AS-552-70-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-70/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06428-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą‚ prašydamas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį, nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. 9 330,11 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis buvo mažinama nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugsėjo mėn. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., tuo tarpu į teismą kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Šią aplinkybę teismas laikė pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo padavimo termino atnaujinti neprašė, ir nurodė, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas V. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 12-13) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti jo skundą. Pareiškėjo manymu, teismo taikomas 3 metų terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario mėnesio, nes pareiškėjas nežinojo ir negalėjo sužinoti, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, kurio pagrindu pareiškėjui buvo neteisėtai padaryta žala, Konstitucinio Teismo bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, 3 metų terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo išvadų paskelbimo dienos leidinyje „Valstybės žinios“ (2012 m. rugsėjo 21 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013) reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pareiškėjui V. Ž. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą V. Ž. kreipėsi 2013 m. lapkričio 5 d., t. y., kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundas nepriimamas, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Iš nurodytos nuostatos seka išvada, jog prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas apygardos administracinio teismo neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog jis praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui dar kartą kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, kartu prašant atnaujinti skundo padavimo terminą bei nurodant priežastis, sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 1, 2 d., 37 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas