AS-858-36-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-36/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00260-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., Sirupio g. 49–ojo namo savininkų bendrija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. (toliau – ir pareiškėja) skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., Sirupio g. 49–ojo namo savininkų bendrijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2013 m. spalio 23 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą (t. II, b. l. 2-4).

Patikslintu skundu pareiškėja patikslino pirminio skundo reikalavimą ir prašė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti pareiškėjai pradėti laisvo valstybinio žemės sklypo, įsiterpusio tarp pareiškėjos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo (gatvės), prijungimo prie pareiškėjos turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, procedūras, siekiant įsigyti laisvą valstybinį žemės sklypą nuosavybėn, pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjai nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą (apie 1 arą).

Patikslintu skundu pareiškėja taip pat pareiškė naują reikalavimą naujam atsakovui – Panevėžio miesto savivaldybės tarybai – ir prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ dalį, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Patikslintame skunde pareiškėja suformulavo prašymą atnaujinti praleistą terminą šiam naujam reikalavimui pareikšti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi (t. II, b. l. 5-8) atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti patikslintam skundui dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ dalį, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir patikslintą skundą dalyje dėl šio reikalavimo atsisakė priimti. Teismas kitą patikslinto skundo dalį priėmė nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Termino skundui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėja skunde iš esmės pripažįsta, kad ji galimai praleido įstatymų nustatytą terminą paduoti skundui dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ dalies, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaikinimo. Pareiškėja nurodė, jog ji sužinojusi apie skundžiamą sprendimą iš karto kreipėsi į advokatą, kuris surašė prašymą ištirti ginčijamo sprendimo teisėtumą, o patikslintu skundu ji prašo tokį sprendimą panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad, jeigu terminas skundui paduoti yra praleistas, tai dėl to, kad pareiškėja nėra teisininkė, savo teises gynė kaip manė esant reikalinga.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2013 m. liepos 22 d. pareiškėjos atstovas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir prašė ištirti ar „teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalusis planas. Teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių“ ir „pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdai ir pobūdžiai“, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-102 ta apimtimi, kuria žemės plotas, esantis prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų, plane pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, priskirtas daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktui bei Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 17 punktui.

Pareiškėjos atstovo prašymas 2013 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atmestas, nustačius, kad prašomas tirti administracinis aktas neatitinka norminio administracinio teisės akto požymių. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šių duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad pareiškėja terminą paduoti skundą dėl ginčijamos sprendimo dalies panaikinimo praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Teismas nurodė, jog dar 2013 m. balandžio 9 d. atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prie atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2013 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išsprendimo, pridėjo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“, taigi šis sprendimas, kurio dalį pareiškėja skundžia patikslintu skundu, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra jau nuo 2013 m. balandžio 9 d.

Pati administracinė byla po nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Panevėžio apygardos administraciniame teisme gauta 2013 m. gegužės 17 d. Teismas nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja ir jos atstovas būtų negavę atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą ir jo priedų, su skundžiamu aktu jie nevaržomai galėjo susipažinti Panevėžio apygardos administraciniame teisme nuo 2013 m. gegužės 17 d.

Teismas taip pat pažymėjo, jog Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ jau kitą dieną po jo priėmimo nustatyta tvarka buvo paskelbtas Panevėžio savivaldybės tinklalapyje kartu su detaliuoju planu (aiškinamuoju raštu ir grafine dalimi). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Taigi iš skunde nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą net tik galėjo, bet ir turėjo sužinoti jo paskelbimo Panevėžio miesto savivaldybės tinklalapyje dieną, t. y. 2013 m. kovo 29 d., o taip pat ir susipažindama su juo nagrinėjamoje byloje ne vėliau kaip nuo 2013 m. gegužės 17 d. Tuo tarpu pareiškėjos atstovo prašymas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo teismui buvo paduotas tik 2013 m. liepos 22 d., t. y. beveik po keturių mėnesių nuo skundžiamo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimo bei daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo skundžiamo sprendimo pateikimo į nagrinėjamą bylą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji nėra teisininkė bei kad savo teises gynė kreipdamasi į advokatą, negali būti pripažįstamos pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą. Teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas patys savaime nėra aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.

Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo ir galėjo imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti bei savalaikiai kreiptis į teismą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs ir į tai, kad apie rengiamą tvirtinti detaliųjų planą pareiškėjai buvo žinoma dar iki jo patvirtinimo. Apie tai pareiškėja nurodė 2012 m. lapkričio 11 d. teismui paduotame pirminiame skunde, o vėliau – ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas nurodė, jog nesant teisėto pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundui dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ dalies, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo, praleistas skundo padavimo terminas neatnaujinamas, o pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl minėto reikalavimo atsisakomas priimti.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog patikslintas skundas dalyje dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti pareiškėjai pradėti laisvo valstybinio žemės sklypo, įsiterpusio tarp pareiškėjos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimo (gatvės), prijungimo prie pareiškėjos turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, procedūras, siekiant įsigyti laisvą valstybinį žemės sklypą nuosavybėn, pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjai nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą (apie 1 arą) priimamas nagrinėti.

III. Pareiškėja E. B. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 11-12) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui dalyje dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 panaikinimo ir šį reikalavimą atsisakyta priimti, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą bei priimti skundą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja yra pateikusi reikalavimus, susijusius su leidimu pareiškėjai prisijungti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja prašė uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su prašoma prisijungti žemės sklypo dalimi. Panevėžio apygardos administracinis teismas pareiškėjos prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad negali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, jeigu būtų pareiškėjos reikalavimas patenkintas. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo” pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas buvo prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Pareiškėją atstovaujantis advokatas surašė per 30 dienų nuo sužinojimo apie priimtą minėtą sprendimą reikalavimą teismui ištirti, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 1-102 ta apimtimi, kuria žemės plotas, esantis, prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų, plane pažymėtų Nr. 3, 4, 5, priskirtas daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neprieštarauja aukštesnę galią turintiems norminiams aktams. Panevėžio apygardos administracinis teismas šį pareiškėjos prašymą atsisakė priimti nagrinėti. Atitinkamai, pareiškėja kreipėsi į kitą advokatą, kuris surašė patikslintą skundą ir tame tarpe surašė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo”, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo“, dalį, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.

Pareiškėja nurodo, jog ji yra namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje , bendrasavininkė. Šalia pareiškėjos žemės sklypo yra įsiterpęs laisvos žemės sklypas ir šis žemės sklypas buvo detaliuoju planu prijungtas prie kito žemės sklypu. Todėl pareiškėją, kaip gretimo, besiribojančio su planuojama teritorija, žemės sklypo savininkę, planavimo organizatoriai privalėjo raštu informuoti apie pradėtas planavimo procedūras. Šiuo atveju teismo nutarties argumentai, kad vieša informacija buvo patalpinta internete apie planavimo procedūras, nekeičia ir nepanaikina planavimo organizatoriaus pareigos informuoti pareiškėją asmeniškai apie pradėtas planavimo procedūras. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėja, kaip besiribojančio sklypo savininkė, kaip nors būtų buvusi žodžiu ar raštu įspėta apie pradėtas planavimo procedūras. Pareiškėjai nebuvo žinoma ir ji nebuvo informuota, kad gretimame sklype pradėtos planavimo procedūros, pareiškėjai nebuvo žinoma, kad informacija yra patalpinta internete. Pareiškėja sužinojusi apie priimtą sprendimą kreipėsi į advokatą, kuris surašė procesinius dokumentus.

Pareiškėja kreipėsi į teisininkus, ta aplinkybė, kad netinkamai buvo surašyti procesiniai dokumentai, kad ją atstovaujantis advokatas galimai netinkamai atliko savo darbą, yra svarbi priežastis, kurios pagrindu galima atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo”, kuriuo pavirtino teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detalųjį planą. Iš patvirtinto detalaus plano medžiagos matyti, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštu Nr. 8A-18.7.-1285 buvo informuota apie bendrąja tvarka parengtą Teritorijų prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalųjį planą, apie tai, kad parengti teritorijos šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių sprendiniai. Nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su parengtu projektu. Nurodyta kada ir kur vyks viešas susirinkimas, kurio metu bus galima pateikti pasiūlymus ir pastabas. Iš 2012 m. birželio 19 d. viešo susirinkimo teritorijų planavimo parengto projekto sprendinių aptarimo protokolo ir viešo susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad pareiškėja susirinkime nedalyvavo, pasiūlymų ir pastabų nepateikė.

Pabrėžia, jog atsakovas 2013 m. balandžio 9 d. pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-130-739-2013 kaip priedą teismui pateikė 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo”, 2012 m. gegužės 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašto Nr. 8A-18.7.-1285 ir 2012 m. birželio 19 d. viešo susirinkimo teritorijų planavimo parengto projekto sprendinių aptarimo protokolo ir viešo susirinkimo dalyvių sąrašo tokį patvirtintų egzempliorių kopijų skaičių, kiek šioje administracinėje byloje yra pareiškėjų, todėl ne tik, kad teismo byloje ši medžiaga yra, tačiau buvo skirta po vieną egzempliorių kiekvienam proceso dalyviui.

Nurodo, jog pareiškėja teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti praleidimas nėra pagrįstas objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. darbo grupės Teritorijų planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti posėdžio metu buvo nutarta nepritarti pareiškėjos prašymui, kadangi pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Nurodė, kad yra rengiamas teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalusis planas, kurio sprendiniuose nurodyta, kad pageidaujama prisijungti teritorija, priskiriama prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 8A-1946. Šis raštas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

Pažymi, jog 2009 m. birželio 11 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-34-22 „Dėl pritarimo teikti projektą „Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas“ Europos sąjungos struktūriniams fondams finansinei paramai gauti dalinio finansavimo“ pritarė, kad projektas „Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas“ būtų teikiamas Europos Sąjungos struktūriniams fondams finansinei paramai gauti. 2009 m. kovo 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-294 „Dėl leidimo pradėti rengti tęstinius teritorijų planavimo dokumentus įgyvendinant Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius“, kuriuo leido pradėti rengti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės detaliuosius planus ir kitus planus.

Detaliojo plano rengimo tikslai yra detaliojo plano sprendiniais suformuoti Panevėžio mieste industrinės laisvo planavimo statybos daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijos žemėnaudą, suskirstant teritoriją atskirais sklypais tokiu būdu, kad būtų sudarytos prielaidos pilnavertei gyvenamajai aplinkai suformuoti. 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo“, kuriuo patvirtino teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detalųjį planą.

Iš patvirtinto detalaus plano medžiagos matyti, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 18 d. Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštu Nr. 8A-18.7.-1285 buvo informuota apie bendrąja tvarka parengtą Teritorijų prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalųjį planą, apie tai, kad parengti teritorijos šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių sprendiniai, nurodyta kur ir kada galima susipažinti su parengtu projektu, nurodyta kada ir kur vyks viešas susirinkimas, kurio metu bus galima pateikti pasiūlymus ir pastabas.

Iš 2012 m. birželio 19 d. viešo susirinkimo teritorijų planavimo parengto projekto sprendinių aptarimo protokolo ir viešo susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad pareiškėja susirinkime nedalyvavo, pasiūlymų ir pastabų nepateikė.

Pabrėžia, jog pareiškėjos atskirame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą. Mano, kad nėra prasmės nagrinėti skundo, nes prašoma žemė priskirta daugiabučiui namui (sklypas suformuotas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja E. B. atskiruoju skundu ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą paduoti patikslintam skundui dalyje dėl reikalavimo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1-102 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo“ dalį, kuria pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas prijungtas prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir patikslintą skundą dalyje dėl šio reikalavimo atsisakė priimti.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti termino skundui nurodytoje dalyje pateikti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti jos skundą.

Teisėjų kolegija su tokias pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Patvirtintas detalusis planas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 56 punkte. Taigi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai pagal nurodytą teisinį reguliavimą privalo būti viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į nurodytą reguliavimą pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad, kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros. Administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009 teisėjų kolegija pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalis numato privalomą patvirtinto detaliojo plano viešą paskelbimą, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009). Šiuo aspektu paminėtina ir 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo sprendimo viešas paskelbimas internetiniame tinklalapyje ir visuomenės informavimo priemonėse yra objektyvi aplinkybė, su kuria siejama skundo padavimo termino pradžia.

Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog paprastai asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-668/2008). Tačiau aiškinantis kada skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, pateikęs asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamą ne jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą, turi būti vertinama bylai reikšmingų aplinkybių visuma (ar savivaldos viešojo administravimo subjektas paskelbė teritorijų detaliojo planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka; kada pareiškėjas galėjo sužinoti, kada faktiškai ir kokiu būdu sužinojo apie viešai paskelbtą detalųjį planą, kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2008).

Nagrinėjamu atveju viso turinio Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 1-102, aiškinamasis raštas ir detalusis planas buvo paskelbti www.panevezys.lt internetiniame tinklalapyje (žr. viešąją prieigą http://www.panevezys.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/architekturos-ir-urbanistikos-skyrius/teritoriju-planavimas-1985/patvirtinti-detalieji-planai/2013-m.-patvirtinti-gdt8.html). Šio sprendimo 3 punkte nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą vietos spaudoje ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo savivaldybės interneto tinklapyje (t. I, b. l. 100-106). Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjai taip pat buvo žinoma apie teritorijos šalia Beržų, Ramygalos ir Aukštaičių gatvių detaliojo plano rengimą ir jo metu atliekamas procedūras ir kaip suinteresuotas asmuo ji turėjo galimybę dalyvauti teritorijos planavimo procesuose, susipažinti su detaliuoju planu ir jo sprendiniais (t. I, b. l. 6). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 8A-1946 pareiškėja buvo informuota apie parengtą detaliojo plano koncepciją, kad joje jos pageidaujama prisijungti teritorija prie jai priklausančios žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) priskirta prie formuojamo žemės sklypo apie daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 6). Pareiškėja 2013 m. gegužės 18 d. raštu buvo informuota apie bendrąja tvarka parengtą Teritorijų prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalųjį planą, kad yra parengti teritorijos šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių sprendiniai, nurodoma, kada ir kur galima susipažinti su parengtu projektu (t. I, b. l. 107). Byloje pateikti įrodymai taip pat liudija, kad pareiškėjai 2013 m. kovo 18 d. buvo žinoma apie vykdomą teritorijos planavimą, jos stadijas (t. I, b. l. 84). Taigi atsižvelgus į tai atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja, kaip besiribojančio sklypo savininkė, būtų buvusi informuota žodžiu ar raštu įspėta apie pradėtas planavimo procedūras.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu pareiškėjos sužinojimo apie skundžiamą sprendimą datą, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pagrįstai siejo su skundžiamo akto viešo paskelbimo internete momentu, t. y. 2013 m. kovo 29 d. Be to, pareiškėja galėjo susipažinti su šiuo aktu nagrinėjamoje byloje ne vėliau kaip nuo 2013 m. gegužės 17 d. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklės nenumato, kad suinteresuotiems asmenims būtų asmeniškai pranešama apie sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo priėmimą ir įteikiamas šio sprendimo bei detaliojo plano tekstas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-304/2012). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti jį teismui paduodama 2013 m. spalio 23 d. (t. II, b. l. 2-4). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nepateikė įrodymų ar argumentų, sudarančių pagrindą daryti kitokias išvadas. Be to, pastebėtina, jog šią aplinkybę pripažino pati pareiškėja ir atitinkamai patikslintu skundu prašė praleistą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti jai praleistą terminą skundui pateikti, visų pirma pabrėžia, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti grindė tuo, kad 2013 m. liepos 22 d. jos atstovas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir prašė ištirti, ar „teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalusis planas. Teritorija šalia Beržų, Ramygalos, Aukštaičių gatvių“ ir „pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdai ir pobūdžiai“, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-102 ta apimtimi, kuria žemės plotas, esantis prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribinių taškų, plane pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, priskirtas daugiabučiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktui bei Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 17 punktui. Pareiškėjos atstovo prašymas 2013 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atmestas, nustačius, kad prašomas tirti administracinis aktas neatitinka norminio administracinio teisės akto požymių. Be to, pareiškėja nėra teisininkė ir jai procedūros nebuvo žinomos, pabrėžė, kad ji rūpinosi savo teisių gynimu.

Vertindama pareiškėjos nurodytas termino skundui pateikti praleidimo priežastis teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas patys savaime nėra aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-323/2013). Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo jai atstovaujantį atstovą, bet jo prašymas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo teismui buvo paduotas tik 2013 m. liepos 22 d. (t. I, b. l. 160-161), t. y. beveik po keturių mėnesių nuo skundžiamo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimo bei daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo skundžiamo sprendimo pateikimo į nagrinėjamą bylą. Taigi net ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į teismą pirmiausiai tokiu būdu gindamas pareiškėjos teises, iki tol buvusio pakankamai ilgo laikotarpio kreiptis į teismą praleidimo pareiškėja nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys yra susijusios su valiniu pareiškėjos elgesiu, nėra pagrindo pareiškėjos nurodomas aplinkybes vertinti kaip nepriklausiusias nuo jos valios.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl pareiškėjos reikalavimo paduoti bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą šioje dalyje ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys