eAS-921-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-921-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02523-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC-Taika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SSPC-Taika“, Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Bendrovė taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Energetikos ministerijos sprendimo galiojimą iki administracinės bylos pagal jos pateiktą skundą išnagrinėjimo. Pagrįsdama šį savo prašymą paaiškino, kad, nesustabdžius skundžiamo akto galiojimo, būtų apribota galimybė vystyti kogeneracinės biokuro jėgainės projektą, iki kurio įgyvendinimo liko 3 mėnesiai, taip pat rizika, kad atsakovas apskritai artimiausiu metu panaikins 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjui išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 (toliau – ir Leidimas plėtrai). Taip pat pažymėjo, kad jo vystomas projektas yra finansuojamas banko suteiktu kreditu, todėl, panaikinus Leidimą plėtrai, Bendrovė negalės išpildyti kredito išmokėjimo sąlygų, taigi statybos negalės būti apmokėtos, kils finansinių įsipareigojimų rangovui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir atmetė jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės teismas pažymėjo, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad skundžiamas Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas įvertinus tas aplinkybes, jog Bendrovė kogeneracinės biokuro jėgainės projektą vysto neturėdama privalomo dokumento – įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) detaliojo plano. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad toks planas yra rengiamas ir bus teikiamas tvirtinti. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia išreikšdamas priešingą poziciją, t. y. teigdamas, kad visi teritorijų planavimo dokumentai, būtini minėto projekto vykdymui, yra pateikti. Tokiu būdu, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, Bendrovė galėtų toliau vykdyti kogeneracinės biokuro jėgainės projekto statybos darbus, galimai pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu siekiamam tikslui – sustabdyti tolimesnius galimai neteisėtus Bendrovės veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – galimybė, jog bus panaikintas jam išduotas Leidimas plėtrai bei kredito sutarties vykdymo apsunkinimai – nėra sietinos su galimai kilsiančiomis tokio pobūdžio neigiamoms pasekmėmis, kurios negalėtų būti pašalintos priėmus jam palankų teismo sprendimą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jeigu Bendrovės skundo reikalavimai būtų atmesti, nebūtų poreikio ir finansuoti vykdomą projektą.

Atsižvelgus į tai, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodyti argumentai, susiję su skundžiamo Energetikos ministerijos sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu, nevertinti.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SSPC-Taika“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos.

Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paremta faktiškai neteisinga prielaida, kad pareiškėjas kogeneracinės biokuro jėgainės projektą vysto neturėdamas privalomo dokumento – įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodoma, kad tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, Bendrovė galėtų toliau vykdyti kogeneracinės biokuro jėgainės projekto statybos darbus, galimai pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, jog pareiškėjas vykdo teisėtas biokuro kogeneracinės elektrinės statybas, be to, yra sudaręs rangos ir statybų kreditavimo sutartis, kurios būtų pažeistos nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo. Pareiškėjas jau šiuo metu patyrė reikšmingų elektrinės statybos išlaidų. Galiojant skundžiamam sprendimui, pareiškėjas gali būti priverstas nutraukti tolimesnes statybas, prarasti investicijas ir netekti jau patirtų išlaidų atlyginimo iš elektrinės veiklos. Tai pagrindžia, be kita ko, papildomi prie šio skundo pridedami rašytiniai įrodymai. Taigi, egzistuoja visos teisės aktų numatytos sąlygos bei objektyvi būtinybė taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šalių ginčas yra retrospektyvinio pobūdžio, t. y. skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas dėl 2013 m. galiojusių teritorijų planavimo dokumentų aiškinimo ir taikymo – dėl tarp pareiškėjo ir AB LESTO 2013 m. kovo 13 d. sudaryto Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-42030-13-2011 (toliau – ir Ketinimų protokolas) sudarymo metu buvusios faktinės situacijos – ar pareiškėjas tuo metu turėjo visus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus, kad galėtų įgyvendinti 5MW galios kogeneracinės elektrinės statybos darbus (tarp kurių – Žemės sklypo detalųjį planą). Tuo tarpu šiuo metu, t. y. 2014-2015 m., galiojantys teritorijų planavimo ir statybos dokumentai vienareikšmiškai leidžia kogeneracinės jėgainės statybą Žemės sklype, pareiškėjo šiuo metu atliekami statybos veiksmai yra teisėti ir dėl to jokio ginčo nei tarp šalių, nei su statybų teisėtumą prižiūrinčiomis valstybės institucijomis nėra (pareiškėjas turi galiojantį ir neginčijamą 2014 m. rugpjūčio 25 d. statybos leidimą Nr. LNS-21-140825-0068, kuris išduotas pagal šiuo metu galiojantį, 2014 m. vasario 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A-538 patvirtintą Žemės sklypo detalųjį planą, kuris yra teisėtas, galiojantis ir neginčijamas, be to, 2015 m. gegužės 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažyma Nr. PASS-20-150506-00312 patvirtino statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių).

Teigia, jog nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, pastatyti statiniai, tarp kurių – 5MW galios kogeneracinė elektrinė, remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, negalėtų būti naudojama pagal numatytą paskirtį, t. y. AB LESTO nevykdytų Ketinimų protokolo 2.5. ir 2.6 punktų įsipareigojimo dėl prijungimo prie tinklo paslaugos sutarties sudarymo (elektrinė liktų neprijungta prie tinklo), taip pat pareiškėjas negalėtų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio numatyta tvarka įgyvendinti savo teisės į garantuotą aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui. Todėl šiuo metu galiojant skundžiamam sprendimui pareiškėjui yra apribotos galimybės pagal šiuo metu galiojantį detalųjį planą ir statybos leidimą įgyvendinti viešąjį interesą atitinkantį kogeneracinės biokuro jėgainės projektą, kurio įgyvendinimui ir taip liko vos 3 mėnesiai (Leidimas plėtrai galioja iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.), bet ir egzistuoja reali rizika, kad atsakovas skundžiamo sprendimo pagrindu apskritai jau artimiausiu metu panaikins Leidimą plėtrai, kaip tai numatyta Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, (toliau – ir Taisyklės) 78.1 punkte. Atsižvelgus į tai, nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimas teismo sprendimas gali būti visiškai beprasmis, nes pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pabaigos neturės galimybių tinkamai vystyti viešąjį interesą atitinkančio kogeneracinės elektrinės statybų projekto, o po teismo sprendimo priėmimo jau bet kuriuo atveju bus pasibaigęs Leidimo plėtrai galiojimas ir dėl to užbaigti viešąjį interesą atitinkančios elektrinės statybas gali būti neįmanoma.

Pabrėžia, jog pareiškėjas, remdamasis viešuoju interesu, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principais, gavęs Leidimą plėtrai, teisėtai ir sąžiningai sukūrė ir vykdė iš šio leidimo kylančius teisinius santykius. Pagrįstai tikėdamasis, kad sąžiningai, laiku ir tinkamai pateikus visus būtinus dokumentus bei atlikus reikalingas procedūras, gautas Leidimas plėtrai galios iki jame nustatytos datos, pradėjo vykdyti 5MW galios kogeneracinės elektrinės statybos darbus, šių statybos darbų finansavimui sudarydamas Kredito sutartį. Viena iš būtinų banko finansavimo išmokėjimo sąlygų – Leidimo plėtrai bankui pateikimas (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.3. str. 1 p.). Skundžiamo sprendimo pagrindu atsakovui priėmus sprendimą panaikinti Leidimą plėtrai, pareiškėjas negalės išpildyti privalomos kredito išmokėjimo sąlygos. Taigi, skundžiamo sprendimo pagrindu, kogeneracinės elektrinės statybos negalės būti apmokėtos, kas taip pat sąlygos jų vykdymo nutraukimą bei papildomų finansinių įsipareigojimų rangovui atsiradimą. Be to, Kredito sutarties Specialiosios dalies 1.6 straipsnyje yra nurodytas kredito paėmimo terminas (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.), kuriam suėjus, pareiškėjas apskritai praras teisę į kredito gavimą, kas sukuria realią grėsmę, kad dėl skundžiamų atsakovo veiksmų pareiškėjas visiškai nepagrįstai praras finansavimą. Be to, šiandien 5MW galios kogeneracinės elektrinės projektas (statybos darbai) jau yra vykdomi ir pareiškėjas jau yra patyręs ir patiria realias šio projekto įgyvendinimo išlaidas (2015 m. gegužės 11 d. pažyma pridedama prie šio atskirojo skundo kaip priedas Nr. AS-3), todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad tuo atveju, jeigu Bendrovės skundo reikalavimai būtų atmesti, nebūtų poreikio ir finansuoti vykdomą projektą. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje itin akcentuoja viešojo intereso apsaugos užtikrinimą taikant reikalavimo užtikrinimo priemones šilumos energetikos sektoriuje (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-590/2010).

Pažymi, kad egzistuoja prima facie įrodymų dėl akivaizdaus skundžiamo sprendimo neteisėtumo, į kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, t. y. kad vadovaujantis 2000 m. patvirtintu Žemės sklypo detaliuoju planu, 2013 m. Ketinimų protokole nurodytos elektrinės statybos buvo galimos (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 29 d. raštas Nr. (33.194)2-6114 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 21 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (33.200)R-1990, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. kovo 17 d. raštas Nr. (8.4)-2D-3697 „Dėl konsultacijos pateikimo“); Ketinimų protokolas galioja visa apimtimi, nėra panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka; 2013 m. birželio 20 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju, galioja visa apimtimi, nėra panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka; visi kiti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, reikalingi Leidimui plėtrai gauti, galioja visa apimtimi, nėra panaikinti ar užginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad AB LESTO 2015 m. vasario 12 d. raštu Nr. 12220-373 „Dėl sudarytų ketinimų protokolų“ informavo Energetikos ministeriją, kad pareiškėjo ir AB LESTO 2013 m. kovo 13 d. sudarytas Elektros gamybos įrengimų prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas Nr. KP-42030-13-2011, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Atsižvelgęs į tai, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, 75, 76 punktais bei 76.1 papunkčiu, nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdė UAB „SSPC-Taika“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 galiojimą Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Skundžiamas Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas įvertinus aplinkybes, jog pareiškėjui priklausančios kogeneracinės biokuro jėgainės projektą jis vysto neturėdamas privalomo dokumento – įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.

Pažymi, kad pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kad toks planas yra rengiamas ir bus teikiamas tvirtinti. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia išreikšdamas priešingą poziciją, t. y. teigdamas, kad visi teritorijų planavimo dokumentai, būtini minėto projekto vykdymui, yra pateikti. Tokiu būdu, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjas galėtų toliau vykdyti kogeneracinės biokuro jėgainės projekto statybos darbus, galimai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pritaria teismo vertinimui, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus atsakovo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu siekiamam tikslui – sustabdyti tolimesnius galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, neesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagristi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – galimybė, jog bus panaikintas jam išduotas leidimas plėtrai bei kredito sutarties vykdymo apsunkinimai – nėra sietinos su galimai kilsiančiomis tokio pobūdžio neigiamoms pasekmėmis, kurios negalėtų būti pašalintos priėmus jam palankų teismo sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundo reikalavimai būtų atmesti, nebūtų poreikio ir finansuoti vykdomą projektą. Taip pat pritaria teismo argumentacijai, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

Prie atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo ir grindžia tai, kad 2013 m. kovo 13 d., t. y. Ketinimų protokolo tarp pareiškėjo ir AB LESTO sudarymo metu, pareiškėjo planuojamos kogeneracinės elektrinės įrengimas jo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo galimas nei statant, nei rekonstruojant esamus statinius, o tuo metu galiojęs minėto Žemės sklypo detalusis planas nėra laikytinas leidimą statyti pareiškime sudaryti ketinimų protokolą nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą patvirtinančiu dokumentu. Dėl to pareiškėjas, kreipdamasis į AB LESTO dėl ketinimų protokolo sudarymo ir į atsakovą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, turėjo turėti bei pateikti minėto Žemės sklypo detalųjį planą, kuris būtų numatęs galimybę minėtame Žemės sklype statyti kogeneracinę elektrinę. Todėl byloje nėra prima facie įrodymų, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės 18 d. atsakovas panaikino pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315, todėl prašymas sustabdyti skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimą yra netekęs prasmės, nes Leidimas plėtrai yra negaliojantis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 4 d.).

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pirmosios instancijos teismo nuomone, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo kogeneracinės biokuro jėgainės projekto vystymui būtinas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (dėl kurio nepateikimo ir buvo priimtas skundžiamas atsakovo sprendimas) yra rengiamas ir bus teikiamas tvirtinti, todėl tenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (skundžiamo sprendimo galiojimą sustabdžius), Bendrovė galėtų toliau vykdyti kogeneracinės biokuro jėgainės projekto statybos darbus, galimai pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu siekiamam tikslui – sustabdyti tolimesnius galimai neteisėtus Bendrovės veiksmus. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – galimybė, jog bus panaikintas jam išduotas Leidimas plėtrai bei kredito sutarties vykdymo apsunkinimai – nėra sietinos su galimai kilsiančiomis tokio pobūdžio neigiamoms pasekmėmis, kurios negalėtų būti pašalintos priėmus jam palankų teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“, kuriuo, vadovaujantis Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 75, 76 bei 76.1 punktais, nuo 2015 m. balandžio 2 d. sustabdytas UAB „SSPC-Taika“ (pareiškėjo) 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315 galiojimas Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo Leidimo plėtrai sustabdymo dienos pažeidimams pašalinti, t. y. pateikti duomenis ir (ar) dokumentus, įrodančius pareiškėjo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams Leidimo plėtrai išdavimo dieną (turėti detalųjį planą, kuris leistų Žemės sklype statyti Ketinimų protokole nurodytos galios ir tipo elektrinę).

Pagal Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalį už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, jog licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas (Energetikos įstatymo 21 str. 6 d.). Jei energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį, licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas (Energetikos įstatymo 21 str. 7 d. 2 p.).

Taigi, iš minėtų nuostatų matyti, jog sprendimas sustabdyti licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimą galioja iki tol, kol licenciją, leidimą ar atestatą išdavusi institucija nepriima sprendimo panaikinti licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą arba sprendimo apskritai panaikinti licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Energetikos ministerija kartu su prie atsiliepimo pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė savo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo“ Nr. (8.6-10)3-1464 kopiją, iš kurios matyti, jog, atsižvelgęs į tai, kad per Energetikos ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (8.6-10)3-977 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo sustabdymo“ nustatytą terminą pareiškėjas atsakovui nepateikė teisingų duomenų ir (ar) dokumentų, įrodančių pareiškėjo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams Leidimo plėtrai išdavimo dieną, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir Taisyklių 78.1 punktu, atsakovas 2015 m. gegužės 18 d. panaikino pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18315.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-757/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju, kadangi pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjui išduotas Leidimas plėtrai skundžiamu atsakovo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo sustabdytas iki tol, kol Energetikos ministerija priims sprendimą panaikinti Leidimo plėtrai galiojimo sustabdymą arba sprendimą apskritai panaikinti Leidimo plėtrai galiojimą, todėl Energetikos ministerijai 2015 m. gegužės 18 d. priėmus sprendimą pareiškėjo Leidimo plėtrai galiojimą panaikinti, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti skundžiamo sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas jo Leidimo plėtrai galiojimas, galiojimą – taikymas tapo nebetikslingas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikyti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Taika“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys