A-364-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-364-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00290-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus (toliau – ir Šilalės skyrius) vedėjo 2013 m. spalio 10 d. raštą (atsakymą) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą:

- sustabdyti Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūrą, kol bus išnagrinėtas prašymas;

- panaikinti 2013 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalį, kurioje buvo nutarta A. M. suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus pardavimui iš pasirinkto laisvos žemės fondo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini);

- organizuoti papildomą Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkimą ir į šį susirinkimą kviesti pareiškėją.

Pareiškėja paaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu, patenka į XII-ą pretendentų įsigyti valstybinę žemę eilę, todėl būtent XII-a pretendentų eile turėjo teisę įsigyti daugiau kaip metus naudojamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius padarė esminius Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūros pažeidimus. 2013 m. birželio 26 d. Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punktu, pareiškėjos naudojamus žemės sklypus nepagrįstai nutarta suprojektuoti pardavimui XIV eilės pretendentui A. M.. Tokiu būdu buvo pažeistas žemės sklypų projektavimo eiliškumas. Pažymėjo, kad XII eilės pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės sklypus, susirinkime vykusiame 2013 m. gegužės 28 d. nedalyvavo dėl svarbios priežasties. Teigė, kad joks teisės aktas nenumato, jog pretendentui neatvykus į susirinkimą, jis praranda teisę Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo tvarka įsigyti valstybinę žemę. Manė, kad pareiškėjos pašalinimas iš žemės reformos rengimo procedūros vien dėl nedalyvavimo susirinkime yra itin formalus bei nepagrįstas jokiais teisiniais pagrindais. Tvirtino, jog visuma aplinkybių – pareiškėjos prašymas Šilalės skyriui dėl žemės pardavimo ir prašymas dėl papildomo susirinkimo organizavimo, nuoma, mokesčiai, ūkinė veikla, pateikti dokumentai, sudarė prielaidas manyti, kad Šilalės skyrius turi visus duomenis, patvirtinančius pareiškėjos norą ir teisę pirkti nuomojamus žemės sklypus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu (b. l. 93-99) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja R. D. padavė apeliacinį skundą (b. l. 102–108), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. rašto (atsakymo) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą.

II. Pareiškėja R. D. 2015 m. sausio 12 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašo uždrausti atsakovui parduoti trečiajam asmeniui A. M. suprojektuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus LR Nr. (duomenys neskelbtini) iš laisvo žemės fondo žemės sklypų.

Nurodo, kad 2015 m. sausio 8 d. pareiškėja buvo nuvykusi pas Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėją dėl galimybės toliau nuomoti iš valstybės anksčiau nuomotus ginčo žemės sklypus. Šilalės skyriaus vedėjas pareiškėjai vizito metu nurodė, jog galimybės nuomotis žemės ūkio veiklai šiuos žemės sklypus nėra, nes šie žemės sklypai yra parduodami. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypai gali būti parduoti, kyla reali grėsmė, jog apeliacinėje instancijoje priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tuo tikslu skubiai būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui parduoti trečiajam asmeniui A. M. suprojektuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus LR Nr. (duomenys neskelbtini) iš laisvo žemės fondo žemės sklypų.

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 2-5) priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimų:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. raštą (atsakymą) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą:

- sustabdyti Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūrą, kol bus išnagrinėtas prašymas;

- panaikinti 2013 m. birželio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalį, kurioje buvo nutarta A. M. suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus pardavimui iš pasirinkto laisvos žemės fondo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini);

- organizuoti papildomą Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkimą ir į šį susirinkimą kviesti pareiškėją.

Taigi, priimti pareiškėjos skundo reikalavimai iš esmės susiję su Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūra. Pareiškėja savarankiško reikalavimo įpareigoti atsakovą parduoti jai ginčo žemės sklypus nereiškė, todėl jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui parduoti trečiajam asmeniui A. M. suprojektuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus LR Nr. (duomenys neskelbtini) iš laisvo žemės fondo žemės sklypų, nėra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais.

Be to, pareiškėja reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės savo prašyme nedetalizavo ir nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais), nors pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Todėl konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, kad išnagrinėjus ginčą bus neįmanoma atkurti iki sprendimo priėmimo buvusios padėties ar toks atkūrimas bus labai sudėtingas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos R. D. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys