AS-492-913-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-913/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02838-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. V-33 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimas“ direktoriui G. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirtas viešas įspėjimas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas Departamento interneto svetainėje.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kol bus išnagrinėta byla, stabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, be kita ko, atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kodėl turėtų būti stabdomas ginčijamo Įsakymo galiojimas, nenurodė, kokia reali grėsmė kyla, kad netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą Įsakymą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Taigi, teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai teismui apskųstą neįsiteisėjusį Įsakymą skelbia savo interneto svetainėje. Pabrėžia, kad skundžiamu Įsakymu yra daroma žala jo reputacijai, varžomi pareiškėjo interesai, bloginama pareiškėjo padėtis rungiantis civiliniuose procesuose su kitais bankroto administratoriais. Tvirtina, kad sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą atsakovui jokių neigiamų pasekmių nekiltų.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad ginčijamas Įsakymas yra neįsiteisėjęs. Nurodo, kad nesant teisės aktuose aptarto tokio sprendimų įsigaliojimo termino, jis vykdomas iš karto. Teigia, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamo Įsakymo galiojimas sukelia jam neigiamas pasekmes, suvaržo pareiškėjo veiklą, kenkia reputacijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti įsakymo, kuriuo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius paskyrė pareiškėjui nuobaudą – viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos bus paskelbtas Departamento interneto svetainėje, galiojimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pareiškėjas, grįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, pabrėžia, kad skundžiamu Įsakymu daroma žala pareiškėjo reputacijai, sumažinamas pareiškėjo konkurencingumas bankroto administratorių skyrimo procesuose, neproporcingai suvaržomos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spėjama neigiama įtaka pareiškėjo reputacijai negali būti laikoma pakankamai svaria priežastimi, leidžiančia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones konkrečioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog reputacija nagrinėjamos bylos kontekste yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio kategorija, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, jog neatitaisoma žala bus padaryta būtent nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir tai išimtinai nulems vėlesnį pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą – grįžimą į ankstesnę padėtį, buvusią iki tariamai neteisėto Įsakymo priėmimo.

Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su konkrečiais byloje pateiktais įrodymais dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba apsunkinimo tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos. Tokius įrodymus pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžiančias aplinkybes būtent subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius jo prašyme nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.

Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje (neišnagrinėjus bylos iš esmės) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nesvarsto.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ir vertinti, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė