A-183-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-183-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. G. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 6–8) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2013 m. gegužės 21 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 17).

Nurodė, kad 2011 m. spalio 20 d. Skyrius pareiškėjui išdavė sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutikimas) (b. l. 15), kuriame buvo nurodyta, jog Skyrius neprieštarauja, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas S. L. laikinai naudotųsi šalia minėto žemės sklypo esančiu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. jį prižiūrėtų, statytų laikinus nesudėtingus statinius (be teisės laikinus statinius bei teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre), iki minėtas žemės sklypas bus suformuotas ir parduotas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkui, bet ne ilgiau kaip trims metams nuo Sutikimo išdavimo datos ir jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisiniai santykiai. Sutikime nustatytas naudojimosi žemės sklypu pabaigos terminas sietinas su juridinę reikšmę turinčiu faktu (iki minėtas žemės sklypas bus suformuotas ir parduotas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkui) arba konkrečiu terminu (ne ilgiau kaip trims metams). Tačiau Skyrius 2013 m. gegužės 21 d. (nepraėjus trejiems metams nuo Sutikimo išdavimo) priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo Sutikimą pripažino netekusiu galios ir įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 21 d. atlaisvinti valstybinę žemę ir sutvarkyti naudojamą nesuformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Įsakyme nėra nurodytos jokios priežastys, argumentai, dėl kurių minėtas Sutikimas buvo pripažintas netekusiu galios. Be to, iš Įsakymo 2 punkto turinio matyti, jog pareiškėjui perduotas naudotis žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, t. y. įsakymo priėmimo metu nebuvo juridinę reikšmę turinčio fakto, su kuriuo galėjo būti siejama neatlygintino naudojimosi šiuo žemės sklypu termino pabaiga. Pareiškėjui iki šiol nėra žinomi ginčijamo Įsakymo priėmimo motyvai, nors pareiškėjas dėl to kreipėsi į Skyrių. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčijamą žemės sklypą prižiūrėjo ir juo naudojosi pagal paskirtį, būklės nepablogino (priešingai, ją pagerino).

Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui naudojantis ginčo žemės sklypu buvo pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Ginčo žemės sklype yra auginamos pareiškėjo pasodintos daržovės, todėl Įsakymo vykdymas reikštų, jog visi augalai turi būti iki šio termino sunaikinti, o pareiškėjas patirtų nuostolius, tačiau ginčijamame Įsakyme dėl sutarties nutraukimo prieš terminą patirtų nuostolių atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25–28) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo pažeidimų gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko V. G. pranešimai (b. l. 38, 43). Skyriaus specialistai 2013 m. balandžio 5 d. patikrino valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimą ir nustatė, kad šiame žemės sklype stovi skelbimų lenta, tvoros dalis ir statybinės medžiagos (b. l. 44). Po Įsakymo priėmimo 2013 m. birželio 25 d. pakartotinai patikrinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, kad šiame žemės sklype stovi skelbimų lenta, tvoros dalis ir statybinės medžiagos, užimta apie 1 000 kv. m valstybinės žemės. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir panaudos sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima tik laikantis teisės aktų reikalavimų bei visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti teisės aktų. Skyrius duomenų apie konkretų asmenį, kuriam buvo suteiktas ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi, t. y. asmuo, kuriam buvo suprojektuotas ir suteiktas ginčo žemės sklypas, į Skyrių dėl sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė ir duomenų apie mokėtas įmokas už sklypą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 123–124) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Skyriaus vedėjas Sutikimą pareiškėjui išdavė viršydamas savo kompetenciją. Nei valstybinės žemės sklypo panaudai, nei žemės sklypo patikėjimo teisei atsirasti šiuo atveju jokio teisėto pagrindo nėra. Atkreipė dėmesį į teisės principą, pagal kurį iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl tariamos panaudos gavėjo (pareiškėjo) įsivaizduojama teisė net tris metus netrukdomai naudotis valstybine žeme yra teisiškai neįmanoma. Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, jog jis žemės sklypą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir juo naudojosi pagal paskirtį, patvirtina neteisėtą šio žemės sklypo užgrobimą. Pažymėjo, kad, būdamas pareiškėjo kaimynu ir neapsikentęs neteisėtai į šį sklypą išleidžiamų nuotekų kvapo, 2010 m. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą (toliau – ir Agentūra), kurios pareigūnai aptiko neteisėtai sumontuotą nuotekų išleidimo automatinę įrangą ir už šį pažeidimą pareiškėjui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Pareiškėjas ir jo šeima iki šiol nevengia į ginčijamą žemės sklypą leisti chemikalų ir nuotekų. Todėl 2013 m. balandžio mėnesį V. G. kreipėsi į Agentūrą, kuri medžiagą yra persiuntusi kitai valstybės institucijai sprendimui priimti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu (b. l. 175–179) pareiškėjo S. L. skundą tenkino.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Įvertinęs Įsakymo ir Skyriaus 2013 m. birželio 6 d. rašto, su kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas Įsakymas, turinį konstatavo, kad Skyrius minėtuose aktuose nenurodė Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežasčių, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš esmės nemotyvuotas įsakymas savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad Sutikimą panaikino dėl to, kad pareiškėjas, kaip žemės sklypo naudotojas, neužtikrino jo tinkamo naudojimo. Jos nuomone, netinkamas naudojimasis suteiktu žemės sklypu pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kurių nepažeidimas pagal Sutikimą yra būtina žemės sklypo laikino naudojimo galimumo sąlyga.

Iš administracinių teisės pažeidimų byloje (duomenys neskelbtini) esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimu trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. nubaustas 1 000 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5114 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini), t. y. neužtikrino, kad mišrios statybinės atliekos, esančios teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms, ir Agentūrai nepateikė atliekų pridavimą įrodančių dokumentų patvirtintų kopijų (administracinio teisės pažeidimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 12, 38). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, administracinių teisės apžeidimų byloje (duomenys neskelbtini) pakeitė Agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2012 m. spalio 5 d. nutarimą ir V. G. už ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė 700 Lt dydžio baudą (b. l. 72–85, 135, 138–143).

Įvertinęs surinktus duomenis ir liudytojo J. B. parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjas padarė jam suteikto laikinai naudotis ginčijamo žemės sklypo naudojimo pažeidimą. Priešingai, iš prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėtos administracinio teisės pažeidimo bylos (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žemės sklype esančias mišrias statybines atliekas, kurių buvimą atsakovas laiko aplinkybe, patvirtinančia, kad pareiškėjas netinkamai naudoja suteiktą žemės sklypą, įpareigotas priduoti atliekų tvarkytojams trečiasis suinteresuotas asmuo V. G., o ne pareiškėjas. Nepagrįsta Skyriaus atstovės pozicija, jog nėra svarbu, ar ginčijamą žemės sklypą statybinėmis atliekomis užteršė pats pareiškėjas, ar kitas subjektas, nes pareiškėjui negali kilti neigiamos teisinės pasekmės dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad Skyrius nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Sutikimą. Kiti Įsakymo punktai ir įpareigojimai yra išvestiniai iš sprendimo pripažinti Sutikimą netekusiu galios, todėl skundžiamą Įsakymą panaikino kaip nepagrįstą (Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. apeliaciniu skundu (b. l. 193–196) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde išdėsto, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja tik Žemės įstatymas ir VAĮ. Remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsniu. Nagrinėjamu atveju aktualus valstybinės žemės perdavimo naudotis tam tikriems asmenims supaprastinta tvarka, institutas. Tačiau, pirmosios instancijos teismas šiuo įstatymu nesivadovavo, todėl negalėjo skundžiamame sprendime aiškinti ir taikyti jo 16 straipsnio. Pirmosios instancijos teismas taip pat privalėjo remtis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 7 straipsnio 3 dalimi, kuria remiantis valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų bei visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės aktų reikalavimais. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Pareiškėjo teiginiai, kad jis ginčo žemės sklypą prižiūrėjo ir juo naudojosi pagal paskirtį yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkantys tikrovės. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, V. G. būdamas pareiškėjo kaimynu ir neapsikentęs neteisėtai į šį sklypą išleidžiamų nuotekų smarvės dar 2010 m. kreipėsi į Agentūrą, kurios pareigūnai atvykę į sklypą ir buvo aptikę neteisėtai sumontuotą automatinę nuotekų išleidimo įrangą. Už šią neteisėtą veiką, pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jo sūnus trečiajam suinteresuotam asmeniui pagrasino, kad jam tyčia visokiais būdais kenks, skųs jį ir net išgyvendins iš jų kaimynystės. Faktą jog pareiškėjui už nuotekų išleidimą į sklypą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei jis buvo nubaustas, pareiškėjas pats pripažino 2013 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausiamas liudytoju privataus kaltinimo byloje (duomenys neskelbtini).

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas bando klaidinti teismą ir nurodyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra neįvykdęs administracinio įpareigojimo priduoti jo išpiltų statybinių atliekų į sąvartyną bei pateikti atitinkamą deklaraciją. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus specialisto M. A. tarnybinio pranešimo turinio, trečiasis suinteresuotas asmuo minėtą įsipareigojimą įvykdė dar 2011 m. birželio 6 d. Be kita ko, pažymi, kad pareiškėjo atstovė supainiojo du skirtingus civilinės teisės institutus – žemės sklypo panaudos bei turto patikėjimo su Sutikimu. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nei valstybinės žemės sklypo panaudai, nei žemės sklypo patikėjimo teisei atsirasti jokio teisėto pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia ABTĮ 81 straipsnį bei 86 straipsnio 3 dalį, nes teismas nesilaikė imperatyvo atsakyti į visus pagrindinius pareiškėjo argumentus.

Pareiškėjas S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 205–208) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G. pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas teismo išlaidas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenis, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis, t. y. jame nenurodytos jokios aplinkybės (faktai), kurioms esant ir, juo labiau, kurių buvimą konstatavus individualiame akte nekiltų abejonių dėl tokio akto teisėtumo, pagrįstumo bei objektyvios jo priėmimo būtinybės. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, privalėjo aiškiai nurodyti aplinkybes, kurioms atsiradus Sutikimas naudotis valstybine žeme negali toliau galioti (pvz., Sutikimo galiojimo laikotarpiu minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir planuojama jį parduoti ir/ar yra pagrindas kalbėti apie trečiųjų asmenų teisių pažeidimą), tačiau tokio pobūdžio aplinkybės Įsakyme nebuvo nei nurodytos, nei nustatytos, apie tai galima spręsti iš atsakovo atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Ji teigė, jog Įsakymas buvo priimtas dėl tos priežasties, jog šiame žemės sklype buvo rastos statybinės atliekos ir tuo būdu konstatuota, jog pažeistos trečiųjų asmenų teisės, tačiau taip pat patvirtino, jog atsakovas, duodamas Sutikimą naudotis minėtu žemės sklypu, netikrino jo būklės, tame tarpe – nesiaiškino, ar minėtame žemės sklype nebuvo statybinių atliekų dar iki leidžiant juo naudotis pareiškėjui ir nebandė išsiaiškinti, kas atsakingas už sklypo užteršimą jame esančiomis statybinėmis atliekomis.

Be to, Įsakymo 2 dalyje nurodyta, jog pareiškėjas yra įpareigojamas ne tik atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau ir sutvarkyti naudojamą nesuformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą. Tokiu būdu atsakovas, neišsiaiškinęs, jog minėtą žemės sklypą dar iki jo suteikimo naudotis pareiškėjui statybinėmis atliekomis užteršė trečiasis suinteresuotas asmuo V. G., šiuo individualiu administraciniu aktu sukūrė nepagrįstas pareigas pareiškėjui ir tuo buvo pažeistos ir VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog Sutikimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams, šio akto teisėtumas niekuomet nebuvo kvestionuojamas, todėl apelianto argumentai dėl šio Sutikimo teisėtumo neturi prasmės.

Mano, kad atmestini apelianto argumentai, sietini su tuo, jog neva pareiškėjas teršė jam suteiktą naudotis žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas (b. 1. 71) ar jo šeimos nariai būtų buvę patraukti administracinėn atsakomybėn ar atlikę kokius kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėjo būti kvestionuojama pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypu. Pažymėtina, jog liudytojas J. B. (trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros darbuotojas) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjui dėl jo veiklos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), minėta institucija jokių pretenzijų neturi, todėl apelianto teiginiai, jog būtent pareiškėjas ar jo šeimos nariai netinkamai naudojosi minėtu žemės sklypu, jį teršė chemikalais ar pan. ir už tai neva yra traukti administracinėn atsakomybėn, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Tuo tarpu pats V. G. yra asmuo, įpareigotas iš minėto žemės sklypo išvežti jo ten atgabentas statybines medžiagas (jų atliekas) ir šiuo klausimu yra priimti du galiojantys privalomi administraciniai nurodymai.

Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jog jis neva yra įvykdęs administracinį nurodymą ir nedidelį kiekį statybinių atliekų iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo išvežęs į sąvartyną, buvo vertinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje administracinėje byloje (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo konstatuota, jog V. G. nėra įvykdęs administracinio nurodymo. Pastarąją išvadą patvirtina pridedamas dokumentas, iš kurio matyti, jog Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (2014 m. liepos 28 d. raštas (duomenys neskelbtini)) į pareiškėjo sūnaus A. L. 2014 m. vasario 11 d. pareiškimą-prašymą dėl V. G. veiksmų tyrimo vykdant administracinį nurodymą, sietiną su statybinių šiukšlių iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išvežimu, 2014 m. liepos 28 d. nurodė, jog V. G. nėra įvykdęs pakartotinio privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini), įpareigojančio, kad mišrios statybinės atliekos būtų surinktos ir perduotos tokias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 211–215) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypu naudojosi turėdamas teisinį pagrindą – Skyriaus Sutikimą, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu dėl esą neteisėto žemės sklypo užgrobimo. Apeliantas kvestionuoja ir Sutikimo teisėtumą, nurodydamas, kad pagal galiojusius teisės aktus Skyriaus vedėjas neturėjo įgaliojimų priimti tokį sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sutikimo ginčijimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Atkreipia dėmesį į Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.4. punktą. Pažymi, kad ši Nuostatų redakcija galioja nuo 2010 m. liepos 1 d. Apelianto kvestionuojamas Sutikimas yra priimtas 2011 m. spalio 20 d., todėl sprendžiant jo galiojimo klausimą turi būti vadovaujamasi minėta Nuostatų norma.

Teismas savarankiškai taiko teisę, todėl jis neturi pareigos vadovautis ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika. Sprendimus turi priimti ir konkrečias teisės normas taikyti vadovaudamasis savo nuožiūra. Todėl nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę ir neatliko savo pareigos visapusiškai ištirti bylai svarbias aplinkybes vien dėl to, kad teismas nesivadovavo apelianto nurodytomis teisės normomis. Be to, pirmosios instancijos teismas tyrė šalių nurodytas faktines ginčo aplinkybes ir iš esmės atsakė į pateiktus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Skyriaus argumentu, kad Įsakymas priimtas pagrįstai, vadovaujantis tuo, kad žemės sklypo laikinasis naudotojas (pareiškėjas) neatliko pareigos tinkamai prižiūrėti žemės sklypą, todėl tokiu būdu pažeidė trečiųjų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrįstas Skyriaus argumentas, jog neturi reikšmės, ar žemės sklypą statybinėmis medžiagomis užteršė pats pareiškėjas, ar kitas subjektas. Tačiau Skyrius pažymi, kad Sutikime pareiškėjui nustatyta pareiga prižiūrėti laikinai naudojamą žemės sklypą. Manytina, kad ši sąlyga suponuoja sklypo naudotojo pareigą užtikrinti, kad sklypas būtų tinkamas naudoti, tvarkingas ir neužterštas. Todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytą pareigą ir nepasirūpino, kad žemės sklypas būtų sutvarkytas. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, o konkrečiai tai, kad pareiškėjas neužtikrino žemės sklypo tinkamo naudojimo, nėra pagrindas naikinti Įsakymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 218) informuoja, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nėra susijusi, todėl neturi aiškios pozicijos. Su ginčijamu Įsakymu Agentūra neturi jokio faktinio ryšio. Atkreipia dėmesį, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. G., Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už statybinių atliekų išvertimą ne tam skirtoje vietoje. Šio nutarimo pagrindu Agentūra jam įteikė privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini), kuris iki šios dienos nėra įvykdytas.

Agentūrai išnaudojus visas įmanomas priemones gauti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, ji kreipėsi pagalbos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrių su prašymu surasti ir iškviesti V. G. aplinkybių išaiškinimui. V. G. atvykus į minėtą skyrių 2012 m. spalio 17 d., jis buvo dar kartą paprašytas pateikti dokumentus įrodančius privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) įvykdymą. Pastarajam jų nepateikus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) ir administracinis nurodymas, taip pat įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas (duomenys neskelbtini) kuriuo V. G. įpareigotas atliekas priduoti atliekų tvarkytojui. V. G. neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų, jam paskirta 1 000 Lt dydžio bauda. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla (duomenys neskelbtini) V. G. paskirta 700 Lt administracinė bauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-05-21 įsakymo (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažintas netekusiu galios sutikimas naudotis valstybine žeme bei S. L. įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę ir sutvarkyti naudojamą laisvos valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 21, p. 264-281).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčijamas atsakovo įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, jame neišdėstytos Sutikimo pripažinimo netekusiu galios bei įpareigojimo atlikti veiksmus (atlaisvinti ir sutvarkyti naudojamą nesuformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą) priežastys, t. y. priimtas individualaus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos įsakymo pagrįstumui, įvertinimas. Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas atsakovo įsakymas pagrįstai panaikintas.

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų Sutikimo panaikinimo priežasčių (žemės sklypo užteršimo statybinėmis atliekomis), kurių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus taip pat išsamiai neišnagrinėjo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės kelia atsakovo 2011 m. spalio 20 d. sutikimo (duomenys neskelbtini), kuriuo leista žemės sklypo, esančio Austėjos g. 25, Vilniaus mieste (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkui S. L. laikinai naudotis šalia minėto žemės sklypo esančiu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šioje byloje Sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas, nes Sutikimas nėra ginčijamas. Kita vertus, reikalavimas dėl Sutikimo panaikinimo nėra suformuluotas ir adresuotas teismui, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėti tokio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą (išeiti už skundo ribų). Ginčijamas įsakymas priimtas atsakovo iniciatyva (ne siekiant asmeniui įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę), todėl įpareigoti išnagrinėti iš naujo ginčo klausimą nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 700 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Taip pat, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino MMA – 1 000 Lt (teisinės paslaugos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjui teiktos po 2013 m. sausio 1 d.).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1 500 Lt (1 000 Lt MMA x 1,5). Pinigų sumokėjimo už suteiktų teisinių paslaugų faktą patvirtina 2014 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas duomenys neskelbtini ir 2014 m. gruodžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ji priteistina iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G..

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 45 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G. pareiškėjui S. L. (S. L.) 700 Lt (septynis šimtus litų) (202,73 Eur (du šimtus du eurus ir septyniasdešimt tris euro centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliaciniame teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė