AS-525-1114-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-1114/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07971-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. 2013 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1 D-10476(11);

2) priteisti valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d., kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančios Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo;

3) priteisti iš atsakovo po 142,51 Lt kas mėnesį už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį;

4) įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.

Paaiškino, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Minėtos nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, todėl pareiškėjui nepagrįstai kas mėnesį buvo mokama sumažinta pensija.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 48–49) administracinę bylą pagal A. L. skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013, Nr. 30/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio1 dalies bei 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d., Nr. XII-92) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, šiuo įstatymu iš esmės nustatyta, kad pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1-2693-624/2013 sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1-3856-142/2013 sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 30/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas bylą sustabdo tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pareiškėjas prašo teismą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ne tik dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau kelia ginčą ir prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, todėl darytina išvada, kad byloje taip pat spręstina dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. 1-2693-624/2013 (Nr. 1-70-624/2014) ir administracinėje byloje Nr. 1-3856-142/2013 (Nr. 1-190-142/2014) (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013 ir Nr. 30/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

III. Pareiškėjas A. L. atskiruoju skundu (b. l. 51–54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas turėjo šią jo skundą dalį nagrinėti iš esmės kadangi dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai sprendimai, kurių pagrindu išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo, kodėl ši skundo dalis negali būti išspręsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir Nr. 30/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš atskirojo skundo turinio (b. l. 51–54) matyti, jog pareiškėjas nesutinka skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė bylą ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas pagal jo skundą turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų konstitucingumo yra susiję tik su pastaruoju jo skundo reikalavimu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir už 2012-2013 metus, t. y. ir už laikotarpį, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.). Vadovaujantis LVAT praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija atsakovo VRM 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1 D-10476(11) dėl atsisakymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką už 2010–2013 metus, taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, valstybinės pensijos nepriemokas už 2010-2013 metus, susidariusias taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012-2013 metams. Nors pareiškėjas savo reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo išskaidė į dvi dalis pagal nepriemokos susidarymo teisinį pagrindą, tačiau 2012-2013 m. laikotarpis sutampa pagal abu reikalavimus. Taigi pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014). Taigi, nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylas Nr. 12/2013 ir Nr. 30/2013, pradėtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. birželio 14 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1006/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas