AS-1128-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1128-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03628-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama „patikrinti teisingumą“.

Skunde pareiškėja dėstė argumentus, susijusius baudžiamojoje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo jai skirta bauda. Pareiškėja nurodė, kad jai nepagrįstai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nes veika, už kurios padarymą ji buvo nuteista, užtraukia tik administracinę atsakomybę. Pareiškėja taip pat teigė, kad visi dėl jos priimti teismų nuosprendžiai yra neteisėti, ir prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo juos panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. K. T. skundą.

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėja nesutinka su bendrosios kompetencijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jai paskirta 2 600 Lt bauda už valstybės tarnautojo įžeidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčas nėra kilęs dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. K. T. atskirajame skunde prašo priimti jos skundą ir teisingą sprendimą, kaip to reikalauja „teisinės valstybės teisėtumas“.

Pareiškėja nurodo, kad nepagrįstai atsisakyta priimti jos skundą, o teisėja Milda Vainienė, priėmusi nutartį, neatliko pareigų valstybės vardu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), garbingą teisėjo vardą bei reputaciją. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodo nesutikimo su baudžiamojoje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu argumentus.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. T. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas (teisėja) privalėjo priimti pareiškėjos skundą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Kaip teisingai įvertinęs pareiškėjos skundą nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skundą grindžia tuo, kad jos teises ir interesus pažeidė teismai vykdydami teisingumą baudžiamojoje byloje. Iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėja siekia, jog administracinis teismas imtųsi vertinti baudžiamojoje byloje bendrosios kompetencijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir nustatytų, ar pagrįstai bei teisėtai pareiškėja buvo nubausta, t. y. jai buvo paskirta 2 600 Lt bauda.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu, todėl skundus dėl procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, gali spręsti tik tas teismas, kurio jurisdikcijai priklauso patikrinti ginčo faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias pirmosios instancijos teismas padarė jomis remdamasis bei priimti sprendimus dėl priimtų sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, t. y. nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismas, o ne administraciniai teismai. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Todėl bet koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių, susijusių su teismo procesiniais veiksmais baudžiamojoje byloje, vertinimas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu siekia bendrosios kompetencijos teismų baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų patikrinimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog formuodamas praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos ribojimo, susijusio su teismų veikla bei teisėjų procesiniais veiksmais dėl teisingumo vykdymo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kai suinteresuotas asmuo savo reikalavimus sieja su teismų procesine veikla, tokio pobūdžio reikalavimai administraciniuose teismuose nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-363/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-700/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-552/2008; 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-112/2009; 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012 ir kt.). Be to, pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodydama argumentus, jog pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė garbingą teisėjo vardą, neatliko pareigų valstybės vardu, nenurodo jokių konkrečių ABTĮ nuostatų, kurios buvo pažeistos atsisakant priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nepažeidė jokių Konstitucijos ir ABTĮ nuostatų, todėl pareiškėjos atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė