P. rekomendacijas įsidarbinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, tačiau dėl sveikatos būklės pareiškėjai minėti darbai nebuvo suteikti. Be to, pareiškėjai buvo siūlomi ir kiti darbai (uždaroji akcinė bendrovė „Sintuva“ pamainos meistras, valstybės įmonė „Mažieji šnekoriai“ auklėtoja), tačiau ji nebuvo įdarbinta dėl sveikatos būklės, kompetencijos stokos, o tai negali būti pripažįstama diskriminacija pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, pareiškėjos teiginiai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo siūlomi darbai, susiję tik su dokumentų tvarkymu (pasak pareiškėjos, „švarių dokumentų tvarkymo darbai“) prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl nelaikytini pagrįstais. Teismas byloje nenustatė jokių objektyvių įrodymų, kuriuos vertinat galima būtų teigti, jog Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyrius ar Šiaulių miesto savivaldybės administracija tyčia ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų atsisakę R. P. suteikti galimybę dirbti darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę bei turimą profesiją, išsilavinimą. Teismas nurodė, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog Šiaulių darbo biržoje galimai klastojami dokumentai, iš esmės nesusiję su jos diskriminavimu, todėl, vertinant Tarnybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, nėra teisiškai reikšmingos.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Tarnyba 2013 m. gegužės 20 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Minėtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėja R. P. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 139-140), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino pateiktus faktus. Teismas neįvertino fakto, kad pareiškėja neteisėtai buvo neįdarbinta pagal Šiaulių teritorinės darbo biržos 2013 m. vasario 5 d. rekomendaciją Nr. RK29-2013-3136 Šiaulių miesto administracijos Socialinės paramos skyriaus dokumentų tvarkymo ir archyvavimo darbams, nes Socialinės paramos skyriaus darbuotoja A. G. be medikų išvadų padarė neatitinkantį tikrovės įrašą, kad pareiškėja negali dirbti archyvo tvarkymo darbų, nors darbas nebuvo susijęs su archyvo tvarkymu. Būtent šį neįdarbinimo faktą turėjo ištirti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tačiau tyrimo iš esmės neatliko. Be to, teismas neteisingai įvertino ir 2012 m. rugsėjo 12 d. įsidarbinimo rekomendaciją Nr. RK29-2012-31809, kuri pareiškėjai nebuvo išduota ir kurioje nėra darbdavio atžymos, kad R. P. kvalifikacija nėra tinkama.

Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 144), kuriuo prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Tarnyba nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi darbdaviui ir darbuotojui. Pareiškėjai išduotoje išvadoje nurodyta, kad ji negali dirbti aplinkoje, kurioje yra cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių. Tą patvirtino ir viešosios įstaigos Šiaulių centro poliklinikos privalomo sveikatos patikrinimo pažyma apie pareiškėjos sveikatos būklę. Taip pat pažymi, kad atliko išsamų R. P. pateiktų skundų tyrimą vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 15 straipsnyje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnyje numatyta skundų tyrimo eiga, bei nenustatė, kad R. P. buvo sudarytos kliūtys įsidarbinti dėl negalios, t. y. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis nebuvo nepažeistas. Be to, remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi rekomendavo sudaryti R. P. tinkamas įsidarbinimo ir darbo sąlygas, atitinkančias jos poreikius, išsilavinimą bei reikalavimus dėl jos sveikatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodomoje 2013 m. vasario 5 d. Rekomendacijoje įsidarbinti Nr. RK29-2013-3136 (b. l. 26), darbdaviu įvardinta Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pareigos/laisva darbo vieta apibūdinta kaip Istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų ir archyvų tvarkymo pagalbiniai darbai.

Byloje esantys duomenys (b. l. 81–82) patvirtina, kad 2013 metų I ir II ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje pagal viešųjų darbų programą asmenys buvo darbinami tik dokumentų tvarkymo, archyvavimo, patalpų valymo darbams.

Tuo tarpu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 48) nurodyta, kad pareiškėja negali dirbti darbo aplinkoje veikiant, be kita ko, cheminėms jautrinančioms medžiagoms, dulkėms.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui. Tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada darbdaviui privaloma nustatyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skirtingai nei teigia pareiškėja, Rekomendacijoje įsidarbinti Nr. RK29-2013-3136 Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrio vedėja pagrįstai nurodė, kad pareiškėja dėl sveikatos negali dirbti archyvo tvarkymo darbų.

Pareiškėjos pateikta papildoma informacija prie 2013 m. birželio 25 d. skundo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos informacija apie 2013 metais į viešųjų darbų priemonę įdarbintus asmenis, duomenų, kad pagal aptarimą Rekomendaciją įsidarbinti pareiškėja galėjo būti įdarbinta tokiam darbui, kurį ji gali dirbi atsižvelgiant į sveikatos būklę, nepatvirtina. Joje nėra duomenų, kokiems konkrečiai darbams buvo įdarbinti informacijoje nurodomi asmenys, t. y., kad jie buvo įdarbinti tokiems darbams, kuriuos, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir minėtą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, galėtų dirbti pareiškėja.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad į pastarąją informaciją teismas neatsižvelgė, pažymėtina, jog vien tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo (teismas pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai buvo byloje ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), savaime neleidžia teigti, kad į juos nebuvo atsižvelgta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, pagrindo spręsti, kad teismas priimdamas sprendimą nevertino pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų, nėra.

Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad „teismas neteisingai konstatavo rekomendaciją įsidarbinimo 2012-09-12 Nr. RK29-2012-31809“, kuri jai nebuvo išduota, tik konsultantės išsiųsta, joje nebuvo darbdavio atžymos, kad jos kvalifikacija netinkama.

Pažymėtina, kad šio dokumento kopiją teismui pateikė pati pareiškėja (b. l. 12). Šioje Rekomendacijoje įsidarbinti yra Teritorinės darbo biržos specialistės įrašai „siųsti CV, dalyvauja atrankoje, pasirinktas kitas kandidatas“. Tai, kad šie duomenys įrašyti specialistės, be darbdavio VšĮ „Mažieji šnekoriai“ atžymos, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad šie duomenys neteisingi, kad pareiškėja buvo neįdarbinta diskriminuojant ją dėl negalios.

Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pareiškėjos skundo nenagrinėjo iš esmės.

Pasisakant dėl Tarybos atlikto tyrimo ir pažymos, taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo (be kita ko, susijusių su negalia) teikiami lygių galimybių kontrolieriui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai skundo tyrimo eiga reglamentuota Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Pastarojo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų.

Būtent pastarosios nuostatos pagrindu, Taryba nusprendė siekiant įgyvendinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme numatytus tikslus dėl neįgaliųjų asmenų įdarbinimo, rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei Šiaulių teritorinei darbo biržai pagal galimybes sudaryti R. P. tinkamas įsidarbinimo ir darbo sąlygas, atitinkančias jos poreikius, išsilavinimą bei reikalavimus dėl jos sveikatos.

Teisėjų kolegijai, patikrinusiai visą bylą, nekilo abejonių dėl atsakovo atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo priimta pareiškėjos skundžiama Tarnybos pažyma, jo išsamumo, bei dėl skundžiamos pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, jos atitikimo individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

` Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas