A-200-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-200-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00084-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atsakovams V. E. ir E. E. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir BĮ Palangos miesto rinkliavų centras, pareiškėjas) 2014 m. sausio 22 d. prašymu (b. l. 4–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų V. E. ir E. E. (toliau – ir atsakovai) 600,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatais pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palanga. Pareiškėjas, 2011 m. rugsėjo 11 d. atlikęs patikrą vietoje, nustatė faktą, kad minėtame žemės sklype stovi du nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui. Todėl, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo 15 punktu už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 400,00 Lt dydžio vietinę rinkliavą, o pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 priedo 15 punktą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 200,00 Lt vietinę rinkliavą. Nurodė, jog atsakovai iš viso už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 600,00 Lt vietinės rinkliavos. Pažymėjo, kad iš atsakovės V. E. 2012 m. rugsėjo 20 d. gavo raštą Nr. (4.6.)-C22-644, kuriuo ji nesutiko su apskaičiuota vietine rinkliava, teigdama, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo 15 punktas pritaikytas nepagrįstai. BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2012 m. spalio 23 d. atsakovei pateikė atsakymą Nr. (4.6.)-644-C23-532, kuriame išdėstė, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota vietinė rinkliava. V. E. 2013 m. gruodžio 6 d. pakartotinai pateikė pareiškėjui raštą (4.6.)-C22-818, tačiau pareiškėja paliko jį nenagrinėtą, nes atsakovė nepateikė naujų aplinkybių ar argumentų.

Atsakovai atsiliepimu su pareiškėjo parašymu nesutiko iš dalies.

Atsiliepime (b. l. 23-26) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo teise rinkti vietinę rinkliavą, tačiau mano, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo mokėtinos vietinės rinkliavos dydį. Pažymėjo, kad BĮ Palangos miesto rinkliavų centras į bylą pateikė 2013 m. lapkričio 21 d. raginimą Nr. PA-13-018507, skirtą V. E., kur nurodyta, jog ji turi sumokėti 600,00 Lt vietinę rinkliavą prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas asmenims. Atsakovai akcentavo, jog jie neprekiauja ir neteikia paslaugų, nėra prašę ar gavę jokių leidimų minėtai veiklai vykdyti. Pareiškėjas nepagrįstai pritaikė tarifą, skirtą mokėti už paslaugas asmenims, kurie užsiima apgyvendinimo veikla. Atsakovai nėra asmenys, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar teikti paslaugas, nes nameliai yra skirti išimtinai jų šeimos poilsiui. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, nurodė, kad pareiškėjas turėjo taikyti Nuostatų 1 priedo 3 punkto parametrą, t. y. namelius priskiriant pastatams, skirtiems žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui. Nurodė, jog vietinės rinkliavos dydžiui nustatyti būtina atsižvelgti ne tik į registro tipą (statinį), bet ir jo pagrindinės tikslinės paskirties apibūdinimą ir vietinės rinkliavos parametrą (plota arba vienetą). Akcentavo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad rinkliavos atsakovams skaičiavimas pagal Nuostatų 1 priedo 3 punktą negalimas, prašo įpareigoti pareiškėją taikyti vietinės rinkliavos tarifą pagal konkrečiai išvežamų atliekų kiekį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų V. E. ir E. E. pareiškėjui 230,40 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad Nuostatų 5 punkte apibrėžta vietinės rinkliavos samprata – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK. Nuostatų pakeitimų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, 6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai taip pat siejami su turimu nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, apmokestindamas atsakovus, pritaikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo 15 punktą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 priedo 15 punktą, kuriame nustatyta, jog vietinė rinkliava mokama už laikiną arba nesudėtingą statinį, skirtą trumpalaikiam apgyvendinimui, vietinės rinkliavos parametru įvardijamas statinys (vienetais). Byloje esančiame 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo siųstame raginime nurodyta, jog atsakovams vietinė rinkliava paskaičiuota, kaip prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas asmenims, papildomai nurodant, kad apmokestinant atsakovus taikytas laikiniems ir nesudėtingiems statiniams, skirtiems trumpalaikiam apgyvendinimui, tarifas, t. y. vienas vienetas apmokestinamas 100,00 Lt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 18-19). Pareiškėjas mokėjimo pranešimus atsakovams taip pat siuntė jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 9). Vadovaujantis išdėstytu, teismas darė išvadą, kad atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o vietine rinkliava apmokestintais nameliais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palanga, atsakovai naudojasi tik vasaros metu siekdami patenkinti savo asmeninius poreikius – poilsiauja.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovai verslo liudijimo ar kitu pagrindu teiktų apgyvendinimo paslaugas aptariamuose nameliuose. Siekiant teikti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas būtina turėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išduotą leidimą. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 red. (2008 m. sausio 1 d. Nr. KD-6265 (2011 m. vasario 11 d.)) I sekcijos 55 skyriui priskirtina apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kurios 55.20 grupei nustatyta poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Be to, 2002 m. lapkričio 21 d. VMI viršininko įsakymu Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo“ (2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-118 redakcija) patvirtintas individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius, kuriame nurodoma, kokia veikla galima užsiimti turint verslo liudijimą. Minėtame įsakyme taip pat pažymėtas apgyvendinimo paslaugų teikimas (EVRK klasė 55.20).

Teismas konstatavo, kad atsakovai yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojai, tačiau pareiškėjas netinkamai pritaikė vietinės rinkliavos apmokestinimo tarifą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, teikė apgyvendinimo paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai nameliuose poilsiaudavo vasaros metu ir jie buvo naudojami išimtinai šeimos ir artimųjų poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjas turėjo taikyti Nuostatų 1 priedo 3 punkte nurodytą tarifą. Vadovaujantis minėtu tarifu, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal pastato bendrąjį plotą, t. y. 1,60 Lt už vieną kvadratinį metrą. Kadangi iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog aptariamo žemės sklypo, kuriame yra nameliai, paskirtis „kita“, pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, turėjo tinkamai įvertinti atsakovės siųstus raštus (2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d.), kurių pagrindu atsakovai siekė, jog pareiškėjas pakeistų jiems taikomą vietinės rinkliavos tarifą.

Kadangi pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovams turėjo paskaičiuoti taikant viešbučių ir poilsio paskirties tarifą, kuris yra 1,60 Lt už vieną kvadratinį metrą, abiejų namelių bendras plotas yra po 24 kvadratinius metrus, iš viso apmokestinamas plotas – 48 kv. m (48 kv. m x 1,60 Lt = 76,80 Lt/metams; 76,80 x 3 metai = 230,40 Lt). Duomenų, jog atsakovai vykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą, byloje nėra, todėl iš jų priteistina 230,40 Lt įsiskolinimo suma. Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

III. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras pateikė apeliacinį skundą (b. l. 45-46), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo 15 punkte ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 priedo 15 punkte numatyta, kad vietine rinkliava apmokestinami laikini arba nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam naudojimui, juose nėra paminėta, kad šia rinkliava apmokestinami tik tie asmenys, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas kitiems asmenims. Taigi faktas, kad atsakovų nesudėtinguose statiniuose apsistodavo tik jie patys ir jų artimieji/draugai, nėra pagrindas teigti, kad vietinė rinkliava buvo apskaičiuota netinkamai pritaikius Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų nuostatas. Asmenims, kurie teikia poilsio paslaugas pagal verslo liudijimą, vietinė rinkliava yra skaičiuojama pagal kitus parametrus (1 priedo 16 punktas).

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną sumą, nes iš byloje esančių duomenų tikslus namelio plotas nėra aiškus.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 57-58), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjo siųstuose reikalavimuose sumokėti vietinę rinkliavą buvo reikalaujama mokėti nurodytas sumas, kaip prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas asmenims. Taigi tarifas buvo taikytas ne kaip laikinųjų statinių savininkams, bet kaip asmenims, besiverčiantiems komercine veikla.

2. Jeigu nėra atliekų (pvz., rudens – pavasario mėn.), pareiškėjai negali būti laikomi atliekų turėtojais Nuostatų prasme. Todėl būtina atsižvelgti ne tik į pastato tipą, bet ir jo pagrindinės tikslinės paskirties apibūdinimą ir vietinės rinkliavos parametrą. Pareiškėjas, įvertinęs visus parametrus, turi parinkti labiausiai faktinę situaciją atitinkantį rinkliavos dydį.

3. Dėl namelių ploto pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, jog atsakovai teismui nurodė neteisingą plotą, turėjo teisę tuos duomenis ginčyti, pateikti juos paneigiančius duomenis. Be to, surašant 2011 m. rugsėjo 11 d. patikros vietoje aktą, nameliai buvo patikrinti. Pareiškėjas, abejodamas dėl jų ploto, galėjo prašyti papildomų duomenų iš atsakovų arba nuvykti namelius apžiūrėti dar kartą. Nameliai yra tipinio projekto, jų dydžiui įvertinti specialių žinių nereikia (4x6). Aplinkybe dėl neteisingo namelių ploto pareiškėjas pradėjo remtis tik apeliaciniame procese, nepateikdamas jokių įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovams nuo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1766-3784, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (b. l. 10), statiniai sklype nėra įregistruoti. Pareiškėjas, 2011 m. rugsėjo 11 d. atlikęs patikrą vietoje, nustatė, kad žemės sklype stovi du nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (b. l. 12) ir vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo 15 punktu už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 400,00 Lt dydžio vietinę rinkliavą, o pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 1 priedo 15 punktą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 200,00 Lt vietinę rinkliavą, nurodė, kad iš viso už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovai nesumokėjo 600,00 Lt vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras 2014 m. sausio 22 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų V. E. ir E. E. 600,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų pareiškėjui 230,40 Lt vietinės rinkliavos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai pritaikė vietinės rinkliavos apmokestinimo tarifą, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, teikė apgyvendinimo paslaugas.

Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su priteistinos sumos sumažinimu ir teigia, kad vietine rinkliava apmokestinami laikini arba nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam naudojimui, Nuostatuose nėra paminėta, kad šia rinkliava apmokestinami tik tie asmenys, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl to, ar atsakovai pagal Nuostatus turi mokėti vietinę rinkliavą, o dėl to, kuris Nuostatų 1 priedo (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 redakcijos) punktas turėjo būti taikomas, nustatant vietinės rinkliavos dydį atsakovams.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, 2011 m. rugsėjo 11 d. atlikęs patikrą vietoje, nustatė, kad žemės sklype stovi du nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (b. l. 12). Nuostatų 1 priedo 15 punkte yra numatytas vietinės rinkliavos dydis už laikinus arba nesudėtingus poilsio paskirties pastatus, detalizuojant, kad tai turi būti laikini arba nesudėtingi statiniai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo taikyti Nuostatų 1 priedo 3 punkte įtvirtintą tarifą. Minėtame punkte yra numatytas vietinės rinkliavos dydis viešbučių ir poilsio paskirties pastatams, detalizuojama, kad apmokestinami pastatai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai ir kt.), taip pat pastatai, skirti žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui (turizmo centrai, poilsio namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kt.).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai netaikė Nuostatų 1 priedo 15 punkto, nes jame numatytas vietinės rinkliavos dydis už laikinus arba nesudėtingus poilsio paskirties pastatus, skirtus trumpalaikiam apgyvendinimui, neminint, kad šia rinkliava apmokestinami tik tie asmenys, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovų sklype esantiems nesudėtingiems statiniams (tai buvo nustatyta 2011 m. rugsėjo 11 d. patikros vietoje aktu) pagal registro tipą iš esmės galėtų būti pritaikytas tiek Nuostatų 1 priedo 3 punktas, tiek Nuostatų 1 priedo 15 punktas. Pabrėžtina, kad Nuostatų 1 priedo 15 punktas, kuriame numatyti laikini arba nesudėtingi statiniai, šiuo atveju laikytinas specialia norma. Tačiau, vertinant kuris Nuostatų 1 priedo punktas turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti ir į pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bei jos apibūdinimą.

Nuostatų 1 priedo 15 punkte numatytas rinkliavos dydis taikomas laikiniems arba nesudėtingiems statiniams, skirtiems trumpalaikiam apgyvendinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad Nuostatuose įtvirtinta sąvoka „apgyvendinimui“ sietina su vykdoma apgyvendinimo veikla. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad minėtą Nuostatuose įtvirtintos „apgyvendinimo“ sąvokos interpretavimą patvirtina ir byloje esantis 2013 m. lapkričio 21 d. paties pareiškėjo siųstas raginimas, kuriame nurodyta, jog atsakovams vietinė rinkliava paskaičiuota, kaip prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas asmenims (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad siekiant teikti trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas būtina turėti VMI išduotą leidimą. Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (2 red.) I sekcijos 55 skyriui priskirta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kurios 55.20 grupei priklauso poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Be to, pagal VMI viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 patvirtintą Verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorių apgyvendinimo paslaugų teikimas yra viena iš veiklų, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai verslo liudijimo ar kitu pagrindu ginčo nameliuose teiktų apgyvendinimo paslaugas. Atsakovai tvirtina, kad nameliuose poilsiaudavo vasaros metu ir jie buvo naudojami išimtinai šeimos ir artimųjų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad atsakovams turėjo būti taikomas būtent Nuostatų 1 priedo 15 punkte įtvirtintas vietinės rinkliavos dydis, tenka pareiškėjui, kaip įstaigai, administruojančiai vietinę rinkliavą. Pareiškėjas jokių įrodymų dėl vykdomos komercinės veiklos nepateikė, priešingai – iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė V. E. ėmėsi aktyvių veiksmų, kelis kartus kreipdamasi į pareiškėją, bandydama išsiaiškinti, kodėl atsakovams pritaikytas Nuostatų 1 priedo 15 punkte įtvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jeigu jie jokių paslaugų neteikia (b. l. 13, 15). Atsižvelgdama į tai, kad nėra duomenų dėl atsakovų vykdytos komercinės veiklos, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuostatų 1 priedo 15 punktas negalėjo būti taikomas, todėl šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, kad Nuostatų 1 priedo 15 punktas negalėjo būti taikomas, nagrinėjamu atveju taikytina bendresnė Nuostatų 1 priedo 3 punkte įtvirtinta norma, numatanti vietinės rinkliavos dydį ne tik pastatams, skirtiems trumpalaikiam apgyvendinimui, bet ir pastatams, skirtiems žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo taikyti Nuostatų 1 priedo 3 punktą ir jame numatytą tarifą, kuris yra 1,60 Lt už vieną kvadratinį metrą (48 kv. m x 1,60 Lt = 76,80 Lt/metams; 76,80 x 3 metai = 230,40 Lt).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną sumą, nes iš byloje esančių duomenų tikslus namelio plotas nėra aiškus, nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio ploto apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis dėl namelių ploto.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-508-609/2013 pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinti ir 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeisti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šis 2013 m. birželio 14 d. sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2014 m. gegužės 28 d. administracinė byla Nr. A143-355/2014 išnagrinėta, byla nutraukta, sprendimas panaikintas.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje nėra pagrindo inicijuoti naujos norminės bylos dėl norminio akto – Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų – teisėtumo tyrimo, nes byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vertinti galimybės aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį skaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovų surinktų (jų perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, sudarytų pagrindą išvadai, jog atsakovai nameliais, (duomenys neskelbtini), Palanga, nesinaudoja. Kadangi atsakovai nepagrindė, kad aptariamu laikotarpiu jų komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jie pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius