eA-287-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-287-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05420-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. T1-1242 (toliau – ir Įsakymas) su šios Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. T3-150/2013 ataskaita Nr. D17-162-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

J. B. paaiškino, jog 2013 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Vilniaus universiteto Onkologijos institute (toliau – ir Institutas) pareiškėjos mamai V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo. Tarnybos direktorius priėmė 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. T1-1242. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas kontrolės išvadose nustatė vieną pažeidimą bei įsakymu konstatavo, jog buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau Tarnyba iš esmės apsiribojo formaliu skundo nagrinėjimu, tuo pažeisdama pareiškėjos teisę į teisingą skundo nagrinėjimą.

Pacientės 2010 m. lapkričio 17 d. pasirašytas Paciento valios pareiškimas dėl chirurginės operacijos, pareiškėjos manymu, neatitinka sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimo aprašo (toliau – ir Sutikimo aprašas) reikalavimų, nes apraše pateikta informacija nebuvo nurodyta paciento valios pareiškime. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neįvertino to, kad pacientė senyvo amžiaus – gimusi 1943 m., buvo po radikalios chirurginės operacijos ir chemoterapijos.

Pacientė kontrolinei konsultacijai buvo nukreipta 2011 m. rugsėjo 21 d, t. y. po 7 mėnesių, nors Aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyrio 2011 m. vasario 11 d. išraše nurodyta, kad rekomenduojama kontrolė po 2 mėn. Pacientė šio išrašo nėra gavusi, nebuvo supažindinta su tokia Instituto specialistų (gydytojų) rekomendacija. Dokumento, kuris patvirtintų, jog pacientė žinojo apie tokią informaciją, nėra pateikta. Instituto 2011 m. rugsėjo 21 d. išraše taip pat pateikta pacientei svarbi informacija ir nurodytos rekomendacijos, susijusios su tolesne sveikatos priežiūra, tačiau šis išrašas pacientei nebuvo pateiktas, nes tame pačiame išraše yra ir 2011 m. rugsėjo 22 d. bei 2011 m. spalio 7 d. tyrimų rezultatai, t. y. vėlesni nei pacientės konsultacija.

Pareiškėjos teigimu, Instituto direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. R8-610 patvirtintų Konsultacinės poliklinikos skyriaus ir Priėmimo poskyrio nuostatų 10.3 punktas reglamentuoja, kad apskaitos forma Nr. 027/a perduodama pacientą siuntusiam gydytojui, t. y. ne pacientui pasirašytinai, neužtikrina paciento teisės į informaciją apie jo sveikatos būklę ir tolesnę priežiūrą. Pareiškėjos manymu, tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimai.

Pareiškėja tvirtino, kad atsakovo prašė kreiptis į medicinos specialistus – konsultantus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, tačiau atsakovas prašymo netenkino. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) funkcijos yra skirtingos, todėl atsakovo prašyme konsultantui turi būti keliami specifiniai tiksliniai klausimai dėl suteiktų paslaugų. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neatkreipė dėmesio į tai, kad nėra aišku, kokia dokumentacija disponavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės komisija teikdama išvadas.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Jei teisės aktuose nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis, tuo pažeidžiant paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas nurodė, kad, vertindamas Instituto teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientei V. P., vadovavosi Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas) 4 punkto antra pastraipa. Tarnyba rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pagal kurį atsakovas atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pacientei teiktos paslaugos buvo ištirtos ir įvertintos būtent šiais aspektais. Atsakovas, vertindamas pacientei teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos išsamiai išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, ir teisės aktais, kurių atžvilgiu tos aplinkybės įvertintos. Atsakovo teigimu, Ataskaita yra motyvuota, joje pateiktos išvados atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti jas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju Komisija vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešosios įstaigos Kauno klinikų specialistų komisijos išvadas, kuriose nurodyta, kad pacientei Institute laiku buvo atlikti visi reikiami tyrimai, ji buvo gydyta ir stebėta pagal gydymo ir stebėsenos tarptautines rekomendacijas. Tarnyba nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų pakartotinai kreiptis į medicinos specialistus konsultacijų dėl pacientės klinikinio atvejo, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Instituto teigimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad pažeista jos teisė į informaciją ir paslaugų tęstinumą, nepagrįsti ir prieštarauja sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Siuntimų tvarkos aprašas) 2 bei 12 punktams. Apie visus gydymo tyrimo rezultatus, pacientą supažindina siuntimą išdavęs gydytojas, t. y. pacientą į kitą gydymo įstaigą siuntęs gydytojas. Šiuo atveju atsakymai buvo pateikti viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai 2011 m. vasario 23 dieną. Institutas nėra įpareigotas išrašo kopijas pateikti pacientui ar jį su išrašu supažindinti pasirašytinai be jo paties prašymo, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi. Instituto teigimu, pacientei viskas buvo išaiškinta, buvo paskirtos datos, kada atvykti pakartotinai konsultacijai, tačiau nei pati pacientė, nei jos įstatyminiai atstovai savalaikiai neatvyko į gydymo įstaigas, tuo patys tinkamai nevykdydami minimų įstatymo nuostatų. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pacientei visos paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas analizavo Tarnybos kompetenciją nustatančias Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Aprašo nuostatas ir darė išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas.

Teismas rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsniu, Sutikimo aprašo 9 punkto nuostatomis ir darė išvadą, jog norminiai aktai reikalauja, kad sveikatos priežiūros specialistai prieš teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus išimtinius įstatymuose numatytus atvejus, gautų tinkamą ir informacija pagrįstą paciento sutikimą. Teismas vadovavosi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, jog Instituto Paciento valios pareiškimo teikiamoms paslaugoms forma yra patvirtinta Instituto direktoriaus 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. R8-205, 2010 m. lapkričio 17 d. V. P. pasirašė Paciento valios pareiškimą dėl chirurginės operacijos, chemoterapijos, radioterapijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, 2010 m. lapkričio 17 d. Paciento valios pareiškime dėl sveikatos priežiūros paslaugų Institute pacientė savo parašu patvirtino, kad buvo informuota apie tyrimo / gydymo metodikų ypatybes, galimas alternatyvas, buvo supažindinta su dr. K. Ž. sudarytu gydymo / tyrimo planu.

Teismo nuomone, norminiai aktai reikalauja, kad paciento sutikimas būtų įforminamas raštu, tačiau nenustato, kokia forma pacientei turi būti išaiškinama visa aktuali informacija prieš duodant rašytinį sutikimą. Pacientė valios pareiškimuose (sutikimuose) dėl sveikatos priežiūros paslaugų Institute parašu patvirtino, kad gavo visą informaciją apie tolesnę sveikatos priežiūrą (gydymą), ribojimus bei riziką, jei nesilaikys paskyrimų, taip pat apie terminą kreiptis į savo šeimos gydytoją, pacientė parašu patvirtino, kad buvo informuota apie tyrimo / gydymo metodikų ypatybes, galimas alternatyvas, buvo supažindinta su sudarytu gydymo / tyrimo planu, buvo informuota apie žinomas, dažnai ar retai pasitaikančias komplikacijas. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti, kad visa minėta informacija tikrai buvo pateikta pacientei žodžiu, todėl pareiškėjos teiginį, jog pacientės 2010 m. lapkričio 17 d. pasirašytas Paciento valios pareiškimas dėl chirurginės operacijos neatitinka sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 nustatytų reikalavimų, laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad pacientės pasirašyti 2010 m. lapkričio 17 d. Paciento valios pareiškimai atitinka teisiniu reglamentavimu nustatytus reikalavimus, o pretenzijos dėl teisės į informaciją pažeidimo nepagrįstos.

Teismas atkreipė dėmesį, jog savo skunde Instituto direktoriui pareiškėja pati nurodė, kad V. P. po 2010 metų lapkričio mėnesį atliktos operacijos jautėsi patenkinamai iki 2011 metų rudens, kai kreipėsi pas gydytojus. Pretenzijų dėl šio laikotarpio pareiškėja nereiškė. Skunde teismui pareiškėja pareiškė pretenzijas, kad velionė po radikalios chirurginės operacijos ir chemoterapijos kontrolinei konsultacijai buvo nukreipta 2011 m. rugsėjo 21 d., t. y. po 7 mėnesių, nors aukštųjų energijų spindulinės terapijos poskyrio 2011 m. vasario 11 d. išraše nurodyta, kad rekomenduojama kontrolė po 2 mėnesių. Pareiškėja reiškė pretenzijas, kad velionė nebuvo supažindinta su tokia Instituto specialistų (gydytojų) rekomendacija. Atsižvelgdamas į tai, jog velionės ligos istorija neišsaugota, originalių duomenų, kuriuose galėtų būti užfiksuotas pacientės parašas apie gautą informaciją, nenustatyta, teismas darė išvadą, kad nėra galimybės konkretizuoti, ar buvo tinkamai pacientė informuota apie rekomenduojamą konsultaciją po dviejų mėnesių, todėl pretenzijas šioje dalyje laikė nepagrįstomis ir atmetė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Institutas atsakovui pateikė V. P. Poliklinikinės ligos istorijos Nr. 16811/10 dublikatą, kuriame yra tik išrašai iš medicininių dokumentų apie pacientės buvusias konsultacijas Institute, todėl teismas neturėjo galimybių visapusiškai įvertinti, ar prieš išrašant pacientę iš gydymo įstaigos stacionare, ji buvo supažindinta pasirašytinai apie gydymo rekomendacijas. Teismas analizavo Siuntimų tvarkos aprašo 2, 12 punktų nuostatas ir darė išvadą, jog atsakymas pateikiamas pacientą siuntusiam gydytojui, bet ne pacientui. Apie visus gydymo tyrimo rezultatus pacientą supažindina siuntimą išdavęs gydytojas, t. y. pacientą į kitą gydymo įstaigą siuntęs gydytojas. Teismas pabrėžė, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja išrašą iš medicininių dokumentų pateikti ir pacientui ar jį pasirašytinai supažindinti su išrašu. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikti įrodymai, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pacientės teisė kokiu nors būdu buvo ribojama. Teismas nurodė, kad pacientas taip pat turi rūpintis savo sveikata, elgtis rūpestingai, kilus neaiškumams kreiptis į savo šeimos gydytoją. Teismas sprendė, jog Instituto direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. R8-610 patvirtintų Konsultacinės poliklinikos skyriaus ir Priėmimo poskyrio nuostatų 10.3 punktas neprieštarauja Siuntimų tvarkos aprašo 12 punkto nuostatoms.

Dėl pareiškėjos skunde reiškiamų pretenzijų dėl šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygio ir geros patirties kriterijaus tinkamo įvertinimo teismas vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 punktu ir pažymėjo, jog sveikatos priežiūros paslaugų kokybę lemia įvairūs (kompleksiniai) veiksniai, tokie kaip sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, tinkamumas, rezultatyvumas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo aplinka ir vadyba, patogumas, gydytojų kompetencija, paslaugų teikimo efektyvumas, teisingumas, savalaikiškumas, orientacija į pacientą, saugumas ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų tinkamas organizavimas ir suteikimas; šių veiksnių visuma ir sudaro kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Ataskaitos turinį teismas sprendė, jog buvo surinkta visa, kiek toje situacijoje galima surinkti, medicininė dokumentacija, pacientei teiktos paslaugos buvo ištirtos ir įvertintos būtent teisiniame reglamentavime nustatytais aspektais, todėl yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas teigti, kad šios paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai tiek, kiek nurodyta Ataskaitoje. Kitų duomenų, kurie paneigtų minėtas išvadas, teismas nenustatė.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į medicinos specialistus – konsultantus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę į teisingą skundo nagrinėjimą, teismas rėmėsi Aprašo 25 punktu, pažymėjo, jog atsakovas nagrinėjamu atveju įvertino Komisijos 2013 m. vasario 21 d. sprendime išdėstytas išvadas. Teismas sprendė, jog nesant visų originalių medicininių dokumentų nėra prasmės kreiptis pakartotinai į kitus specialistus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti Kauno specialistų išvadomis ir dar kartą kreiptis į kokio nors kito miesto specialistus.

Teismas rėmėsi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad pareiškėja reiškė pretenzijas dėl pažeidimų 2011-2012 metų laikotarpyje, teisme skundas gautas 2013 m. spalio 21 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po velionės mirties, todėl teismas konstatavo, kad išvada dėl priemonių taikymo net jeigu jos būtų nustatytos, yra teisinga.

Teismas darė išvadą, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. T1-1242 su Ataskaita yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą skundą išnagrinėti iš naujo. Teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėja J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimus tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant ir apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjos teigimu, pacientės 2010 m. lapkričio 17 d. pasirašytas Paciento valios pareiškimas dėl chirurginės operacijos neatitinka Sutikimo aprašo 9 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes jame nėra nurodomos atliktai chirurginei operacijai konkrečios operacijos komplikacijos ir anestezijos konkrečios komplikacijos. Pareiškėja remiasi Sutikimo aprašo 2, 3 9 punktais ir teigia, jog tai, kad Paciento valios pareiškime yra pacientės parašas, nesudaro pagrindo teigti, jog šis sutikimas atitinka Sutikimo aprašo reikalavimus. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtos funkcijos tinkamai, nes Sutikimo apraše įtvirtinta informacija pacientei nebuvo nurodyta (konkretizuota) Paciento valios pareiškime, tuo pažeidžiant nurodyto Sutikimo aprašo reikalavimus.

Pareiškėja pažymi, kad teismas nevertino to, jog Instituto 2012 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. R3-1367 bei atsakovo ataskaitoje akcentuojamas pacientės gydytojų rekomendacijų atvykti nurodytu laiku (terminais) nesilaikymas, nors tai įvyko dėl Instituto kaltės. Pareiškėja pažymi, jog Instituto direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. RS-22 patvirtintas Paciento valios pareiškimas dėl ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų bei spaudas, kuriuo pacientai pasirašytinai sutinka su tyrimo ir gydymo planu, todėl po kiekvieno pacientės ambulatorinio apsilankymo šioje gydymo įstaigoje turėjo būti pateikiama jai visa informacija ir pacientė privalėjo pasirašyti gavusi tokią informaciją (spaude).

Pareiškėjos manymu, dėl tos priežasties, kad Institutas (sąmoningai ar ne) nėra išsaugojęs pacientės ambulatorinės sveikatos istorijos ir tepateikė jos elektroninį dublikatą, įrodinėjimo našta tenka Institutui, o ne pareiškėjai. Pareiškėjos nuomone, medicinos dokumentų (apskaitos) neišsaugojimo ir paciento teisės į informaciją ir paslaugų tęstinumo pažeidimai yra savarankiški pažeidimai. Tai, kad buvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių paciento teisių į informaciją ir paslaugų tęstinumo užtikrinimą, reikalavimų, nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti Institutas.

Nepateikus dokumentų, kuriuose būtų spaudas, kuriuo pacientė pasirašytinai sutiko su tyrimo ir gydymo (rekomendacijomis) planu, pareiškėjos manymu, būtina konstatuoti, jog nebuvo vykdomi Instituto direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. R8-22 reikalavimai, t. y. pacientė nebuvo pasirašytinai informuota apie sutikimą su tyrimo ir gydymo (rekomendacijomis) planu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės specialistams pakako duomenų teikti 2013 m. vasario 14 d. atsakymą žalos komisijai, specialias žinias turintys specialistai sprendžia patys dėl informacijos išvadai duoti pakankamumo.

Atsakovas rėmėsi minėtu atsakymu, nors, pareiškėjos teigimu, nėra aišku, kokia dokumentacija yra pateikta medicinos specialistams vertinti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakyme nurodytos tarptautinės rekomendacijos, tačiau nepažymimas joks konkretus šaltinis. Pareiškėja pažymi, kad Komisijos funkcijos yra skirtingos, todėl atsakovo prašyme medicinos konsultantui turi būti keliami specifiniai tiksliniai klausimai dėl suteiktų paslaugų kokybės vertinimo. Pareiškėjos manymu, atsakovas privalėjo kreiptis į medicinos specialistus, kurie pagrįstai atsakytų, ar pacientei suteiktos kokybiškos (įvertinant savalaikiškumą, prieinamumą, tinkamumą, efektyvumą, mokslo lygį ir gerą patirtį) paslaugos.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, jog Tarnyba įvertino turimą medicininę dokumentaciją, visas faktines aplinkybes, reikšmingas ir pagrindžiančias Ataskaitos išvadą, jog 2010 m. lapkričio 17 d. – 2012 m. birželio 20 d. pacientei V. P. Institute asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o šio pažeidimo pagrindą sudarė Instituto neveikimas, pasireiškęs prievolės saugoti pacientų medicininę dokumentaciją, šiuo atveju pacientės V. P. Asmens sveikatos istoriją, neįvykdymu. Atsakovo manymu, šis Ataskaitos išvadose konstatuotas Instituto pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos skundo motyvais ir nepagrįstomis pretenzijomis Tarnybai.

Atsakovas nurodo, jog vietoj neišsaugotos asmens sveikatos istorijos pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų apie buvusias pacientės konsultacijas Institute, pateiktų iš Onkologijos instituto informacinių sistemų, pakako, kad būtų objektyviai įvertintas pacientės klinikinis atvejis, o Tarnyba savo funkcijas, priskirtas teisės aktais, atliktų tinkamai, teisėtai ir pagrįstai. Dėl Sutikimo dėl chirurginės operacijos atlikimo atitikimo teisės aktų reikalavimams atsakovas nurodo, jog pareiškėja netinkamai aiškina Sutikimo aprašo paskirtį ir jo reikalavimus, keliamus Sutikimo dėl chirurginės, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga neprivalo paruoštoje duoti pacientui pasirašyti formoje (sutikime) aprašyti visų aplinkybių, nes negali absoliučiai jų visų iš anksto numatyti, taip pat, negali iš anksto numatyti pateiktinos informacijos apimties konkrečiam pacientui, nes skiriasi pačių pacientų žinios ir supratimo lygis, tačiau tai neatleidžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos nuo pareigos žodžiu išaiškinti pacientui tokią informaciją kaip įmanoma suprantamiau, taip, kaip to reikalauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis.

Dėl paciento teisės į informaciją ir paslaugų tęstinumo, atsakovas pažymi, jog pareiškėja netinkamai supranta ir aiškina išrašo, kaip medicininio dokumento, prigimtį ir tikslą, kuris yra susisteminti ir užfiksuoti svarbiausią perduotiną medicininę informaciją, kuri turi pasiekti konkretų adresatą – konsultacijos prašantį ir konsultacijai nukreipiantį subjektą (šeimos gydytoją). Patį pacientą išraše esanti susisteminta informacija pasiekia anksčiau, t. y. prieš konkrečių veiksmų su pacientu atlikimą konsultacijos metu.

Teisės aktai nenustato asmens sveikatos priežiūros specialistui pareigos pasirašytinai supažindinti pacientą su išrašu, skirtu šeimos gydytojui. Tokiame išraše yra fiksuojami atliktų su pacientu veiksmų / procedūrų rezultatai, kartais jame atsispindi ir pačių atliktų veiksmų seka. Atsakovas daro išvadą, kad Institutas, Konsultacinės poliklinikos skyriaus ir priėmimo poskyrio nuostatų, patvirtintų Instituto direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. R8-610, 10.3 punkte nustatė teisėtą ir pagrįstą reikalavimą.

Atsakovo manymu, pareiškėjos skundo teiginys, kad nepateiktas spaudas, kuriame pacientė būtų pasirašytinai sutikusi su tyrimo ir gydymo (rekomendacijomis) planu ir Tarnyba šio dokumento nevertino, todėl be pagrindo nekonstatavo Institutui atitinkamo pažeidimo ir jo veiklos trūkumo, yra nepagrįstas. Atsakovas paaiškina, kad dėl neišsaugotų dokumentų Tarnyba negalėjo įvertinti pacientės Asmens sveikatos istorijos ir joje galimai buvusio spaudo, kurio netinkamą užpildymą ginčija pareiškėja. Atsakovas atkreipia dėmesį į pareiškėjos skunde minimą aplinkybę ir pateikiamą spaudo kopiją iš dingusios pacientės Asmens sveikatos istorijos, kuri galėjo būti pateikta tik turint originalą.

Dėl kreipimosi į specialistus atsakovas pažymi, jog Tarnybai viešosios įstaigos Kauno klinikų specialistų komisijos išvados nesukėlė abejonių ir pagrindo kreiptis dėl papildomų išvadų ar nuomonės į kitus atitinkamus medicinos specialistus – konsultantus. Atsakovo teigimu, kreipimosi į specialistus – konsultantus, galimybė, tuo atveju, jei būtų buvęs nustatytas toks poreikis, būtų buvusi apribota objektyviomis priežastimis, t. y. medicininių dokumentų originalų neišsaugojimu, kas būtų sudarę kliūtis konsultantui įvertinti medicininius dokumentus dėl jų nevientisumo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tiek Tarnybos, tiek Komisijos funkcijų, priskirtų teisės aktais, skirtingumas pasireiškia atliekamų veiksmų apimtimi, tačiau tiek Tarnyba, tiek Komisija vertina teiktas / nesuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka ir gali pasisakyti dėl tokių paslaugų kokybiškumo, tačiau viena kitos kompetencijos neapriboja ir nevaržo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Institutas pažymi, jog apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai yra subjektyvūs, nenuoseklūs, apeliacinis skundas teisiškai nepagrįstas, nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti apeliaciniame skunde išdėstytas ir pirmosios instancijos išnagrinėtas faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. B. siekia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. T1-1242 su šios tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. T3-150/2013 ataskaita Nr. D17-162-(1.27) panaikinimo. Pareiškėjos skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgus į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą kokybės kontrolę pagal pareiškėjos skundą dėl pacientei V. P. Institute teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Šiuo individualiu administraciniu aktu nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 17 d. – 2012 m. birželio 20 d. pacientei V. P. Institute asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Ataskaitos išvadose nurodytų tesės aktų reikalavimus ir toje dalyje buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiame Įsakyme taip pat nustatyta, kad dėl Ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų pažeidimų Institutui kontrolės priemonės ar sankcijos netaikomos, nes praėję Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti jų taikymo terminai.

Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėja 2013 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti jos motinai V. P. nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. birželio 20 d. Institute teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir kreiptis į medicinos specialistus – konsultantus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo. Kontrolės išvadas atsakovas įformino Ataskaitoje ir Įsakyme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. T1-1242 su Ataskaita yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą Tarnyba buvo įgaliota atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtino Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašą, nustatantį bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą. Sutikimo aprašo 9.1-9.12 punktuose numatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau pačią sutikimo formą tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo aprašo 2 p.).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją.

Apeliantė tvirtina, kad 2010 m. lapkričio 17 d. pacientės V. P. pasirašytas Paciento valios pareiškimas dėl chirurginės operacijos neatitinka Sutikimo aprašo nuostatų, nes jame nenurodomos atliktai chirurginei operacijai konkrečios operacijos komplikacijos ir anestezijos konkrečios komplikacijos. Iš Paciento valios pareiškimo dėl chirurginės operacijos, chemoterapijos, radioterapijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo Institute matyti, kad šiame pareiškime pacientė pasirašė sutinkanti, jog jai būtų taikoma anestezija, ir kad ji yra supažindinta su anestezijos atlikimo būdu, rizika bei galimomis komplikacijomis. Kaip matyti iš aptariamo pareiškimo, pareiškėja taip pat pasirašė, jog yra informuota apie žinomas, dažnai ar retai pasitaikančias komplikacijas, bei komplikacijas, kurios gali kilti pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę. Pacientė V. P. taip pat parašu patvirtino, kad gydytojas atsakė į visus jos klausimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo aspektu, daro išvadą, kad pacientės pasirašymas Instituto naudojamoje Paciento valios pareiškimo formoje iš esmės atitinka įstatyminį reikalavimą prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą gauti informacija pagrįstą paciento sutikimą, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad tokiame pareiškime turėjo būti įrašytos konkrečios operacijos ir anestezijos komplikacijos. Kaip matyti iš Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, informacija apie žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujamus padarinius) gydytojo pacientui turi būti pateikta atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad pagal teisinį reguliavimą Paciento valios pareiškime turėjo būti raštu nurodytos konkrečios operacijos ir anestezijos komplikacijos. Kaip minėta, pacientė aptariamame pareiškime savo parašu patvirtino, jog ji yra informuota apie žinomas, dažnai ar retai pasitaikančias komplikacijas bei komplikacijas, kurios gali kilti pacientui įvertinus jo sveikatos būklę. V. P. pasirašius sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, laikytina, kad pacientė gavo tinkamą informaciją (Įstatymo 15 str. 5 d.).

Apeliantės teigimu, buvo pažeistos paciento teisės į informaciją ir paslaugų tęstinumą, nepateikti dokumentai su Instituto direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. R8-22 patvirtintu spaudu, jog pacientė pasirašytinai sutiko su tyrimo ir gydymo planu.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Instituto direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. R8-610 patvirtintų Konsultacinės poliklinikos skyriaus ir priėmimo poskyrio nuostatų 10.3 punkte nustatyta, kad atlikus papildomus tyrimus ir įvertinus turimą informaciją, pacientui paaiškinama konsultacijos išvada, kuri surašoma į formą Nr. 027/a ir perduodama pacientą siuntusiam gydytojui. Kaip teisingai, remdamasis Siuntimų tvarkos aprašo 2, 12 punktais, konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai neįpareigoja išrašą iš medicininių dokumentų pateikti pacientui bei jį pasirašytinai supažindinti su tokiu išrašu. Todėl apeliantės argumentas, jog Institutas turėtų pateikti dokumentus su spaudu, kuriuo pacientė pasirašytinai sutiko su tyrimo ir gydymo (rekomendacijomis) planu, neturės įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ataskaitoje buvo nustatyta, jog Institutas, neišsaugodamas pacientės Asmens sveikatos istorijos, pažeidė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos skundžiamame Įsakyme nustatyta, jog toje dalyje, kurioje Institutas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi pareiškėjos nurodomų dokumentų nepateikimą įtakojusi aplinkybė buvo tinkamai įvertinta ir grąžinti nagrinėti pareiškėjos skundą Tarnybai iš naujo šioje dalyje nebūtų tikslinga.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokia dokumentacija buvo pateikta medicinos specialistams vertinti, 2013 m. vasario 14 d. atsakyme nurodytos tarptautinės rekomendacijos, tačiau nenurodomas konkretus šaltinis. Pareiškėjos manymu, atsakovas privalėjo kreiptis į medicinos specialistus, kurie pagrįstai atsakytų, ar pacientei suteiktos kokybiškos paslaugos.

Aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų specialistų komisijos išvadas. Pacientei taikytas gydymas ir stebėsena buvo vertinti Kauno klinikų specialistų. Apeliantė nepateikia pakankamų argumentų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Kauno klinikų specialistų pateiktomis išvadomis, taip pat sudarančių pagrindą konstatuoti, kad skundžiami atsakovo aktai nelaikytini pagrįstais dėl nesikreipimo į specialistus ir atsižvelgimo Komisijos išvadas.

Įvertinusi skundo nagrinėjimo Tarnyboje procesą teisėtumo požiūriu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei Aprašu jam suteiktų įgaliojimų ribose. Analizuodama Institute teiktų stacionarinių ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę 2010 m. lapkričio 17 d. – 2012 m. birželio 20 d. laikotarpiu, Tarnyba tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės įsigilino į pareiškėjos iškeltas problemas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokių svarių priežasčių naikinti pareiškėjos skundžiamą Įsakymą su Ataskaita ir Tarnybai pavesti dar kartą tirti tas pačias faktines aplinkybes.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas