A-525-2029-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2029/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00253-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 06 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. su skundu (I t., b. l. 8−10) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 93−95) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos skyrius) vedėjo 2012 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-217 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“;

2) panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-209 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad skundžiamais įsakymais pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, buvo nustatyti administraciniai žemės servitutai viešpataujančio daikto savininkui – akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Litgrid“, kurių paskirtis − 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė − Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypų planus.

Dėl to pareiškėjo žemės sklypuose atsirastų teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pažymėjo, kad tikslieji pareiškėjo žemės sklypų matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškūs servitutų poreikiui reikalingų žemės sklypų dalių plotai. Pareiškėjo nuomone, skundžiami įsakymai neteisėti, nes servitutai negalėjo būti nustatyti administraciniais aktais. Be to, priimdamas ginčijamus įsakymus, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles.

Atsakovas privalėjo spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju (naujų elektros tinklų statybai) nereikia paimti žemės sklypų dalių visuomenės poreikiams ir tai būtų žemės savininkų teisių ir teisėtų interesų garantija, atitinkanti teisėtų lūkesčių, teisingumo, proporcingumo principus. Be to, Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir Elektros energijos įstatymas) 75 straipsnis numatė ne tik servitutus, bet ir kitokį teisinį sprendimą (žemės sklypo išpirkimą). Tai turėjo būti įvertinta specialiajame plane.

Teigė, jog Energetikos ministro įsakymas negali paneigti įstatymu nustatytos teisinės garantijos. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamuose įsakymuose nurodyta, kad žemės servitutai nustatyti atsižvelgiant į AB „Litgrid“ 2011 m. balandžio 4 d. prašymą, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, jog AB „Litgrid“ yra užsakovas, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos. Žemės sklypo planai, kurie yra ginčijamų įsakymų dalis, turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku – pareiškėju, tačiau dėl to į pareiškėją niekas nesikreipė.

Ginčijamuose įsakymuose nėra duomenų, kada buvo parengti teritorijų planavimo dokumentai. Ginčijami įsakymai pažeidžia pareiškėjo, kaip žemės savininko, teises ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Pareiškėjas su skundžiamais įsakymais nesutinka dar ir dėl to, kad pagal LitPolLink projekto Strateginių pasekmių aplinkai ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir jose aprašytą aukštos įtampos skleidžiamą poveikį į aplinką žemės sklypuose, kuriuose yra tokia linija, rekomenduojama būti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, tai reiškia, kad elektros linijos apsaugos zonoje negalima jokia ūkinė veikla.

Teigė, jog servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, atsakovas neturėjo teisės, remiantis Žemės įstatymo 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normomis, priimti įsakymus dėl teisės tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas servitutų nustatymo.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 45−50) ir patikslintą skundą (I t., b. l. 112−115) prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Teigė, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais − administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatyme, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu servitutai nustatomi Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams.

Pagal teritorijų planavimo dokumentą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminės ir antžeminės komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas.

Žemės servitutų nustatymo Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau − ir Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus.

Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka. Sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti regiono lygmens 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė − Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą.

AB „Lietuvos energija“ pavesta atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė − Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Specialiajame plane pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko AB „Litgrid“ valia dėl servituto nustatymo administraciniu aktu buvo išreikšta AB „Litgrid“ 2011 m. vasario 22 d. ir 2011 m. balandžio 19 d. prašymuose atsakovui. Per pareiškėjo žemės sklypus numatoma tiesti elektros linija priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu.

Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas. Tad ginčo administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 77−84) ir patikslintą skundą (I t., b. l. 105−109) prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti.

Teigė, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią atsakovas pagal kompetenciją privalėjo vykdyti, tačiau ją pažeidė. Nurodė, kad ginčo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ginčo elektros linija ir jai reikalingi servitutai buvo suplanuoti elektros linijos specialiuoju planu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Žemės įstatymą tokie klausimai, kaip infrastruktūros koridoriaus vieta ir klausimai dėl servitutų nustatymo arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtinybės yra sprendžiami teritorijų planavimo dokumento rengimo metu.

Būtent specialiojo plano rengimas yra ta procedūra, kurioje visuomenė ir konkretūs suinteresuoti asmenys gali teikti savo pasiūlymus ir pretenzijas dėl šių ir kitų klausimų. Taip pat dar iki specialiojo plano patvirtinimo yra nagrinėjami visuomenės atstovų skundai. Kai specialusis planas patvirtinamas, jis tampa privalomas, jeigu nenuginčytas teismine tvarka. Klausimai, ar linija būtinai turi būti tiesiama būtent per pareiškėjo žemę ir, ar servitutas yra proporcingas žemės savininko daiktinės teisės suvaržymas, turi būti sprendžiami būtent byloje dėl specialiojo plano teisėtumo, o ne vėliau, sprendžiant administracinio akto dėl servituto nustatymo teisėtumą.

Ginčo elektros linijos specialiajame plane numatytas konkretus infrastruktūros koridorius eina per pareiškėjo žemę toje vietoje, kuri pažymėta byloje esančiuose sklypų planuose. Rengiant specialųjį planą, buvo vadovaujamasi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalimi ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kad elektros linijos tiesimui nustatomas būtent žemės servitutas ir nebuvo nustatyta būtinybė paimti žemę visuomenės poreikiams. Teigė, kad įstatymai vienareikšmiškai numato žemės servitutus bendro naudojimo inžinerinių tinklų tiesimui.

Ginčijami įsakymai yra specialiojo plano sprendinius įgyvendinantis dokumentas. Tai aiškiai įtvirtinta Žemės įstatyme ir Taisyklėse, todėl pareiškėjo argumentai dėl žemės pirkimo ar paėmimo visuomenės poreikiams, užstatymo teisės ar dėl servituto vietos racionalumo turėjo būti keliami byloje dėl specialiojo plano teisėtumo. Tačiau pareiškėjas specialiojo plano neginčijo. Pažymėtina ir tai, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra pats didžiausias nuosavybės teisės suvaržymas. Tuo tarpu servitutas yra tik dalinis ir tik naudojimosi daiktu suvaržymas, kuris nedraudžia žemės savininkui naudotis savo žeme.

Be to, už žemės naudojimo suvaržymus pareiškėjui apskaičiuota teisės aktų nustatyta kompensacija, kurios pareiškėjas neginčija. Ši kompensacija siekia beveik 9 000 Lt, kai tuo tarpu pagal paties pareiškėjo pateiktas turto vertintojo išvadas servitutų užimamos teritorijos rinkos kaina nesiekia 5 700 Lt. Akivaizdu, kad kompensacija yra teisinga. Taip pat pažymėjo, kad Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalis gali būti taikoma tada, kai servitutas jau yra nustatytas ir naudojimasis žemės sklypu apribojamas iš esmės. Šios teisės normos taikymas nėra atsakovo kompetencija, tad ji negali būti taikoma ginčo teisiniams santykiams.

Atkreipė dėmesį, kad servitutai užima mažiau nei 9,7 procentus visos pareiškėjo žemės. Be to, žemės paskirtis − žemės ūkio, teisės aktai nedraudžia užsiimti žemės ūkio veikla elektros linijos apsaugos juostoje, tik numato konkrečius apribojimus ir reikalavimus. Elektros linija praeis labai dideliame aukštyje – atramų aukštis bus vidutiniškai 45 m. Šiuo metu dar nėra pradėti elektros linijos statybos darbai. Taigi, procedūrų pagal minėtą Elektros energetikos įstatymo nuostatą vykdymas ir rezultatai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar atsakovas teisėtai nustatė servitutą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 204−210) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Ginčo atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas (toliau – Specialus planas). Būtent, ginčo žemės servitutai buvo suformuoti Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialaus plano 7.7 punkte buvo numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.

Teismas pažymėjo, kad ginčijami įsakymai buvo priimti, vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose atlyginimo ar naudojimosi pareiškėjo žemės sklypais būdus ir pagrindus. Teismas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui, t. y. inžinieriniam statiniui, turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu.

Teismas taip pat akcentavo, jog ginčijami žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas neginčijo galiojančio Specialiojo plano sprendinių teisėtumo. Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui. Ginčo atveju vertintini atsakovo veiksmai, susiję su žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūra.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė − Lenkijos Respublikos siena“ savininkas – AB „Litgrid“ pateikė 2011 m. balandžio 18 d. prašymą Nr. SD-1390 „Dėl servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo tikslingumo“ (b. l. 69-70). Atsakovas, išnagrinėjęs AB „Litgrid“ prašymą dėl servituto tikslingumo, 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu (b.l. 71). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės servitutų nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko − AB „Litgrid“ valia dėl servitutų reikalingumo.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypų planai, kurie yra skundžiamo įsakymo dalys, turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku, kadangi Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse, nėra numatyta, kad žemės sklypo planas, kuriame nustatomas servitutas, būtų suderintas su žemės sklypo savininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-367/2012), yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuose ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Pažymėta, kad pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties, suformuoti atliekant preliminarius matavimus, tačiau žemės sklypų planai parengti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (b. l. 26-31), todėl neabejotina, kokie yra servituto poreikiui reikalingi žemės sklypų dalių plotai. Pažymėta, kad teisės aktai, reglamentuojantys servitutų nustatymo tvarką, nenumato prievolės prieš nustatant servitutą, atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, ginčijami įsakymai nepakeitė pareiškėjo žemės sklypų žemės ūkio paskirties ir neatėmė galimybės naudotis žemės sklypais pagal paskirtį (b. l. 28-31), nes absoliutūs apribojimai numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, VI skirsnyje. Taigi, galimybė naudotis žemės sklypais faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią galbūt užims atramos (b. l. 120). Pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisių suvaržymas žemės servitutais kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamo įsakymo 1.1.3. punkte, kurios dydžio nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas neginčijo bei teismas nenustatė kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisėtumo pagrindų.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų ir duomenų teigti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus. Be to, atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto įstatymo viršenybės principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ginčo atveju. Atsakovas, nustatydamas žemės servitutus pareiškėjo žemės sklypuose, veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir jos neviršijo.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą teisiškai reikšmingų aplinkybių analizę bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas vertino, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas A. A. V. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 5−7), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. V. skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. šios bylos esmę sudaro klausimas, ar galėjo būti pareiškėjo nuosavybės teisė į žemę apribota būtent servituto nustatymu naujiems elektros perdavimo tinklams tiesti bei jiems reikalingiems įrengimams statyti, kai šiam tikslui žemės savininkui yra apribojama teisė naudotis žemės sklypais, o tam tikra dalis apskritai yra užstatoma statiniu (atrama), sujungiamu su žeme, ir kai Elektros energijos įstatymu yra nustatyta speciali garantija žemės savininkams − jų žemės sklypo su visu jame esančiu turtu išpirkimas tuo atveju, jeigu žemės sklypo savininko teisė naudotis žemės sklypu yra iš esmės apribojama. Pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad servitutai pareiškėjo sklypui nesudarys esminio apribojimo.

2. Nagrinėjamu atveju yra aktualios ir teismas turėjo taikyti ne Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalių normas, o 75 straipsnio 8 dalį, kuri numato teisinį sprendimą naujos elektros linijos tiesimo atvejais. Tuo tarpu teismas neatkreipė dėmesio į šios teisės normos tikslą ir jos reguliuojamą objektą/dalyką, netinkamai taikė 75 straipsnio 3 ir 6 dalių normas pareiškėjo iškelto klausimų sprendimui.

3. Įstatymų leidėjas Elektros energijos įstatymo 75 straipsnyje numatė ne tik servitutus, bet ir kitokį teisinį sprendimą (žemės sklypo išpirkimą), Specialusis planas turėjo tai įvertinti, o Energetikos ministro įsakymas negali paneigti įstatymu nustatytos teisinės garantijos. Be to, nors Specialiuoju planu sprendiniai, taip pat ir servitutai, tik projektuojami, servitutų nustatymas administracine tvarka yra ne Energetikos ministro kompetencija, o speciali Tarnybos funkcija. Šie argumentai leidžia nesutikti su teismo išvadomis, kad atsakovas privalėjo nustatyti žemės servitutus, nes buvo priimtas Energetikos ministro įsakymas, tvirtinantis Specialųjį planą ir, kad toks planas yra privalomas ir atsakovui, ir pareiškėjui.

4. Vien tik Specialaus plano buvimas neatima iš pareiškėjo teisės ginčyti šio specialaus plano pasekmes, todėl pareiškėjui nėra būtina ginčyti Specialųjį planą, kad apgintų savo teises, kurias pažeidžia Specialaus plano sukeliamos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje 3K-3-559/2009). Be to, Specialiuoju planu nustatyti servituto parametrai, techniniai ir emisijos į aplinką duomenys yra bazinė informacija, su kuria yra susijęs klausimas, ar žemės savininko teisės servitutu bus apribotos esminiai ar neesminiai. Specialiajame plane atsakymo į šį klausimą nėra. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad servitutas tokiam tikslui yra neproporcingas pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisės suvaržymas.

5. Nesutinka su teismo išvada, jog elektros perdavimo linijos atrama negali būti laikoma atskiru statiniu (remiasi Specialiosios teismingumo kolegijos 2006 m. spalio 23 d. nutartimi byloje Nr. T-XX-80-06). Pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog jis neturėjo informacijos apie tai, jog atrama yra numatoma pareiškėjo žemės sklypuose, o trečiasis asmuo patvirtino, kad Specialaus plano tvirtinimo metu konkrečios atramų vietos apskritai dar nebuvo žinomos. Todėl mano, kad savininko teisių apribojimas turi būti sprendžiamas per kitokio servituto nustatymo procedūrą arba pagal užstatymo teisę. Teismas užstatymo teisės klausimo neanalizavo, klaidingai sprendė, jog atrama nėra statinys.

6. Teismo išvada, kad servitutai yra tinkamas savininko teisių suvaržymas, nes dėl servitutų nepasikeitė žemės paskirtis ir iš savininko neatima teisės naudotis žemės sklypu, yra neteisinga ir prieštaraujanti žemės savininko garantijoms. Teismas neteisingai taiko ir aiškina socialinės nuosavybės funkcijos ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principus. Įstatymų leidėjas tokiais atvejais yra nustatęs kitokias priemones: žemės išpirkimą, paėmimą visuomenės poreikiams.

7. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies ir 81 straipsnio reikalavimų.

Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 27−30), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, pateikia iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą. Akcentuoja, kad:

1. pagal teisės aktų nuostatas Tarnybos ar jos įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl servitutų ar specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo turi teisę priimti, vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl Tarnyba neturėjo ir neturi pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Pareiškėjas savo reikalavimus dėl servitutų nustatymo ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams turėjo teisę pareikšti Specialiojo plano viešojo svarstymo metu. Specialiajame plane pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas, kuris akivaizdžiai matosi ir žemės sklypo plane, įteiktame pareiškėjui. Specialusis planas yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, todėl jo pagrindu skundžiami sprendimai teisėti.

2. Per pareiškėjo žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3, 4 ir 5 p.). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litgrid“pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 18−24), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos argumentus:

1. Priimdamas skundžiamus sprendimus pareiškėjas neturėjo pagrindo vadovautis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalimi, nes ji gali būti taikoma tik po to, kai servitutas jau yra nustatytas. Nagrinėjamu atveju servitutai buvo nustatyti ginčijamais sprendimais, tad iki jų priėmimo, minėta norma objektyviai negalėjo būti vadovaujamasi. Be to, teisė ir pareiga konstatuoti, ar nustatyti servitutai iš esmės apriboja naudojimąsi žemės sklypais įstatymais priskirtos ne Tarnybai, o komisijos, sudarytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kompetencijai. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo nei pati nagrinėti, kokiu mastu servitutas apribos naudojimąsi ginčo žemės sklypais, nei inicijuoti atitinkamos komisijos sudarymo. Atsižvelgiant į tai, jog yra viešojo administravimo subjektas ir turi laikytis įstatymų viršenybės principo, priimdama skundžiamus sprendimus Tarnyba privalėjo vadovautis administracine procedūra, numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse.

2. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir akcentuoja, kad būtent Specialusis planas nustato Elektros linijos tiesimo sąlygas bei suteikia UAB „Litgrid“ teisę nustatytame infrastruktūros koridoriuje tiesti Elektros liniją ir prašyti administracinio servituto, t. y. servitutų nustatymas yra viena iš būtinų sąlygų Specialiajame plane numatytai planuojamai veiklai. Nagrinėjamu atveju buvo išpildytos abi Žemės įstatymo 23 straipsnyje numatytos sąlygos −, yra Specialusis planas ir UAB „Litgrid“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl servituto reikalingumo, todėl Tarnyba privalėjo priimti skundžiamus įsakymus, nustatančius servitutus ginčo žemės sklypams pagal Specialiojo plano sprendinius.

3. Pareiškėjas turėjo daug galimybių susipažinti su rengiamo Specialiojo plano sprendiniais, Specialiojo plano rengimo metu teikti motyvuotus pasiūlymus dėl jų koregavimo, nesutikdamas dėl Specialiajame plane suprojektuotos servitutų vietos, užimamo ploto ir pan., skųsti įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas, tačiau to nedarė. Pareiškėjas taip pat neginčijo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo pritarta Elektros linijos statybai pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, todėl neturi jokio teisinio pagrindo prašyti pripažinti skundžiamus įsakymus negaliojančiais, remiantis Specialiojo plano sprendinių tariamu neteisėtumu ir nepagrįstumu. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009, šioje byloje remtis negalima, nes iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Iš UAB „Litgrid“ į bylą pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad pareiškėjo žemės sklypų naudojimo apribojimai dėl nustatytų servitutų nėra esminiai ir iš esmės netrukdys pareiškėjui žemės sklypais naudotis pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį, be to, už servitutų sukeliamus apribojimus pareiškėjui yra sumokėta teisinga kompensacija teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Servitutas nustatomas pagal tarnaujančiojo daikto, o ne viešpataujančiojo daikto rūšį, tad atsižvelgiant į tai, kad Elektros linija (viešpataujantis daiktas) bus tiesiama per žemės sklypą (tarnaujantįjį daiktą), nustatomas žemės servitutas. Be to, teisės normos, reglamentuojančios inžinerinių tinklų tiesimą ir jų aptarnavimą, numato, kad jeigu nepasiekiamas susitarimas su žemės savininku (negaunamas jo sutikimas), centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių) komunikacijų, konkrečiai − elektros energetikos objektų ir įrenginių tiesimui ir aptarnavimui − turi būti nustatomi žemės servitutai administraciniu aktu, o užstatymo teisė gali būti nustatoma tik sutartimi ar testamentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Šiuos atvejus nustato LR Žemės įstatymas. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtino 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą (toliau – Specialus planas). Būtent šiuo Specialiuoju planu yra numatyta taikyti ginčo servitutus. Specialiajame plane pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog aptariamas Specialusis planas, kiek tai liečia ginčo servitutus, būtų buvęs panaikintas ar pakeistas, konstatuotina, kad šiuo metu egzistuoja galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, numatantis centralizuoto (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklo tiesimą, kurio tiesimui bei aptarnavimui yra objektyvi būtinybė naudotis tame tarpe ir privačiais žemės sklypais, todėl egzistuoja pakankamas įstatyminis pagrindas administraciniu aktu nustatyti atitinkamus servitutus, šiuo atveju ginčo servitutus. Atatinkamai atsakovas savo 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-217 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ bei 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-209 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams servitutus 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo bei atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktus argumentus šioje byloje, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad priimant ginčo sprendimus dėl servitutų nustatymo atsakovas LR Žemės įstatymo ar jį lydinčių LR Vyriausybės 2004m. spalio 14d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatų reikalavimų nepažeidė, todėl plačiau dėl pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų ir atmestų pareiškėjo argumentų nepasisakys.

Apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų išpirkimo visuomenės poreikiams, o ne nuosavybės teisė ribojama servitutais, taip pat, kad ginčo santykiams turėjo būti taikomos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalies nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma būtina pažymėti, kad vadovaujantis LR Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga viešiesiems interesams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta anksčiau, parengtas Specialusis planas žemės paėmimo visuomenės poreikiams nenumato, todėl atsakovas ar kitas viešojo administravimo subjektas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (dėl žemės išpirkimo).

Kita vertus apelianto nurodomas Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnis, jo 8-oji dalis, numato galimybę, kad ateityje žemės sklypas, kuriame yra nustatytas servitutas naujiems perdavimo ar skirstomiesiems tinklams tiesti ar kitiems elektros įrenginiams įrengti, perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus gali būti išperkamas, jei to reikalauja žemės sklypo savininkas. Tačiau tokiam žemės sklypo išpirkimui būtinos kelios sąlygos, numatytos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje:

- Žemės sklype turi būti nustatytas servitutas naujiems perdavimo ar skirstomiesiems tinklams tiesti ar kitiems elektros įrenginiams įrengti;

- Nustatytas servitutas turi iš esmės apriboti naudojimąsi žemės sklypu;

- Žemės sklypo naudojimo esminį ribojimą turi patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta komisija.

- Žemės sklypo išpirkimo turi reikalauti žemės sklypo savininkas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad kai kurios įstatymo nustatytos sąlygos reikalingos žemės išpirkimui egzistuoja, tačiau ne visos. Ginčo sprendimais yra nustatytas Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje numatytas servitutas, pareiškėjas – žemės sklypo savininkas, kaip galima būtų spręsti iš jo skundo argumentų, pageidauja žemės sklypo išpirkimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad įstatyme numatyta komisija būtų priėmusi sprendimą dėl to, kad žemės sklypui nustatytas servitutas iš esmės apriboja naudojimąsi žemės sklypu. Todėl konstatuotina, kad šiuo metu pareiškėjo keliamas klausimas dėl žemės sklypo išpirkimo yra priešlaikinis. Be to būtina pažymėti, kad skirtingai nei Žemės įstatymo 45 straipsnyje numatyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, žemės išpirkimas pagal Elektros energetikos 75 straipsnio 8 dalį būtų gali būti vykdomas ne Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, o perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a

A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė