A-140-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-140-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05630-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas viešoji įstaiga „Pranciškonų namai“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „Pranciškonų namai“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-7), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 4-850 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP-3-1.3-ŪM-02-V-009 vykdytojai viešajai įstaigai „Pranciškonų namai“ (PN) gražinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 4-851 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-588 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo dalinio pakeitimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ūkio ministerija, Ministerija) 2013 m. spalio 14 d. projekto „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2 ir Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir atsakovas, LVPA) 2013 m. rugsėjo 2 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada).

Paaiškino, kad ūkio ministras 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-850, atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10 d. projekto „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ (toliau – ir Projektas), projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis) bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18, 9.1 punktus ir LVPA 2013 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. R4-10783(13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1 .3- ŪM-02-V-01-009) pateiktą sprendimą – 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03, pripažino Projekto išlaidų sumą 147 966,85 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 147 085,79 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir 881,06 Lt bendrojo finansavimo lėšų. Pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos įpareigotas grąžinti išmokėtų lėšų dalį į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sąskaitą. Ūkio ministras 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 4-851 pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-588 4 punktą ir jį išdėstė taip: „VšĮ „Pranciškonų namai“ projekto „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2009 m. lapkričio 2 d. paraiškos kodas VP3-1.3-UM-02-V-01-009 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 1268) kapitalo formavimo (ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2. 1 .02) išlaidoms padengti – iki 7 256 651,43 Lt finansavimo, priemonės kodas 01 005 0108 01, funkcinės klasifikacijos kodas 04.07.03.01, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 100,00 proc.; 4. 1. pagal finansavimo šaltinio kodą 1.3.2.3.1 (2007-2013 m. ES struktūrinė parama) – iki 7 213 442,09 Lt; 4.2. pagal finansavimo šaltinio kodą 1.2.2.3.1 (2007-2013 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos) – iki 43 209,34 Lt. Šiuo pagrindu Ūkio ministerija 2013 m. spalio 14 d. atliko Finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2, kuriuo atitinkamai sumažino pareiškėjo projekto finansavimui skirtas lėšas.

Nurodė, kad skundžiami įsakymai ir Finansavimo ir administravimo sutarties vienašalis pakeitimas Nr. 2 priimti remiantis LPVA 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas projekto kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų ir tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų pirkimą (pirkimo Nr. 73955), 2009 m. gegužės 5 d. pasirašė paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų teikimo ir atlikimo sutartį Nr. 05/05 (toliau – ir Sutartis).

Viešojo pirkimo komisija 2009 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą vykdyti papildomų darbų, neįrašytų į Sutartį, pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir pagal šio pirkimo rezultatus pasirašė 2009 m. liepos 17 d. paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutartį (toliau – ir Papildoma sutartis). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo teiginiais, kad jis pasirinko netinkamą papildomų darbų pirkimo būdą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) įtvirtintų principų, nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą leidžiama įsigyti papildomus darbus, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo.

Paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 12 d. patvirtino Projekto darbų aprašą, kuriuo remiantis buvo įvykdytas supaprastintas atviras konkursas Projekto kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugoms bei tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbams pirkti. Šiame apraše papildomi darbai nebuvo numatyti. Pareiškėjo teigimu, papildomi darbai Paveldo objekto tvarkybos darbų projektavimo programoje buvo įrašyti atsižvelgus į LVPA pristatytą Projekto priežiūros komiteto ekspertų grupės ir Restauravimo tarybos posėdžių protokoluose pateiktą poziciją bei Projekto nuoseklaus užbaigimo būtinybę, nes neatlikus šių darbų, t. y. nesutvarkius yrančių fragmentų, būtų likęs nepašalintas pavojus ne tik kultūros paveldo objektui – Bernardinų vienuolyno ansambliui, bet ir turistų saugiam lankymuisi šiame objekte.

Vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, tvirtino, kad papildomi darbai buvo būtini. Akcentavo, kad Tvarkybos darbų projektavimo programa 2009 m. gegužės 25 d. buvo apsvarstyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarybos posėdyje ir jai buvo pritarta. Remdamasis ja, Kultūros paveldo departamentas 2009 m. birželio 26 d. suderino tvarkybos darbų projektą, kuris 2009 m. liepos 1 d. pateiktas LVPA kartu su paraiška paramai gauti.

Nurodė ir tai, kad pradinio pirkimo dokumentuose ir sudarytoje Sutartyje, numatydamas Kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų apimtis, vadovavosi iki pradinio pirkimo pradžios turėta kultūros paveldo objekto tyrimų medžiaga ir Kultūros paveldo objekto apžiūros duomenimis. Tiekėjui rengiant tvarkybos projektą, nustatyti papildomi tvarkybos darbai, kurių, vadovaujantis iki pradinio pirkimo pradžios turėtais duomenimis, nebuvo galima numatyti. Sutartyje numatytos tvarkybos darbų apimtys buvo aiškiai nepakankamos tam, kad Sutartis ir neatsiejamai su ja susijęs projektas būtų tinkamai įgyvendinti. Pažymėjo, kad ekspertai ne kartą primygtinai rekomendavo nedelsiant atlikti papildomus kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Nurodė, kad Projektui vykdyti 2009 m. birželio 26 d. buvo gautas Paveldosaugos tvarkomųjų darbų leidimas Nr. 17. Paveldo objekto tvarkybos projekte įtraukti papildomi darbai kartu su visais atliktais darbais buvo pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos objekto priėmimo komisijai. Iš to akivaizdu, kad neatlikus papildomų darbų, nebūtų galimybės įvykdyti visų Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir parengti visų dokumentų, reikalingų darbams priduoti ir Projektui užbaigti.

Atkreipė dėmesį, kad Paveldo objekto tvarkybos projekto (-ų) parengimo paslaugų ir darbų atlikimo sutartyje Nr. 05/05 buvo nustatyta, jog paaiškėjus, kad reikalingi papildomi darbai, kurių atlikimas nebuvo numatytas sutartyje, ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirai nuo sutarties atlikti, nesukeliant neigiamų pasekmių užsakovui, darbai galėjo būti atliekami supaprastintų neskelbiamų derybų būdu (Sutarties 1.10 p.), kaip tai nustatyta VšĮ „Pranciškonų namai“ viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VšĮ „Pranciškonų namai“ direktoriaus 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 24-1/11 (aktuali redakcija direktoriaus 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4/12).

Akcentavo ir tai, kad papildomų darbų pirkimo planas ir dokumentai buvo pateikti LVPA, kuriuos pastaroji priėmė ir suderino. Esminių pastabų LVPA nepateikė. Šias aplinkybes, pasak pareiškėjo, patvirtina LVPA 2010 m. spalio 11 d. raštas Nr. R4-13800 (13.3.26-10), kuriame nurodyta, kad LVPA išnagrinėjo pateiktus projekto sutarties Nr. VP-3-1.3-ŪM-02-V-01-009 papildomų darbų pirkimo procedūros dokumentus ir rangos sutartį ir, atsižvelgiant į VšĮ „Pranciškonų namai“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 30/08 pateiktą informaciją, esminių pastabų įvykusiam pirkimui neturi. Visa tai, pasak pareiškėjo, rodo, kad, vykdydamas papildomų darbų pirkimą, jis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl skundžiami įsakymai turėtų būti panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai papildomai akcentavo, kad Valstybės kontrolė tik įtarė VPĮ pažeidimą, tačiau jo nekonstatavo. Įtarimų pagrindu negali būti konstatuojamas teisės pažeidimas. Nurodė ir tai, kad LVPA žinojo apie papildomų darbų pirkimą ir jokių pastabų dėl to neturėjo. VPT išvada dėl VPĮ pažeidimo nėra argumentuota, 2013 m. liepos 11 d. rašte yra konstatuojamas tik pažeidimo faktas. Būtinybę tęsti darbus byloje patvirtina tiek rangovo, tiek kitų specialistų išvados.

Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 87-93) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Akcentavo, kad byloje susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams taikytino 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010, (toliau – ir Bendrasis reglamentas) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad „valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Vadovaudamasis Bendrojo reglamento 70 straipsnio 1 dalies b punktu, pabrėžė, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, visų pirma „užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis“.

Nurodė, jog Ūkio ministerija, pareiškėjas ir LVPA 2009 m. gruodžio 10 d. sudarė pareiškėjo projekto Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009, pagal kurios Specialiųjų sąlygų 8.3 punktą ir Bendrųjų sąlygų 2.1.8. punktą, pareiškėjas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas vykdė Projekto kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų ir tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų pirkimą (pirkimo Nr. 73955, paskelbimo data 2009 m. kovo 18 d.) ir 2009 m. gegužės 5 d. pasirašė paveldo objekto tvarkybos projekto(-ų) parengimo paslaugų teikimo ir atlikimo sutartį Nr. 05/05, kurios kaina – 5 497 900 Lt (po Sutarties pakeitimo – 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimo Nr. 3, perskaičiuota kaina – 5 586 376,33 Lt). Pareiškėjas vykdė Papildomų Projekto kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų ir tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų pirkimą (pirkimo Nr. 76888) ir 2009 m. gegužės 5 d. pasirašė paslaugų teikimo ir atlikimo sutartį Nr. 17/07, kurios kaina – 1 649 369 Lt (po Papildomos sutarties pakeitimo – 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimo Nr. 1, perskaičiuota kaina – 1 675 637,64 Lt).

Teigė, kad Valstybės kontrolė 2012 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-(80-2256)-2774 pateikė 2011 m. valstybinio audito ataskaitą ir pastebėjimą EX.130, kuriame nurodė, jog perkančioji organizacija (pareiškėjas) pasirinko vykdyti Papildomą pirkimą neskelbiamų derybų būdu, remdamasi VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, nors nebuvo tenkinamos jame nustatytos sąlygos, t. y. pareiškėjas netinkamai pasirinko viešojo pirkimo būdą. Valstybės kontrolė pateikė LVPA rekomendaciją „1) registruoti įtariamą PFAS (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties - aut. past.) pažeidimą dėl finansavimo projektui Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009 (netinkamai pasirinktas viešųjų pirkimų būdas, preliminari klaida projekte 188068,07 Lt);

2) patikslinti išlaidų deklaracijas, išimant netinkamas finansuoti išlaidas;

3) atsižvelgiant į projekto finansavimo santykį, iš projekto vykdytojo susigrąžinti ES struktūrinės paramos lėšas“. LVPA, įvertinusi Valstybės kontrolės pastebėjimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad vykdant Papildomą pirkimą įsigyti papildomi darbai: oficinos papildomi tvarkybos darbai, išskyrus grafito technika Pranciškonų simbolių oficinos fasade virš vartų atkūrimo, pagrindo paruošimo, pigmentų parinkimo, skiedinių gaminimo, dangos (sluoksnių) uždėjimo, paviršiaus šlifavimo, tinko sluoksnių šalinimo (dirbama su skalpeliais), nepažeidžiant išliekančių sluoksnelių, atsargaus spalvotų tinko sluoksnių likučių šalinimo nuo suformuoto kūrinio paviršiaus, suformuoto kūrinio nuplovimo darbus, kurių vertė su 19 proc.

PVM 2 875,94 Lt; vienuolyno pastato kiemo grindinio rytinėje pusėje atkūrimo papildomi tvarkybos darbai, išskyrus kiemo grindinio rytinėje vienuolyno teritorijos pusėje iš lauko akmens riedulių atkūrimo darbus, kurių vertė su 19 proc. PVM 49 695,03 Lt; galerijos metalinių grotelių su kreiva linijiniu viršumi restauravimo, atkūrimo papildomi tvarkybos darbai; Bernardinų bažnyčios ansamblio pastatams žaibo saugos įrengimas, Kultūros paveldo projektavimas ir inžinerinės paslaugos, kiek tai susiję su išvardintais darbais, nėra būtini Sutarties užbaigimui.

Tai reiškia, kad pareiškėjas, vykdydamas Papildomą pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, pareiškėjas, deklaruodamas Pirkimo išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 ir 8.8 punktus, taip pat Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. reikalavimus.

Kadangi pareiškėjas, vykdydamas Papildomą pirkimą, netinkamai pasirinko viešųjų pirkimų būdą, dėl to buvo dirbtinai ribojama konkurencija ir pažeistas skaidrumo principas, todėl remiantis Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) 22 punktu, taikytina 25 proc. viešųjų pirkimų sutarties vertės finansinė korekcija.

Nurodė, jog LVPA, remdamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktu, gavusi informaciją apie viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, 2013 m. birželio 7 d. raštu Nr. R4-6670(13.3.26-10) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT), prašydama pateikti pareiškėjo vykdyto Papildomo pirkimo vertinimo išvadą. VPT 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4S-3104 „Dėl dalinio viešojo pirkimo įvertinimo“ nurodė, kad techninėje specifikacijoje nurodyti darbai (1. Oficinos kaminų ir ortakių remontas, ventiliacinių angų virš stogo tinko remontas, dažymas, apskardinimas;

3. Oficinos teritorijos aptvėrimas kalto metalo tvora, buvusios galerijos nužymėjimas mūro sienute;

5. Trijų Karalių koplyčios stogo, dalies skliauto remontas (išskyrus dalies skliauto remontą);

6. Trijų Karalių koplyčios krosnies ir kamino remontas;

7. Kristaus laiptų koplyčios vidaus laiptų medinių pakopų restauravimas;

8. Apsauginio tinklo langų angose įrengimas, varpinės (Ciagino) angose: varpinės rėmai su tinkleliu (71 vnt.); 9. Žaibolaidžio sistemos virš pagrindinio bažnyčios tūrio įrengimas;

10. Vienuolyno rytinės mūro tvoros remontas;

11. Kultūros paveldo objekto projektavimas ir inžinerinės paslaugos – parengtas darbo projektas 1 vnt.) – nėra būtini Sutartyje nurodytų darbų: I. Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bažnyčia (fasadų, pagrindinio tūrio, prieangio ir bobinčiaus bei Trijų karalių koplyčios interjero restauravimo darbai); II. Kristaus laiptų koplyčia (fasadų, stogų ir rūsio patalpos tvarkymo darbai); III. Varpinė (fasadų ir stogų restauravimo darbai); IV. Oficina (fasadų restauravimo darbai); V. Vienuolyno pastatas (rytinio fasado restauravimo darbai) užbaigimui, kadangi, pvz. oficinos kaminų ir ortakių remonto, ventiliacinių angų virš stogo tinko remonto, dažymo, apskardinimo darbai nėra papildomi darbai, dėl kurių negali būti užbaigti Sutartyje nurodyti oficinos fasadų restauravimo darbai.

Atsižvelgdama į tai, VPT konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ vadovo 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4/12, 42.13 punkto „dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo <..>“ nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė VPĮ 85 straipsnio 3 dalies, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Atsakydamas į skundo teiginius dėl Kultūros paveldo departamento pritarimo Tvarkybos darbų programai, į kurią pateko ir Papildomi darbai, atsakovas atkreipė dėmesį, kad VPT dar 2009 m. atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog vykdant tokio pobūdžio restauravimo darbų pirkimą, paskelbiant apie pirkimą, perkančioji organizacija turėtų turėti prieš projektavimą atliktų būtinų tyrimų rezultatus ir išvadas, kuriais remiantis rengiamas tvarkybos projektas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 str. 2 d.).

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad neatlikus papildomų darbų, nebūtų buvę galimybės įvykdyti visų Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir parengti visų dokumentų, reikalingų darbams priduoti ir projektui užbaigti. Pažymėjo, kad pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.05.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų priėmimo taisyklės“, patvirtinto kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-153, 9 punktą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta kultūros paveldo objektų tvarkomųjų darbų priėmimo komisija gali priimti dalį numatytų darbų (kai dėl objektyvių priežasčių (finansavimo trūkumo ar kt.) einamaisiais metais buvo neįmanoma atlikti visų tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekte numatytų tvarkomųjų darbų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Finansavimo ir administravimo sutartį, įsipareigojo laikytis VPĮ reikalavimų ir būtent jis, o ne LVPA, atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Be to, Projekto vykdytojo pareiga laikytis VPĮ nustatyta ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 182 punkte. Todėl, net ir tuo atveju, jei LVPA nenustatytų VPĮ pažeidimo, pirkimas netaptų teisėtas, o išlaidos – tinkamomis finansuoti. Nagrinėjamu atveju VPĮ pažeidimus, pareiškėjui vykdant Papildomą pirkimą, nustatė net trys kompetentingos institucijos – Valstybės kontrolė, VPT ir LVPA. Akivaizdu, jog LVPA surašyta Pažeidimo tyrimo išvada yra teisinga, jos pagrindu priimti Ūkio ministro įsakymai yra teisėti ir juos naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti LVPA 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą, remdamasis Taisyklių 197 ir 198 punktų nuostatomis, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pagal Taisykles galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties yra priimamas būtent ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį įvertinusi ministerija (šiuo atveju Ūkio ministerija) priima galutinį sprendimą. Pareiškėjo nesutikimo su Pažeidimo tyrimo išvada argumentai (bet ne kaip savarankiški reikalavimai) nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, 2013 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013).

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 45-49) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Nurodė, kad LVPA 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. R4-10783 (13.1.5) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009)“ pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą – 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-L3-ŪM-02-V-01-009/IT03 – dėl pareiškėjo projekte „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo. Teigė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaudamasis byloje taikytinomis Taisyklių 198 punkto nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012 m. gegužės 17 d., gavęs LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdamas nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamas į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 188 ir 198.1 punktuose numatytą sprendimą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Ministerija pabrėžė, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į motyvuotą LVPA sprendimą dėl pažeidimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (III t., b. l. 88–102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2013 m. rugsėjo 2 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03 nutraukė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos pažeidimo tyrimo išvados nenagrinėtinas teisme, kadangi toks sprendimas nėra vertintinas kaip individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo ministerijai teikiamas siūlymas sumažinti finansavimą, laikytinas tik tarpiniu sprendimu, kurį įvertinusi ministerija (šiuo atveju Ūkio ministerija) priima galutinį sprendimą; pareiškėjo nesutikimo su pažeidimo tyrimo išvada argumentai (bet ne kaip savarankiški reikalavimai) nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, 2013 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013), todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti LVPA 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03, nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl Ūkio ministro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad, įvertinusi Valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenis bei pastebėjimą, LVPA pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, kad, vadovaujantis Projekto darbų aprašu, patvirtintu 2008 m. gruodžio 12 d. protokolu Nr. 2, pareiškėjas įvykdė supaprastintą atvirą konkursą Projekto kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugoms bei tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbams įsigyti. Pirkimo sąlygų 4.2 punkte nurodyta, kad detalus darbų apibūdinimas, kiekiai, apimtys, savybės ir kiti perkamiems darbams keliami reikalavimai pateikiami <...> techninėje specifikacijoje.

LVPA nustatė, kad pirminė Projekto techninė specifikacija buvo parengta pagal 1993 m. liepos 20 d. konservavimo-restauravimo užduotį Nr. 93-10 bei 1994 m. sausio 17 d. restauravimo darbų programą ir metodiką. Pagal techninę specifikaciją pirminio pirkimo objektu buvo ir architektūros, polichromijos, konstrukcijų ir inžinieriniai geologiniai tyrimai. Papildomi darbai šioje techninėje specifikacijoje numatyti nebuvo. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Tik atlikus nurodytus tyrimus, buvo nustatytas tokių darbų poreikis. Papildomų darbų atsiradimo poreikį, anot pareiškėjo, pagrindžia Kultūros paveldo departamento restauravimo tarybos 2009 m. gegužės 25 d. protokolas Nr. 21 ir 2009 m. gegužės 25 d. užsakovo, rangovo ir Projekto priežiūros komiteto ekspertų grupės susirinkimo protokolas Nr. 1, prie kurio pridėta numatomų Papildomų darbų programa.

Nagrinėjamu atveju Papildomų darbų pirkimas įvykdytas pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) vadovo 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4/12 patvirtintų Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 42.13 punktą, kuriame iš esmės atkartota VPĮ 85 straipsnio 3 dalyje norma, ir nustatyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas pirkimas „dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų ar paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos“.

Kadangi kilo įtarimas dėl VPĮ pažeidimo, LVPA pagrįstai kreipėsi į VPT dėl išvados pateikimo. VPT patikrino pareiškėjo Projekto paslaugų ir darbų pirkimų, finansuojamų ES struktūrinių fondų lėšomis, dokumentus ir konstatavo VPĮ 85 straipsnio 3 dalies, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto bei 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus.

Pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai tik jei, be kita ko, pirma, reikia papildomų darbų ar paslaugų dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, antra, papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju teigia, kad egzistavo pirmoji sąlyga taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

Tai, kad Kultūros paveldo departamentui suderinus tvarkybos darbų projektą, į kurį buvo įtraukti ir Papildomi darbai, jam buvo išduotas Paveldosaugos tvarkomųjų darbų leidimas, neįrodo, kad be nurodytų darbų Sutartis negali būti užbaigta vykdyti. Kaip matyti iš pareiškėjo susirašinėjimo su VPT ir LVPA, rangovo paaiškinimų ir skundo teismui argumentų, Papildomame pirkime nurodyti darbai ir paslaugos siejami ne su galimybe užbaigti 2009 m. gegužės 5 d. Paveldo objekto tvarkybos projekto parengimo paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutarties Nr. 05/05 vykdymą, o su paties Projekto įgyvendinimu. Projekto vykdytojas, 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 30/8 pagrįsdamas papildomų darbų būtinumą, nurodė, kad neįgyvendinęs Projekto visa apimtimi, neturėtų galimybės įvykdyti visų Sutartyje numatytų įsipareigojimų įforminti visą baigto objekto dokumentaciją bei registracijai reikalingą dokumentaciją, dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti.

Pažymėta, kad pagal kultūros ministro įsakymo 2005 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. ĮV-153 9 punktą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta kultūros paveldo objektų tvarkomųjų darbų priėmimo komisija gali priimti dalį numatytų darbų (kai dėl objektyvių priežasčių (finansavimo trūkumo ar kt.) einamaisiais metais buvo neįmanoma atlikti visų tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekte numatytų tvarkomųjų darbų). Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų sąrašas, į kurį įtraukti ir būtini tyrimai, leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo vykdomą Projektą numatoma įgyvendinti keliais etapais.

Tyrimų, nurodytų specifikacijoje, atlikimas suponuoja, kad remiantis jų rezultatais bus numatyti kiti būtini darbai kultūros paveldo objektui išsaugoti, kurie bus atliekami kituose Projekto etapuose. Jiems įsigyti gali būti rengiami atskiri viešieji pirkimai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dar 2009 m. VPT Pranciškonų namų supaprastinto atviro konkurso „Projekto „Kultūros paveldo objekto Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų bei tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų pirkimas“<...>, kurį perkančioji organizacija nutraukė dėl savo pačios padarytų Įstatymo pažeidimų, vertinimo išvadoje konstatavo, kad „pagal techninėje specifikacijoje pateiktą informaciją tiekėjams neįmanoma parengti ir pateikti pasiūlymus, kadangi nesant būtinų tyrimo rezultatų, tiekėjai negali nuspėti ir/ar iš anksto žinoti darbų apimties ir sudėties. <...> vykdant tokio pobūdžio restauravimo darbų pirkimą, prieš paskelbiant apie pirkimą, perkančioji organizacija turėtų turėti prieš projektavimą atliktų būtinų tyrimų rezultatus ir išvadas, kuriais remiantis rengiamas tvarkybos projektas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 2 dalis.

VPT taip pat akcentavo, kad perkančioji organizacija privalo, siekdama VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo, iki pirkimo pradžios išsiaiškinti ir nustatyti visas perkančiajai organizacijai priimtinas pirkimo sąlygas tam, kad vykdomo pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai atitiktų perkančiosios organizacijos tikslus bei užtikrintų Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pirkimų principų ir kitų Įstatymo nuostatų laikymąsi. Pareiškėjui nurodyta vykdant kitus viešuosius pirkimus atkreipti dėmesį į nurodytas pastabas (I t., b. l. 161-162).

Tačiau, kaip matyti, šiuo atveju pareiškėjas (projekto vykdytojas) iki pirminio pirkimo pradžios neišsiaiškino visų pirkimo objektui ir viešųjų pirkimų tikslui, nurodytam Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, įtakos turinčių aplinkybių bei jų neįvertino rengdamas pirkimo objekto techninę specifikaciją ir kitas pirkimo sąlygas, tuo neužtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, prieš projektavimą neatliko būtinų tyrimų, reikšmingų rengiant tvarkybos projektą, pagal kuriuos galėtų būti numatytos darbų apimtys.

Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklausas dabartinis projekto vykdytojas R. Z., kuris parodė, kad projektas parengtas paskubomis, neatlikus būtinų tyrimų, tinkamai neįvertinus kultūros paveldo objekto pastatų būklės. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas iš esmės sutiko su VPT ir Pažeidimo tyrimo išvados 7.3 punkto argumentacija, iš kurios matyti, kad negali būti laikoma, jog poreikis papildomiems darbams kilo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, nes pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), kad pagrindinį pirkimą rengia pagal 1993 m. liepos 20 d. konservavimo-restauravimo užduotį Nr. 93-10 bei 1994 m. sausio 17 d. restauravimo darbų programą ir metodiką, ir todėl pareiškėjas galėjo numatyti papildomų darbų poreikį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs VPT išvadą, kuria iš esmės remiamasi LVPA ir skundžiamuose aktuose, bei kitus bylos rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad LVPA turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog Papildomų darbų pirkimas buvo atliktas pasirinkus netinkamą pirkimo būdą. Papildomus pirkimus pareiškėjas galėjo iš anksto numatyti. Taigi, LVPA pagrįstai nustatė ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, t. y. teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimą, todėl išlaidos pagal 2009 m. liepos 17 d. Papildomą sutartį Nr. 17/07 ir 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimą Nr. 3, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti.

Šiuo atveju pareiškėjui pirkimą įvykdžius be tinkamo konkurso, pagrįsta LVPA išvada (7.3 p.), kad dėl to buvo dirbtinai ribojama konkurencija ir pažeisti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai (ginčo pirkime dalyvavo tik vienas ir tas pats tiekėjas, kuris atliko darbus pagal pirminę sutartį), todėl remiantis Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 22 punktu, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų pažeidimų pobūdį, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, pagrįstai rekomendavo taikyti 25 proc. viešojo pirkimo vertės finansinės korekcijos dydį nuo tinkamų finansuoti išlaidų pagal 2009 m. gegužės 5 d. sutartį Nr. 17/07 ir 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarimą (591 867,40 x 25 proc. Lt = 147 966,85 Lt). Ginčo dėl išlaidų, pripažintų netinkamomis finansuoti, dydžio byloje nėra. Jų dydis apskaičiuotas remiantis byloje esančiose lokalinėse sąmatose nurodytomis darbų vertėmis.

Pareiškėjas neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi. Taigi pareiškėjas, vykdydamas Papildomų darbų pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, taip pat pažeidė Vykdomų Lietuvos Respublikos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179, 8.7 punktą, kuris nustato, kad išlaidos privalo atitikti viešųjų pirkimų reikalavimus, bei 8.8 punktą, kuris nustato, kad išlaidos atitinka šiose Taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose (įgyvendinant visuotinių dotacijų priemones – visuotinių dotacijų priemonių aprašuose) ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančiosios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. Be to, viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimo faktas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsipareigojimų. Minėta, kad pareiškėjas Finansavimo ir administravimo sutartyje buvo įsipareigojęs, be kita ko, laikytis ir šios sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto, t. y. „Jeigu Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) jis privalo vadovautis šiuo įstatymu ir atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi“ ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto (t. y. Projekto vykdytojas įsipareigoja „laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.“).

Vadovaujantis Taisyklių 197 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš Taisyklių 197 punkte nurodytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai.

Byloje esantys atliktų darbų aktai patvirtina, kad Papildomi darbai, pareiškėjo įsigyti netinkamu viešojo pirkimo būdu, yra įvykdyti. Todėl darytina išvada, kad LVPA pagrįstai pripažino, jog nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti, todėl nustačiusi pažeidimą, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pagrįstai pateikė siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažinti finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 147 966,85 Lt sumai, nuo faktiškai atliktų Papildomų darbų, kurie nebuvo būtini Sutarčiai užbaigti (591 867,40 Lt).

Nagrinėjamu atveju, remdamasis LVPA Pažeidimo tyrimo išvada, ūkio ministras ginčijamame 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakyme Nr. 4-850 pripažino Projekto išlaidų sumą – 147 966,85 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis. Ūkio ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgiant į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, atitinka Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Priėmus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 4-850, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų sumas, ūkio ministras, atsižvelgdamas į Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrįstai pakoregavo Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos išlaidų sumas, sumažindamas pareiškėjo projekto finansavimui skirtų lėšų sumą. Todėl 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 4-851 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju konstatavus pažeidimą, padaryta išvada, kad Ministerija turėjo teisę priimti vienašalį sprendimą sumažinti Projekto finansavimą. 2013 m. spalio 14 d. Projekto „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 2 panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintas.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Pranciškonų namai“ pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 107-112), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir nutraukta administracinė byla ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 4-850 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP-3-1.3-ŪM-02-V-009 vykdytojai viešajai įstaigai „Pranciškonų namai“ (PN) gražinimo“ ir 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 4-851 „Dėl LR ūkio ministro 2009 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-588 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo dalinio pakeitimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. spalio 14 d. Projekto „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009 finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tarp jų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą, prijungti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus ir kultūros paveldo objektų tvarkybą, nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos.

2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje būtina vertinti, ar neskelbiamų derybų būdu įsigyti Papildomi darbai yra tie darbai, kurių negalima buvo numatyti prieš sudarant Sutartį ir kad jie būtini Sutarties vykdymui užbaigti, tačiau iš tikrųjų tokio vertinimo neatliko, tik iš esmės perrašė LPVA 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03, Valstybės kontrolės įtarimus dėl galimo pažeidimo bei nenuoseklius ir nemotyvuotus Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus ir pagal juos sprendė, kad Papildomi darbai nebuvo būtini Sutarties įvykdymui užbaigti. Tokios teismo sprendimo dalies išvados neatitinka byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu.

3. Pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą leidžiama įsigyti papildomus darbus kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Taip pat ir Sutartyje numatyta, kad paaiškėjus, jog reikalingi papildomi darbai, kurių atlikimas nebuvo numatytas Sutartyje ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirai nuo Sutarties atlikti, nesukeliant neigiamų pasekmių užsakovui, darbai galėjo būti įsigyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu (Sutarties 1.10 p.), kaip tai nustatyta VšĮ „Pranciškonų namai“ (PN) viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 24-1/11, (aktuali redakcija direktoriaus 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4/12).

4. Papildomų darbų pirkimo planas ir dokumentai buvo nustatyta tvarka pateikti LVPA, jos priimti ir suderinti. Pareiškėjas nieko nedarė savavališkai ar nederinęs su LVPA. Esminių pastabų iš LVPA nebuvo gauta, o į neesmines pastabas buvo reaguota. Antai, LVPA 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. R4-13800 (13.3.26-10) informavo, kad išnagrinėjo pateiktus projekto sutarties Nr. VP-3-1.3-ŪM-02-V-01-009 „Kultūros paveldo objekto – Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ papildomų darbų pirkimo procedūros dokumentus ir rangos sutartį. Nurodė, kad atsižvelgiant į VšĮ „Pranciškonų namai“ (PN) 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 30/08 pateiktą informaciją, esminių pastabų įvykusiam pirkimui neturi (II t., b. 1. 6).

5. Atsižvelgiant į LPVA poziciją, išdėstytą 2013 m. birželio 7 d. rašte „Dėl Viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ papildomų darbų pirkimo būdo įvertinimo“ (I t., b. 1. 172-174), kurioje, be kita ko, pabrėžta, kad pagal Pagrindinių darbų pirkimo techninę specifikaciją pirkimo objektas buvo ir architektūros, polichromijos, konstrukcijų ir inžineriniai geologiniai tyrimai; tik atlikus numatytus tyrimus buvo nustatytas Papildomų darbų poreikis; pareiškėjas pagrindinę darbų sutartį Nr. 05/05 sudarė 2009 m. gegužės 5 d., t. y. nenumatytos aplinkybės atsirado po šios pirminių darbų sutarties sudarymo; nors Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija gali priimti dalį numatytų darbų, LPVA vertinimu, rangovas pagal sudalytą sutartį privalėjo atlikti ir priduoti visus tvarkybos projekte nurodytus darbus, kitaip jo įsipareigojimai nebūtų laikomi įvykdytais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies išvados, jog pareiškėjas iki pirminio pirkimo pradžios neišsiaiškino visų pirkimo objektui įtakos turinčių aplinkybių bei jų neįvertino rengdamas pirkimo objekto techninę specifikaciją ir kitas pirkimo sąlygas, tuo neužtikrindamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi, yra nepagrįstos, nes pirkimo objektas buvo ir tyrimo darbai. Be to, nesutiktina ir su teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes prieš projektavimą neatliko būtinų tyrimų, tačiau tokie tyrimai buvo įtraukti į Sutartį, kaip vienas iš objektų. Kaip matyti iš pridedamų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento raštų, tokių tyrimų išlaidos pagal galiojusius teisės aktus negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti lėšomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pats pareiškėjas yra ne pelno organizacija ir lėšų išsamiems tyrimams atlikti prieš projektavimą neturėjo.

6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2014 m. vasario 13 d. rašto „Dėl išvados pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Papildomi darbai buvo būtini siekiant kompleksiško ir visiško Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimo ir pritaikymo turizmui. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys pateikė išvadą, jog papildomi darbai buvo būtini Projekto ir 2009 m. gegužės 5 d. Paveldo objekto tvarkybos projekto (ų) parengimo paslaugų ir darbų atlikimo sutarties Nr. 05/05 visiškam įgyvendinimui ir be kurių Sutartis negalėjo būti įvykdyta.

7. Papildomų darbų būtinumą ir aplinkybę, kad šių darbų nebuvo galima numatyti sudarant Sutartį, pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Papildomi darbai Paveldo objekto tvarkybos darbų projektavimo programoje buvo įrašyti atsižvelgus į LVPA pristatytą Projekto priežiūros komiteto ekspertų grupės ir Restauravimo tarybos posėdžių protokoluose pateiktą poziciją bei projekto nuoseklaus užbaigimo būtinybę, nes neatlikus šių darbų, t. y. nesutvarkius yrančių fragmentų, būtų likęs nepašalintas pavojus ne tik kultūros paveldo objektui – Bernardinų vienuolyno ansambliui, bet turistų saugiam lankymuisi šiame objekte. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, papildomi darbai buvo būtini. Tvarkybos darbų projektavimo programa 2009 m. gegužės 25 d. apsvarstyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarybos posėdyje ir jai buvo pritarta. Ja remiantis, buvo parengtas ir Kultūros paveldo departamente 2009 m. birželio 26 d. suderintas (Reg. Nr. 284) tvarkybos darbų projektas, kuris 2009 m. liepos 1 d. buvo pateiktas LVPA kartu su paraiška paramai gauti.

8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl papildomų darbų buvo nenuosekli ir neargumentuota. Iš VPT 2011 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 4S-1966, prijungto prie bylos teismo posėdžio metu, matyti, kad ji iš esmės pritarė Sutarčiai dėl papildomų darbų, nes sutiko, kad būtų pakeistos 2009 m. liepos 17 d. sutarties Nr. 17/07 dėl papildomų darbų sąlygos. Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. liepos 11 d. raštas Nr. 4S-3104 „Dėl dalinio viešojo pirkimo įvertinimo“ (I t., b. 1. 169-170) yra visiškai neargumentuotas: perrašytos VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos, kurios nedraudė pareiškėjui pirkti papildomus darbus iš to paties tiekėjo, nesant ekspertų ar specialistų išvadų nepagrįstai teigiama, jog papildomi darbai nėra būtini Sutartyje nurodytų darbų užbaigimui. Tačiau papildomų darbų būtinumas yra detaliai pagrįstas ekspertų (I t., b. 1. 72-73) ir rangovo UAB „Mitnija“ 2009 m. birželio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. raštuose (II t., b. 1. 59-62, 154-159), kurių išvados yra vienareikšmės – darbai, numatyti Sutartyje, ir papildomi darbai sudaro vientisą tvarkybos procesą, o be papildomų darbų negalima užbaigti Sutartyje numatytų darbų. Šios išvados yra nenuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau teismas jų nevertino.

9. Bylos nagrinėjimo metu Ūkio ministerijos atstovas pripažino, kad Ministerija, priimdama ginčijamus teisės aktus, visiškai neanalizavo ir nevertino, ar pareiškėjas iš tikrųjų padarė VPĮ pažeidimus. Tačiau teismas ir šios nustatytos aplinkybės nepaisė.

10. Pirmosios instancijos teismas šiai bylai reikšmingu aspektu neatskleidė bylos esmės, neatliko su juo susijusio teisinio ir faktinio tyrimo bei vertinimo, neteisingai taikė bei aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir paliko galioti apskųstus sprendimus, kurie yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pagrindas šiuos sprendimus panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 122-127) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

2. Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tik perrašė LVPA 2013 m. rugsėjo 2 d. Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1TO3, Valstybės kontrolės įtarimus dėl galimo pažeidimo bei nenuoseklius ir nemotyvuotus Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus ir pagal juos sprendė, kad Papildomi darbai nebuvo būtini Sutarties įvykdymui užbaigti, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina LVPA Pažeidimo tyrimo išvados ir Ūkio ministro įsakymų pagrįstumą.

3. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija dėl papildomų darbų buvo nenuosekli ir neargumentuota. Pareiškėjo nurodomame Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 4S-1966 VPT nepasisakė šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamais klausimais (Papildomo pirkimo atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimams šiame rašte nebuvo vertinama). Pareiškėjo nurodomame VPT rašte kalbama apie sutarties papildymą sąlyga, numatančia sutartyje numatyto užsakovo rezervo kainos apskaičiavimo kainodaros taisykles, o tai nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. VPT šiai nagrinėjamai administracinei bylai aktualų Papildomo pirkimo atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams vertinimą atliko tik VPT 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4S-3104 ir VPT 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 4S-3439. VPT pozicija nuosekli ir vienareikšmiška – Pareiškėjas, vykdydamas Papildomą pirkimą neskelbiamų derybų metu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimus.

4. Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais dėl LVPA 2013 m. birželio 7 d. rašto reikšmės. Šis pareiškėjo nurodomas LVPA raštas nėra, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas, LVPA pozicija susiklosčiusioje situacijoje. Tai LVPA kreipimasis į VPT prašant išaiškinimo, išdėsčius faktines kreipimosi dienai žinotas aplinkybes. LVPA savo poziciją suformulavo ir išreiškė tik Pažeidimo tyrimo išvadoje, gavusi VPT išaiškinimus ir atlikusi išsamų visų aplinkybių vertinimą. Atkreiptinas dėmesys į VPT 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 4S-3439 pateiktą išvadą, kuri paneigia pareiškėjo teiginį, kad papildomų darbų nebuvo įmanoma numatyti iš anksto. VPT šiame rašte pažymėjo, jog „Tarnyba dar 2009 m. vasario 24 d. (raštas Nr. 4S-572) Pranciškonų namų supaprastinto atviro konkurso „Projekto „Kultūros paveldo objekto Bernardinų vienuolyno ansamblio išsaugojimas ir pritaikymas turizmui“ kultūros paveldo objekto tvarkybos (remonto ir restauravimo) projekto parengimo paslaugų bei tvarkybos (remonto ir restauravimo) darbų pirkimas“<...>, kurį perkančioji organizacija nutraukė dėl savo pačios padarytų Įstatymo pažeidimų, vertinimo išvadoje konstatavo, kad „pagal techninėje specifikacijoje pateiktą informaciją tiekėjams neįmanoma parengti ir pateikti pasiūlymus, kadangi nesant būtinų tyrimo rezultatų, tiekėjai negali nuspėti ir/ar iš anksto žinoti darbų apimties ir sudėties“. <...> vykdant tokio pobūdžio restauravimo darbų pirkimą, prieš paskelbiant apie pirkimą, perkančioji organizacija turėtų turėti prieš projektavimą atliktų būtinų tyrimų rezultatus ir išvadas, kuriais remiantis rengiamas tvarkybos projektas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 str. 2 d.). Perkančioji organizacija privalo, siekdama Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo, iki pirkimo pradžios išsiaiškinti ir nustatyti visas perkančiajai organizacijai priimtinas pirkimo sąlygas tam, kad vykdomo pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai atitiktų perkančiosios organizacijos tikslus bei užtikrintų Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkimų principų ir kitų Įstatymo nuostatų laikymąsi. <...>“ ir nurodė vykdant kitus viešuosius pirkimus atkreipti dėmesį į Tarnybos pastabas“.

5. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, kadangi teismo posėdyje liudytoju apklaustas dabartinis projekto vykdytojas R. Ž. parodė, kad projektas parengtas paskubomis, neatlikus būtinų tyrimų, tinkamai neįvertinus kultūros paveldo objekto pastatų būklės“. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas yra ne pelno organizacija ir lėšų išsamiems tyrimams atlikti prieš projektavimą neturėjo nėra ir negali būti reikšminga. Lėšų trūkumas nepateisina/pateisinti negali Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvų nepaisymo.

6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nevertino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2014 m. vasario 13 d. rašto „Dėl išvados pateikimo“. Sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis, kad Papildomame pirkime nurodyti darbai ir paslaugos siejami ne su galimybe užbaigti 2009 m. gegužės 5 d. Paveldo objekto tvarkybos projekto parengimo paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutarties Nr. 05/05 vykdymą, o su paties Projekto įgyvendinimu.

7. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Papildomų darbų pirkimo planas ir dokumentai buvo nustatyta tvarka pateikti LVPA, jos priimti ir suderinti ir pareiškėjas nieko nedarė savavališkai ar nederinant su LVPA, nėra ir negali būti laikoma reikšminga. Pareiškėjas, pasirašydamas Finansavimo ir administravimo sutartį, jos bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir pagal Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3. punktą būtent Pareiškėjas, o ne LVPA atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi.

Analogiškas reikalavimas Projekto vykdytojui laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo bei būtent pareiškėjo atsakomybė nustatyta ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 182 punkte. Net jei per klaidą LVPA nepastebėtų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, pirkimas netaptų teisėtas, o išlaidos – tinkamomis finansuoti. Nusistovėjusioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatyta, kad bet kuriuo atveju, net ir nesant specialių nuostatų, iš Bendrijos teisės bendrųjų principų aišku, kad administracija iš principo turi teisę atgaline data atšaukti neteisėtai priimtą palankų administracinį aktą (žr. 2002 m. lapkričio 20 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lagardėre ir Canal+ prieš Komisiją, T-251/00, Rink. p. 11-4825, 138-140 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką). Vykdydamos tikrinimus, valstybių narių priežiūros institucijos privalo padaryti būtinas pataisas pagal Bendrojo reglamento 98 straipsnį, o Bendrojo Reglamento 99 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad jei „valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal (šio Reglamento) 98 straipsnį“, suponuoja Komisijos pareigos atlikti atitinkamą koregavimą atsiradimą. Šios Reglamento nuostatos yra detalizuojamos 2006 m. gruodžio 8 d.

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1828/2006, nustatančiame Bendrojo reglamento įgyvendinimo taisykles. Jei finansinį koregavimą atlieka pati valstybė, suteiktas fondų lėšas valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamoje veiksmų programoje iki 2015 m. gruodžio 31 d. Jeigu patvirtintoje Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija, vadovaudamasi Bendrojo reglamento 99 straipsniu, gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 128-133) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas pripažino, jog Ministerija, priimdama ginčijamus teisės aktus, visiškai neanalizavo ir nevertino, ar pareiškėjas iš tikrųjų padarė VPĮ pažeidimus, tačiau nepateikia jokio juridinio pagrindo, kad Ūkio ministerija neva privalėjo nagrinėti viešųjų pirkimų pažeidimus ir dėl to neva skundžiamas jos sprendimas yra neteisėtas. Be to, pareiškėjas iškreipia Ūkio ministerijos atstovo išsakytą poziciją, nes Ūkio ministerija laikėsi ir laikosi pozicijos, jog įtariamus pažeidimus tiria, nustato ir priima dėl jų galutinius sprendimus įgyvendinančioji institucija VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, o Ūkio ministerija, nepažeisdama galiojančių teisės akių, nagrinėja LVPA sprendimus dėl pažeidimų.

Vadovaujantis Taisyklių 197 punktu, įgyvendinančioji institucija (LVPA), atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą (tuo tarpu iki 2012 m. gegužės 17 d. priimdavo siūlymą) dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš Taisyklių 197 punkte nurodytų pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Taigi, įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kilos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, t. y. yra privaloma.

Atsižvelgiant į Taisyklėmis nustatytą reglamentavimą, kurio Ūkio ministerija privalo laikytis, Ūkio ministerija yra saistoma įgyvendinančiosios institucijos priimamų sprendimų ir negali pažeisti Taisyklėmis nustatyto reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai negu nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas bylos aplinkybes, motyvavo savo išvadas ir teisingai nustatė, jog Ūkio ministro įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nekeičiant nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgiant į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktų pasiūlymą, atitinka Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aklus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių ar faktinių argumentų bei nedetalizuoja, kodėl neva Ūkio ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir kokius ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus neva neteisingai taikė bei aiškino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Ūkio ministerijos sprendime yra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes iš Ūkio ministerijos sprendimo, jį skaitant kartu su LVPA sprendimu dėl pažeidimo, akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįstas skundžiamas sprendimas. LVPA sprendime dėl pažeidimo pateikti konkretūs motyvai dėl taikomų poveikio priemonių pasirinkimo, argumentai išdėstyti išsamiai ir aiškiai, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad LVPA sprendimas dėl pažeidimo ir Ūkio ministerijos sprendimas laikytini ir turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ūkio ministro įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – LVPA sprendimas dėl pažeidimo (nutartys administracinėse bylose Nr. A143-2152/2013 ir Nr. A756-2046/2013).

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kilusį ginčą, taip pat nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių, kaip skundo pagrindas nurodytų, aplinkybių bei išsamiai motyvavo savo išvadas, taip priimdamas pagrįstą ir teisingą sprendimą.

4. Dėl pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus pažymi, kad pareiškėjas nepasisako ir nepagrindžia, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo dabar, todėl, Ūkio ministerijos nuomone, nėra jokių pagrįstų priežasčių prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

5. Teismo nuožiūrai palieka spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos motyvų, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui sankcija pritaikyta iš esmės dėl Viešųjų pirkimo įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pažeidimo, kuriuo nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai: dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos.

Remiantis šia norma, gali būti atliekamas pirkimas, jei: 1) perkami papildomi darbai ir paslaugos; 2) yra aplinkybės, dėl kurių jų negalima buvo numatyti; 3) darbai ir paslaugos nėra įrašytos į sudarytą pirkimo sutartį; 4) neperkant darbų arba paslaugų negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tik esant visoms šioms sąlygoms, gali būti atliekamas pirkimas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.

Pareiškėjas pažeidė šias sąlygas, o būtent: pareiškėjas vykdydamas Projektą 2009 m. gegužės 5 d. pasirašė paveldo objekto tvarkybos projekto (-ų) parengimo paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sutartį Nr. 05/05, kurioje buvo numatytas 457 102 Lt užsakovo rezervas galimiems nenumatytiems darbams atlikti, kurių panaudojimo tvarką nustatė Sutarties 4 punktas. Sudarant 2009 m. liepos 17 d. papildomų paslaugų ir darbų atlikimo sutartį Nr. 17/07 1 649 369 Lt sumai buvo numatytas šios sutarties naujas rezervas 149 943 Lt. Tačiau duomenų apie 2009 m. gegužės 5 d. sutartyje Nr. 05/05 numatyto rezervo panaudojimą nėra. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar papildomiems darbams ir paslaugoms naudotinas 457 102 Lt rezervas, ar jo panaudojimas negali padengti papildomų darbų ir paslaugų apimties, ar tam būtinas papildomas pirkimas.

Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros statybos ekspertas V. S., atsakydamas į 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos verslo paramos agentūros paklausimą, nurodė, kad neįmanoma suprasti, kurie darbai galėtų būti traktuojami, kaip užsakovo rezervas (pagal sutartį 457 102 Lt), kurie, kaip papildomi, išplečiant projekto apimtis pagal užsakovo ir rangovo 2009 m. liepos 17 d. papildomų paslaugų ir darbų atlikimo sutartį Nr. 17/07 1 649 369 Lt sumai (II t., b. l. 34).

Pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, turėjo tiksliai naudoti skirtas lėšas ir tiems darbams, kurie numatyti Projekte ir, remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 167 punktu, privalėjo pagrįsti papildomų darbų ar paslaugų būtinumą bei atlikti veiksmus, numatytus 2009 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. 05/05 4 punkte, pagrindžiančius papildomų darbų apmokėjimą iš rezervo.

Kultūros paveldo departamento Restauravimo Tarybos 2009 m. gegužės 25 d. protokolas Nr. 21 vertinamas kaip dokumentas, kuriuo siūloma atlikti tam tikrus darbus, tačiau nepateisina pareiškėjo atlikto papildomų darbų ar paslaugų pirkimo (II t., b. l. 47-48). Minėtas dokumentas nei patvirtina, nei paneigia Viešųjų pirkimo įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų sąlygų egzistavimą. Tokią įrodomąją vertę turi ir Ekspertų grupės 2009 m. gegužės 31 d. Apžiūros defektinis aktas (I t., b. l. 72-73) bei rangovo UAB „Mitnija“ išvados dėl papildomų darbų.

Kultūros paveldo departamento suderintas tvarkybos darbų projektas, į kurį buvo įtraukti ir papildomi darbai, 2009 m. liepos 1 d. buvo pateiktas Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška paramai gauti ir preziumuojama, kad jis buvo įvertintas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisę vykdyti pirkimą supaprastinta tvarka. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už viešųjų pirkimų teisėtumą, privalėjo pagrįsti Viešųjų pirkimo įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas sąlygas, tačiau jų nepagrindė. Todėl jų nesant, atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymai dėl sankcijos taikymo pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu suteikta teise patikrinti ir neapskųstąją teismo sprendimo dalį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Lietuvos verslo paramos agentūros 2013 m. rugsėjo 2 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-009/1T03 negali būti skundžiama tiesiogiai teismui, nes išvadoje nurodytas sprendimas atitinkamas pasekmes sukelia adresatui tik po to, kai, remiantis Taisyklių 198 punktu, Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima atitinkamą sprendimą dėl pateiktos išvados. Todėl teismui gali būti skundžiamas pastarosios institucijos sprendimas ir tokio ginčo metu kartu įvertinamas ir išvados teisėtumas.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nepateikė argumentų, kurių pagrindu, remiantis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalimi, būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų teismas neprijungė prie bylos, nesant jų sąsajumo su nagrinėjamu ginču.

Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas, kadangi priimtas sprendimas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas netenka teisės į savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo viešosios įstaigos „Pranciškonų namai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys