AS-800-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-800-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo (b. l. 51–54).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-800-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02168-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 7 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2388 ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti jo prašymus dėl pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo (b. l. 51–54).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi (b. l. 55–56) priėmė pareiškėjo V. K. 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712 ir atsisakė priimti pareiškėjo V. K. 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712 atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, jis iš esmės yra susijęs su jau pareikštais reikalavimais, todėl priimamas.
Nurodė, kad patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką atsisakytinas priimti. Iš pareiškėjo patikslintame skunde formuluojamų skundų reikalavimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog teismas, panaikinęs pareiškėjo ginčijamą VSDFV 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712, įpareigotų VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį.
Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jam būtų išmokėta dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 45 str.), kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs ir, formuluodamas patikslinto skundo reikalavimą panaikinti VSDFV 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3712, siekia, kad jo skundas būtų išnagrinėtas privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi, tik tuo atveju, kai pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, pareiškėjas įgytų teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59–63), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, ir priimti naują sprendimą.
Atskirajame skunde paaiškina, kad pareiškėjui poreikis tikslinti skundą ir jame išdėstytus reikalavimus iškilo dėl to, kad pradinio 2014 m. balandžio 7 d. skundo teikimo metu pareiškėjas dar nebuvo gavęs atsakovo paskutinio 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3712.
Mano, kad teismas neteisingai vertina, jog pareiškėjas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skųsdamas atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po to galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nenumatė imperatyvios išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodo, kad ABTĮ 25 straipsnio pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo. Pareiškėjas nesutinka, kad šioje byloje pareiškėjo inicijuotam ginčui yra taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Tvirtina, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teismo nurodyta neva reikalinga išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi tokiu atveju jam būtų reikėję skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimtą 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą tai pačiai valdybai.
Pažymi, kad vertinant byloje esančius duomenis apie pareiškėjo anksčiau teiktus prašymus atsakovui dėl išmokėtinos pensijos ir atsakovo pateiktus atsakymus bei jų turinį (2014 m. balandžio 18 d. sprendime pateiktą formuluote „vadovaudamiesi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka taisyklių“), vertintina, kad išankstinė ginčo ne teisme tvarka faktiškai yra realizuota, jeigu visgi būtų pripažinta ši stadija kaip būtina nagrinėjamu atveju.
Atsakovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką.
Atskirojo skundo teiginiai, kad, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje nenumatė imperatyvios išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, o nustatė tik dispozityvią galimybę skųsti sprendimus VSDFV, neatitinka teisės aktuose nustatyto reglamentavimo, faktinių aplinkybių ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, suformuotai tokio pobūdžio bylose (2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje bylojo Nr. A143-816/2014, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-725/2014, 2014 m. birželio 17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-918/2014).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. K. 2015 m. kovo 12 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).
Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju pareiškėjas, 2014 m. vasario 14 d. kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau pareiškėjo ir VSDFV ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2388 VSDFV aiškiai nurodė, kad pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyrių su 2014 m. vasario 14 d. prašymu išmokėti 2010 m. gruodžio 13 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintą senatvės pensijos dalį, kuris buvo persiųstas VSDFV, bei į VSDFV su analogiško turinio 2014 m. vasario 17 d. prašymu kreipėsi praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui. VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 14 d. ir 2014 m. vasario 17 d. prašymus, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjui iki 2014 m. balandžio 14 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Vėlesniu 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3712 VSDFV, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas faktų, aplinkybių ar dokumentų, kurie galėtų įrodyti, kad 3 metų apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl pateisinamų, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, nepateikė, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 14 d. ir 2014 m. vasario 17 d. prašymų.
Taigi, pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau VSDFV nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o apskritai atsisakė nagrinėti skundą, t. y. tik konstatavo, kad praleistas terminas skundui paduoti, o termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, todėl termino neatnaujino. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėjas ginčo klausimu tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-143/2015). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidariusią 9 837,87 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką dėl neteisėto Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. 2015 m. kovo 12 d. patikslinto skundo dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė