eR-15-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-15-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovui advokato padėjėjui L. R.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. K., N. P., L. S., J. N., D. T., G. T., M. V., G. S., L. B., A. M., Š. S., B. M., S. M., V. D., L. Š., R. B., U. V., Š. B., L. J., R. K., E. M., M. T., V. V., R. P., R. K., L. Š., J. V. (J. V.), K. M., V. P., V. K., A. D., J. M., E. T., G. M., A. B., I. J., L. M., A. L., J. D.) dėl įpareigojimo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas politinė partija „Lietuvos sąrašas“ (toliau – ir pareiškėjas, Partija) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) priimti sprendimą dėl politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose kvietimo į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys R. S. 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. PK2-2015STR-S267 dėl Partijos įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu. 2014 m. gruodžio 29 d. Partija pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus, o 2014 m. gruodžio 30 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-325 dėl Partijos įregistravimo dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, suteikiant numerį Nr. 57. 2014 m. gruodžio 30 d. buvo išduota Vyriausiosios rinkimų komisijos pažyma dėl Partijos įregistravimo dalyvauti 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Pareiškėjas 2015 m. sausio 9 d. per elektroninę pateikimo sistemą pateikė Partijos kandidatų sąrašą ir kandidatų pareiškinius dokumentus įteikė Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijai. Tuo pačiu metu iš šios komisijos buvo gauti parašų rinkimo blankai. 2015 m. sausio 20 d. parašų rinkimo blankai su parašais, remiančiais Partijos kandidatų sąrašą ir kandidatą į tarybos narius bei merus N. P., buvo pateikti Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijai. 2015 m. sausio 30 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. Sp-54, kuriuo paskelbė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų, jų koalicijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas atsakovo sprendimas Nr. Sp-54 nėra viešai paskelbtas.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir LRT) savo kanale pateikė reklamą apie tos pačios dienos transliuojamą diskusiją laidoje „Savivaldybių tarybų rinkimai 2015“, kurioje dalyvaus savivaldybių tarybų rinkimuose besivaržančių politinių partijų atstovai. Ši laida buvo LRT transliuojama 2015 m. vasario 5 d. 18:45 val., joje dalyvavo politinių partijų atstovai V. U., J. P., M. M., A. Z., P. G., B. R., R. Š. 2015 m. vasario 5 d. Partijos keliamai kandidatei į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą R. K. atsakovo atstovas paaiškino, kad Partijos keliamų kandidatų sąrašų atstovai ar kandidatai į tarybos narius – merus negalės dalyvauti rinkimams į savivaldybių tarybas skirtose diskusijų laidose, kurias nacionaliniu lygmeniu transliuos LRT, nes Partija iškėlė kandidatų sąrašus tik trijose savivaldybėse ir už juos teisę balsuoti turės mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Šio atstovo teigimu, toks reguliavimas nustatytas Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtame 2010 m. rugsėjo 15 d. norminiame akte Nr. Sp-69, kuriuo patvirtintas Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pareiškėjas nurodo Tvarkos aprašo 19.3, 20, 21 punktus.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 48 straipsnio 2 dalies normos imperatyviai įpareigoja atsakovą laidų laiką paskirstyti taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Pareiškėjo teigimu, nekviečiant keliamų Partijos kandidatų sąrašo atstovų ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose radijo ir televizijos diskusijose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, pažeidžiamas kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Atsakovo neveikimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis įstatymo garantuotas teises kandidatų sąrašų atstovų grupei viešai diskutuoti su kita kandidatų sąrašų atstovų grupe, tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas yra imperatyviai įpareigotas pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRK įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Tokie rinkimų principai reikalauja, kad rinkimai būtų visuotiniai ir lygūs, kad juose turėtų lygias teises visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, kaip tai įtvirtinta Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad VRK, vadovaudamasi Rinkimų įstatymo 48 straipsniu, yra užsakiusi diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai. Diskusijų laidos yra rengiamos vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimu Nr. Sp-69. Atsakovas nurodo Tvarkos aprašo 19.3, 20, 30 punktus, pažymi, jog vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, priėmė du sprendimus, mutatis mutandis reguliuojančius nacionalinio ir regioninio lygmens diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių rinkimų agitacijai: 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1 ir 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. Sp-23.

Atsakovas pažymi, kad 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. Sp-1 skirtas nacionalinio lygmens diskusijų laidoms, rengiamoms per LRT; šiose laidose dalyvauja atstovai tik tų politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų. Atsakovas nurodo, jog 2015 m. sausio 13 d. duomenimis apskaičiavo rinkimų dalyvius, kurie dalyvauja laidose, bei nustatė, kad 7 (septyni) dalyviai, iškėlę kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius viršija 50 procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, turi būti pakviesti dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose. Pagal minėtų taisyklių 23 punktą burtai dėl dalyvavimo konkrečiose LRT radijo laidose buvo traukiami 2015 m. sausio 26 d. 11 val. Dėl LRT televizijos laidų burtai nebuvo traukiami, nes buvo nuspręsta, kad visose laidose dalyvaus visi 7 (septyni) dalyviai. Atsakovas paaiškina, kad 2015 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. Sp-23 yra skirtas regioninio lygmens diskusijų laidoms, kurios numatytos surengti visose savivaldybėse ir kuriose pakviesti dalyvauti visi kandidatai arba jų sąrašai, įskaitant ir pareiškėją. Pareiškėjo atstovas D. K. dalyvavo tokioje laidoje, skirtoje Vilniaus miesto žiūrovams, ir laida buvo transliuota per „Lietuvos ryto“ televiziją 2015 m. vasario 7 d., o kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius – merus transliacija numatyta 2015 m. vasario 22 d. arba 27 d. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio laidose, rengtose pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1, kriterijaus dėl rinkėjų skaičiaus, todėl dalyvauti tokiose laidose nebuvo kviečiamas. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas yra iškėlęs kandidatus trijose savivaldybėse ir dėl jų gali balsuoti tik 20,72 procentų visų Lietuvos rinkėjų. VRK teigimu, 2015 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. Sp-1 priimtas 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimo Nr. Sp-69 pagrindu ir pagal objektyvius kriterijus, kurie yra pagrįsti tuo, kad savivaldybių rinkėjai privalo būti informuoti ne tik apie konkrečios savivaldybės problemas, bet apie bendras problemas daugumoje Lietuvos savivaldybių. Pareiškėjo teisės yra užtikrinamos 2015 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. Sp-23, kuris leidžia dalyvauti diskusijų laidose tose savivaldybėse, kuriose pareiškėjas kandidatuoja, ir kalbėti apie tas problemas, kurios yra aktualios tose savivaldybėse.

Atsakovas pažymi, jog, kadangi pareiškėjas tiksliai nesuformulavo savo skundo reikalavimo, todėl pradinis reikalavimas dėl pakvietimo į burtų procedūrą negali būti tenkinamas, toks reikalavimas iš viso nebegali būti įvykdomas, nes burtų procedūra jau yra įvykusi – į LRT radijo laidas 2015 m. sausio 26 d. burtai ištraukti, o laidos dalyviai nustatyti pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Remiantis šioje byloje priimto nagrinėti pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skunde nurodytomis aplinkybėmis bei byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. PK2-2015STR-S267 pareiškėją įregistravo savarankišku 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviu. Atsakovas 2014 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Sp-325 dėl pareiškėjo įregistravimo dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, o 2015 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-54 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, paskelbimo“, kuriuo paskelbė 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančių partijų, jų koalicijų ir visuomeninių rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus. Pagal viešai skelbiamus atsakovo duomenis ir šios bylos duomenis 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. Sp-54 pareiškėjo kandidatų sąrašas buvo paskelbtas kaip sąrašas asmenų, dalyvaujančių 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, bei pareiškėjo kandidatų sąraše nurodytiems asmenims buvo realiai sudaryta galimybė dalyvauti šiuose rinkimuose, t. y. įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, ir ši teisė buvo įgyvendinta.

Pareiškėjas šioje byloje reiškia reikalavimą – įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl Partijos kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose kvietimo į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, nurodydamas, kad atsakovas rinkimų agitacijos procese nepakvietė pareiškėjo kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo traukti burtų dėl dalyvavimo nacionalinio transliuotojo rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis ir nurodytos Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalį Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią LRT laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su LRT vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija laidų laiką paskirsto taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai. Be to, pagal šio straipsnio 3 dalį kandidatų diskusijos per LRT finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai sutarimo nėra, – burtais (5 d.). Vyriausioji rinkimų komisija: 1) įstatymų nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus; 2) patvirtina Diskusijų rengimo taisykles (Rinkimų įstatymo 48 str. 4 d.).

Iš šioje byloje surinktų įrodymų matyti, kad 7 (septyni) dalyviai (Lietuvos partijos – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, P. T. ir teisingumas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)), iškėlę kandidatų sąrašus savivaldybėse, kurių bendras rinkėjų skaičius viršija 50 procentų visos Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus, buvo pakviesti dalyvauti LRT radijo ir televizijos diskusijų laidose. Burtai dėl dalyvavimo konkrečiose LRT radijo laidose buvo traukiami 2015 m. sausio 26 d. 11 val. (žr. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje 2015 m. sausio 26 d. paskelbtą informaciją). Dėl LRT televizijos laidų burtai nebuvo traukiami, nes atsakovas nusprendė, jog visose laidose dalyvaus visi 7 (septyni) dalyviai, ir pakvietė šiuos dalyvius dalyvauti LRT televizijos laidose. Pareiškėjas nebuvo pakviestas traukti burtų bei dalyvauti LRT radijo bei televizijos laidose. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir negalėjo būti pakviestas dalyvauti tose laidose, nes jis (pareiškėjas) neatitiko dalyvavimo nacionalinio lygio laidose, rengtose pagal 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. Sp-1, reikalavimų dėl rinkėjų skaičiaus.

Atsakovas, nekviesdamas pareiškėjo traukti burtų ir dalyvauti LRT radijo ir televizijos laidose, vadovavosi 2010 m. rugsėjo 15 d. VRK sprendimu Nr. Sp-69 patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 ir 21 punkte įtvirtintomis nuostatomis, priimtais sprendimais, reguliuojančiais nacionalinio ir regioninio lygmens diskusijų laidas, skirtas 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai: 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. Sp-1 „Dėl LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2015 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. Sp-23 „Dėl televizijos diskusijų laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai regioniniu lygmeniu, rengimo taisyklių patvirtinimo“. Kaip matyti iš 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. Sp-1 patvirtintų LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimų agitacijai, rengimo taisyklių, jose vadovaujamasi Tvarkos aprašo 19.3 bei 20 punktų nuostatomis. Be to, šiose taisyklėse nustatyta, jog jos yra skirtos diskusijų laidoms, kurios yra transliuojamos nacionaliniu lygmeniu. Tvarkos apraše nurodyta, jog diskusijų laidos, skirtos rinkimams į savivaldybių tarybas, transliuojamos dviem lygmenimis – nacionaliniu ir regioniniu (19.3 p.). Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, jog nacionaliniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti kandidatai ir atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, o 21 punkte įtvirtinta, kad regioniniu lygmeniu transliuojamose diskusijų laidose gali dalyvauti atstovai politinių partijų, kurios iškėlė kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, ir save išsikėlę kandidatai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti diskusijų laidose, rengiamose regioniniu lygmeniu.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo priimto 2010 m. rugsėjo 15 d. norminio akto Nr. Sp-69, kuriuo patvirtintas Tvarkos aprašas, 20 punktas, teigiantis, kad partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, turi didesnes teises negu partijos, iškėlusios kandidatų sąrašus, už kuriuos turi teisę balsuoti mažiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos rinkėjų, yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis teisę į lygiateisiškumo principą, todėl jis laikytinas Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies ir preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 48 straipsnio 2 dalies ir VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu ir jo taikymas negalimas, o atsakovo neveikimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis įstatymo garantuotas teises kandidatų sąrašų atstovų grupei viešai diskutuoti su kita kandidatų sąrašų atstovų grupe, tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus pareiškėjo argumentus, kuriais grindžiamas skundas, bei šioje byloje pateiktą prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 punkto atitikimo Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai ir preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai ir VRK įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 2015 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir nutarė pradėti tyrimą dėl minėto norminio administracinio akto 20 ir 21 punktų atitikties Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (iš jo kylantiems teisės aktų hierarchijos bei proporcingumo imperatyvams), Rinkimų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, 48 straipsnio 2 daliai, VRK komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-9-662/2015, pripažino, jog VRK 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. Sp-69 „Dėl valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo partvirtinimo“ patvirtinto Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kandidatų diskusijų per radiją ir televiziją tvarkos aprašo 20 ir 21 punktai prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimam teisės aktų hierarchijos principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktais, pažeidžiant konstitucinio teisinės valstybės principo apimamą teisė aktų hierarchijos principą, ribojama asmens konstitucinės teisės (pasyviosios rinkimų teisės) apimtis ir įtvirtintas su nustatytuoju įstatyme (Rinkimų įstatyme) konkuruojantis teisinis reguliavimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šioje administracinėje byloje, atnaujintoje po sustabdymo, pareiškėjo paduoto skundo reikalavimą, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas šioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas, tiek pateikdamas skundą šioje byloje, tiek suformuluodamas skundo reikalavimą, siekė, kad jam būtų sudaryta galimybė dalyvauti rinkimų agitacijos nacionaliniu lygmeniu procese. Pareiškėjas skundą padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjas skundą grindė Rinkimų įstatymo 19 straipsniu, kurio 1 dalies 3 punktas nustato, kad partija Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą Vyriausiosios rinkimų komisijos veiką (šiuo atveju neveikimą) turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi šioje byloje pareiškėjas padavė skundą ir pareiškė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie turi būti atliekami iki balsavimo pabaigos pagal specialųjį Rinkimų įstatymą. Tačiau byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad balsavimas jau įvyko bei yra patvirtinti ir paskelbti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų galutiniai rinkimų rezultatai (ABTĮ 58 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad pareiškėjas nekeitė bei netikslino skundo reikalavimo (ABTĮ 52 str.). Tai reiškia, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo nurodyta pažeista teisė turi būti apginta tenkinant jo pareikštą reikalavimą – įpareigoti VRK priimti sprendimą dėl Partijos kandidatų keliamo sąrašo atstovo ir keliamo kandidato į tarybos narius – merus N. P. atstovo 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose kvietimo į burtų traukimą dėl dalyvavimo nacionalinių transliuotojų rengiamose diskusijose per radiją ir televiziją, kurios finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai yra pasibaigę, o šiuo atveju pareiškėjo keltiems kandidatams šių rinkimų esmė buvo būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais, akivaizdu, kad minėto reikalavimo išsprendimas ir tenkinimas neapgintų jokių pareiškėjo pažeistų teisių bei pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taip pat svarbu ir tai, kad atsakovas negalėtų įvykdyti tokio įpareigojimo.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Taigi pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose ar išsakomos žodžiu teismo posėdžio metu (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1064/2014). Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas ar kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas, pareikšdamas skundą, pats savarankiškai pasirenka skundo pagrindą ir suformuluoja reikalavimą, o teismas turi pareigą pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikydamasis skunde nustatytų ribų, t. y. pagal pareiškėjo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo (pareiškėjo) subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu pareiškėjas pasirenka netinkamą savo teisių gynimo būdą, tai teismas skundą atmeta. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R756-25/2011).

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju būtent ir yra faktinis bei teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas politinė partija „Lietuvos sąrašas“ pasirinko netinkamą jo nurodomų pažeistų teisių gynimo būdą ir dėl to jo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 87, 88 ir 121 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė