AS-525-1081-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-1081/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03317-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 22), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (1.23) 7R-3317 kaip nepagrįstą ir neteisėtą;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 3 straipsnio pagrindu kreiptis su prašymu į Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją vykdyti Rygos miesto Kurzemo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dėl žalos atlyginimo jo naudai iš nuteistojo A. T.;

3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo neveikimo.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Paaiškino, kad yra vienišas, silpnos sveikatos 76 metų pensininkas, jo valstybinės kalbos žinios nepakankamos tam, kad suprastų oficialaus rašto turinį, todėl teko kreiptis į vertėjus. Be to, gavęs skundžiamą raštą, kreipėsi į Seimo kontrolierių, kurio atsakymą gavo tik po mėnesio. Tai sąlygojo termino paduoti skundą praleidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (b. l. 31–32) atmetė E. K. prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti E. K. skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu.

Nurodyta, jog pareiškėjas skundžia Ministerijos 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (1.23) 7R-3317. Skundą dėl šio sprendimo panaikinimo jis pateikė teismui tik 2014 m. liepos 2 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

Vertinta, jog pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad yra vienišas ir nemoka valstybinės kalbos, todėl tenka kreiptis į vertėjus. O kadangi gavęs skundžiamą raštą, kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl teismų sprendimų vykdymo ir pastarasis jam atsakymą atsiuntė tik po mėnesio, terminą skundui praleido dėl svarbios priežasties.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Iš teismui pateikto Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 1/3D-1374 matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pareiškėjo pareiškimą dėl teismų sprendimų vykdymo gavo dar 2014 m. balandžio 30 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dar iki skundžiamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo priėmimo. Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl to, kad pareiškėjas dėl valstybinės kalbos nemokėjimo buvo priverstas kreiptis į vertėjus, taip pat negali būti laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti buvo praleistas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodomus argumentus ir pridedamus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis teisinės pagalbos. Kitų svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmestas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, o teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinamas, jo skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 34–35), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis teisinės pagalbos. Teismas formaliai išnagrinėjo klausimą, nesigilindamas į išdėstytų aplinkybių esmę. Teismui nesvarbu, kad pareiškėjas yra vienišas pensininkas ir nemoka valstybinės kalbos. Toks požiūris į pagyvenusius žmones prieštarauja teisinės valstybės pamatiniams principams, užkerta kelią į teismą kalbos nežinančiam piliečiui. Teismas, kurio paskirtis ginti žmogaus pažeistas teises, pagyvenusių žmonių atžvilgiu turėtų taikyti kitokius kriterijus ir jų procesinį elgesį vertinti nuolankiau.

2. Gavęs skundžiamą raštą pareiškėjas ėmėsi veiksmų – siekdamas įsisąmoninti rašto turinį bei sužinoti teismo sprendimo vykdymo perspektyvas, kreipėsi į advokatą P. M., paskui į advokatą A. M.. Pastarasis pareiškėjo akivaizdoje buvo susisiekęs su Latvijoje dirbančiu advokatu O. R., kuris pažadėjo padėti sužinoti, kokį brangų turtą kaltininkas A. T. turėjo iki nusikaltimo įvykdymo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jeigu bus nustatyta, kad A. T. turėjo turto ir jį perleido po nusikaltimo įvykdymo, jis turės galimybę kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo, tačiau pažadai liko neišpildyti, Latvijos advokatas telefonu daugiau neatsiliepė. Laukdamas rezultatų, pareiškėjas prarado nemažai laiko. Analogišką prašymą dėl informacijos apie kaltininko turtą suteikimo pareiškėjui padėjo surašyti ir nusiuntė Latvijos teisingumo ministerijai Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas A. P.. Atsakymo iki šiol negauta. Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Seimo narį J. N., kuris parengė ir išsiuntė Latvijos Seimui raštą, informuojantį apie sprendimo neįvykdymą Latvijos Respublikos teritorijoje. Tik neseniai buvo gautas formalus atsakymas. Be to, pareiškėjas į Seimo kontrolierių kreipėsi du kartus, vieną kartą – iki skundžiamo sprendimo priėmimo ir antrą kartą – po jo priėmimo.

3. Neatnaujinus termino, pareiškėjui būtų visiškai užkirstas kelias kreiptis teisminės gynybos. Dėl skundžiamos nutarties ginčas iš esmės lieka neišspręstas, pareiškėjo abejonės neišsklaidytos, o jo teisėti lūkesčiai teismo pagalba nustatyti objektyvią tiesą nepateisinti. Lietuvos ir Latvijos teismų sprendimai nuo 2011 m. iki šiol lieka neįvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo E. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymas) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.,Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. liepos 2 d. (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog yra praleistas skundo padavimo terminas, teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 19–20) pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie skundžiamo dokumento gavimo datą bei motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės pareiškėjas nurodo šias aplinkybes: 1) pareiškėjas yra vienišas, silpnos sveikatos 76 metų amžiaus pensininkas, kurio valstybinės kalbos žinios yra nepakankamos tam, kad suprastų oficialaus rašto turinį (dėl to teko kreiptis į vertėją); 2) gavęs skundžiamą raštą, pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių, kurio atsakymą gavo tik po mėnesio, dėl ko praleido kreipimosi į teismą terminą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nėra laikomos objektyviomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) su šia išvada sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo <...>. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad prašomas panaikinti Teisingumo ministerijos sprendimas Nr. (1.23)7R-3317 buvo priimtas 2014 m. gegužės 15 d. Nors pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi, nustatydamas pareiškėjo pareikšto skundo trūkumus, įpareigojo jį nurodyti skundžiamo sprendimo gavimo datą, tačiau pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, datos nenurodė. Duomenų, kuomet pareiškėjas gavo skundžiamą sprendimą byloje nėra, tačiau į teismą, dėl šio akto panaikinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. liepos 2 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios pareiškėjo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį adm. byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad liga (šiuo atveju pareiškėjas nurodo esantis prastos sveikatos) ne visada yra pakankamas savarankiškas pagrindas terminui atnaujinti. Remiantis LVAT praktika, liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažintina tik tuo atveju, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teises buvo realiai apribotos (liga, susijusi su judėjimo apribojimais, gulėjimas gydymo įstaigos stacionare ir pan.) (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS403-219/2006, Nr. AS4-151/2007, Nr. A556-680/2008, Nr. AS146-305/2010). Taigi, tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (pvz., administracinės bylos Nr. AS6-219/2006, Nr. TA63-16/2009). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iškart po sprendimo, kuriuo pažeidžiamos jo teisės, gavimo.

Be to, administracinių teismų praktikoje senyvas pareiškėjų amžiaus bei teisinio išsilavinimo neturėjimas pačios savaime taip pat nėra laikomos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis asmens nesikreipimą teisės aktų nustatytu laiku į teismą (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Pareiškėjas nurodo, kad kreipimosi į teismą terminą praleido dar ir dėl to, kad po skundžiamo Teisingumo ministerijos rašto gavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš teismui pateikto Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 1/3D-1374 matyti, kad Seimo kontrolierius pareiškėjo pareiškimą dėl teismų sprendimų vykdymo gavo dar 2014 m. balandžio 30 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dar iki skundžiamo Teisingumo ministerijos sprendimo priėmimo. Duomenų, kad pareiškėjas dar kartą po skundžiamo Teisingumo ministerijos sprendimo gavimo dienos būtų kreipęsis į Seimo kontrolierių, byloje nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas