AS-492-945-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-945/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas G. K. (toliau – ir G. K., pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 99 999 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Marijampolės pataisos namų 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu (t. II, b. l. 110–120) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. G. K. šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. III, b. l. 5-18).

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius 2013 m. liepos 3 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (t. II, b. l. 127), kuriuo prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8,85 Lt į bylą pateiktos medžiagos kopijų rengimas. Išlaidas pagrindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintomis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatomis (toliau – ir Tvarka).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, patenkino ir priteisė iš pareiškėjo atsakovui 8,85 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 bei 45 straipsniais. Teismas, įvertinęs atmesto pareiškėjo reikalavimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. priimto sprendimo turinį, konstatavo, kad įvardintas sprendimas priimtas atsakovo Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Šiaulių TI, naudai. Remiantis Tvarkos 6 punktu maksimali vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo kaina – 0,15 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė teismui 61 dokumentų lapą, todėl pripažino prašomą priteisti dokumentų kopijavimo išlaidų 8,85 Lt sumą pagrįsta.

II. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kopijų padarymą. Nurodo, kad prašomos išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, Šiaulių TI už kopijų padarymą niekam nemokėjo, kopijos buvo darytos Šiaulių TI kopijavimo aparatu.

Atsakovas Šiaulių TI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovui iš pareiškėjo priteisė 8,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, jog iš ABTĮ 44 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų 6 punktu (59 kopijos po 0,15 cnt.), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 8,85 Lt sumą, t. y. nepateikė kopijavimo kvito, įrodančio atsakovo išlaidų pagrįstumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai sumokėjo 8,85 Lt už kopijų parengimą.

Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nutarties, atsakovui priteistas 8,85 Lt išlaidas sudaro atsiliepimų į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą bei papildomų įrodymų pateikimas. Atsiliepimų pateikimą į skundą ir į patikslintą skundą reglamentuoja ABTĮ 68 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnis, papildomų įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruošimui, reglamentuoja ABTĮ 68 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo atsiliepimai į skundą (t. 1, b. l. 118-120) ir papildomą skundą (t. II, b. l. 90-93), tiek atsakovo įrodymai (t.II, b. l. 31-35) į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Stasys Gagys Virginija Volskienė