A-1047-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1047-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00729-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2-7), kurį patikslino (I t., b. l. 25-32; II t., b. l. 27-34), prašydamas:

1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas;

2) įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, grąžinimu natūra, nustatyti vieno mėnesio terminą šių procedūrų atlikimui;

3) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2.

Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 14 d. Administracijai pateikė prašymą Nr. SP-811 dėl laisvos (neužstatytos) žemės – dviejų žemės sklypų iš abiejų (duomenys neskelbtini) gatvės pusių Šiaulių mieste, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra. Atsakovas 2013 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SG-842-11 į pareiškėjo prašymą, be kita ko, nurodė, jog yra galiojantis Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 142 patvirtintas Gytarių rajono detalusis planas, todėl žemės grąžinimas šioje vietoje neatitiktų viešojo intereso, be to, (duomenys neskelbtini) km. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija Šiaulių miestui yra priskirta iki 1995 metų.

Nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pareiškėjas 2014 m. sausio 15 d. kreipėsi su skundu į trečiąjį suinteresuotą asmenį Ginčų komisiją, prašydamas įvertinti Administracijos direktoriaus sprendimo Nr. SG-842-11 teisėtumą, o nustačius įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, panaikinti sprendimą ir įpareigoti Administracijos direktorių atlikti atitinkamus administracinius veiksmus, laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra procedūras bei nustatyti terminą šių procedūrų atlikimui.

Nurodė, kad dokumento, patvirtinančio Gytarių gyvenamo rajono Šiauliuose detaliojo plano įregistravimą iki 1997 m. kovo 30 d., Administracija pateikti negalėjo, todėl darytina išvada, kad Gytarių gyvenamo rajono Šiauliuose detalusis planas patvirtintas ir įregistruotas nebuvo ir Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas liko tik projektu, kuris neturi teisinės galios. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktu, pažymėjo, kad tuo atveju, jei ir būtų patvirtintas Gytarių gyvenamojo rajono detalusis planas bei įregistruotas nustatyta tvarka iki 1997 m. kovo 30 d., ginčo sklypai vis tiek būtų priskirtini prie grąžinamų natūra, kadangi teritorija, į kurią įeina ginčo sklypai, prijungta prie miesto iki 1995 m. birželio 1 d., o statyti pagal įregistruotą detalųjį planą nepradėta iki šiol.

Pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2014 m. vasario 6 d. raštą Nr. 31SD-(14.31.104.)-800, kuriuo informuojama, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. patvirtino sprendimą Nr. T-330 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo“ ir šiuo metu vyksta specialiojo plano viešo pirkimo procedūra paslaugai atlikti bei nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės direktorius po Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano parengimo ir sprendinių patvirtinimo spręs, ar žemė nepriskiriama valstybės išperkamai, ir bus tęsiamos procedūros dėl žemės grąžinimo natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog Šiaulių miesto bendrajame plane pažymėta, kad pareiškėjo pretenduojamoje susigrąžinti natūra žemėje yra numatomas aptarnaujančios gatvės tiesimas, t. y. žadama platinti faktiškai egzistuojančią 6 metrų pločio gatvę. Pažymėjo tai, jeigu (duomenys neskelbtini) gatvę ateityje planuojama platinti tik į vieną pusę, tai vienas ginčo sklypas vis tiek liktų laisvas (neužstatytas) su apsauginėmis zonomis, todėl bet kuriuo atveju yra grąžintinas natūra. Kitas sklypas gerokai sumažėtų, bet dar liktų apsauginė gatvės zona, kuri taip pat grąžinama natūra.

Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą panaikinti Administracijos rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas, naikintinas ir Ginčų komisijos sprendimas Nr. 2.

Atsakovas Administracija atsiliepime (I t., b. l. 55–59) ir patikslintame atsiliepime (II t., b. l.117–121) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teigiu, jog Administracija nepateikė dokumento, patvirtinančio Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detaliojo plano įregistravimo iki 1997 m. kovo 30 d., todėl darytina išvada, kad Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalusis planas patvirtintas ir įregistruotas nebuvo ir Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalusis išplanavimo projektas liko tik projektu, kuris neturi teisinės galios. Sąvoka „detalusis planavimas“ atsirado įsigaliojus 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (toliau – ir TPĮ) Nr. 1-1120.

Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektas įregistruotas Teritorijų planavimo duomenų valstybės registre, tokiu atveju jo galiojimas tęsiasi iki sprendinių keitimo ir papildymo pagal TPĮ nuostatas. Pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra (duomenys neskelbtini) gatvės prieigų ribose, teritorijoje, kurioje aiškiai ir konkrečiai išreikštas visuomenės interesas. Teritorijos svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu yra pripažinusi savivaldybės taryba (miesto teritorijos bendrieji ir specialieji planai formuoja techninius/ susisiekimo komunikacijų koridorius), pradėtos teritorijų planavimo dokumentų tikslinimo procedūros, kurių vienas iš tikslų – nustatyti valstybės išperkamą dalį.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, teigė, jog joje pateikti du kriterijai, kada žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Miesto teritorijoje esančios žemės priskyrimas valstybės išperkamai yra patvirtinamas vieninteliu dokumentu, t. y. tos teritorijos detaliuoju planu. Minėta teritorija ((duomenys neskelbtini) km. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. spalio 29 įsaku „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“ buvo skirta Šiaulių miesto visuomenės poreikiams, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Priskirta teritorija buvo suplanuota 1984 m. birželio 4 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 142 (I t., b. l. 111) patvirtinus Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projektą. Administracija 2012 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-692-11 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama tarnybinės pagalbos dėl išaiškinimo, ar 1984 m. parengtas Gytarių kvartalinis detalusis planas (teritorijų planavimo dokumento Nr. 6293000119) yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas.

Aplinkos ministerija 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (14-2)-D8-3018 pateikė išaiškinimą dėl Gytarių rajono detaliojo plano galiojimo. Rašte pažymėta, kad: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų duomenys. Kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas“.

Vadinasi, jei detalusis planas yra įregistruotas Teritorijų planavimo duomenų valstybės registre, jo galiojimas tęsiasi iki sprendinių keitimo ir papildymo pagal TPĮ nuostatas. Be to, 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. SG-431-11 pareiškėjas buvo informuotas, jog patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre, o dokumento sprendiniai fiksuojami teritorijų planavimo dokumentų banke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721.

Vadovaujantis jais, vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija; centrinė registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, TPĮ, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė, kad LTSR Ministrų tarybos 1981 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 330 patvirtintas Šiaulių miesto generalinis planas galiojo iki 2009 m. sausio 29 d. Šiame plane buvo numatyta 60 m Architektų g. tęsinio raudonųjų linijų koridoriaus sprendiniai.

Siekiant patikslinti valstybės išperkamas teritorijas ir įgyvendinti kitus Šiaulių miesto bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. sausio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano parvirtinimo“, sprendinius, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. patvirtino sprendimą Nr. T-330 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo“. NŽT 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.7)-1909 pritarė transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimui pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. T-330 nustatytus planavimo tikslus.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad tik po Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano parengimo bus identifikuota žemė, priskiriama valstybės išperkamai, ir tęsiamos procedūros dėl žemės grąžinimo natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) km. sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto administracinės ribos buvo nustatytos LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1968 metų įsaku. Pagal jį, Šiaulių miesto plotas buvo 6573,8 ha. Nuo 1968 m. Šiaulių miestas išsiplėtė. 1980 m. spalio 29 d.

LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“ nutarta priskirti Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės <...> gyvenamųjų vietovių dalis Šiaulių miestui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija atsiliepime (I t., b. l. 79–83) ir patikslintame atsiliepime (II t., b. l. 96–101) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Ginčų komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaroma Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir techniškai aptarnaujama savivaldybės administracijos. 2013 m. sausio 20 d. Ginčų komisijoje buvo gautas A. K. skundas, kuriuo buvo prašoma įvertinti Administracijos direktoriaus sprendimo Nr. SG-42-11 teisėtumą, nustačius įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, panaikinti sprendimą ir įpareigoti Administracijos direktorių atlikti atitinkamas administracines laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra procedūras bei nustatyti terminą šių procedūrų atlikimui. Nei Ginčų komisijos nuostatuose, nei Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 533 „Dėl administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, nėra įtvirtina, kad komisija privalo iš trečiųjų asmenų gautus paaiškinimus bei medžiagą, susijusią su skundu, pateikti pareiškėjui. Ginčų komisija kreipėsi į Administracijos direktorių dėl paaiškinimų bei medžiagos, susijusios su skundu, pateikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Skyrius atsiliepime (II t., b. l. 54–60) ir patikslintame atsiliepime (II t., b. l. 109–114) prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad NŽT nėra gavusi iš Administracijos duomenų, kad pareiškėjo skunde minimi du žemės plotai (apie 20 ir 21 aro) buvusio savininko L. K. nuosavybės teise valdytos žemės buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste būtų nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei. NŽT duomenimis, Administracija nėra suformavusi toje vietoje jokių naujų žemės sklypų, kurie galėtų būti grąžinami natūra. Todėl, kol nenustatyta kitaip, visa žemė toje vietoje laikoma valstybės išperkama (Atkūrimo įstatymo 12 str.), už tokią žemę atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti raštu pilietį, kai išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu daugiau laisvos (neužstatytos), nereikalingos bendram (viešam) naudojimui žemės buvusio savininko turėtos žemės vietoje nėra, Administracija pagrįstai raštu Nr. SG-842-11 informavo A.

K. apie negalimumą grąžinti žemę natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. 2012 m. gegužės 30 d. prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių dėl likusios laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimo natūra buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia žeme pareiškėjas laikė valstybinės žemės plotą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste (Šiaulių miesto bendrojo plano ištraukoje toje vietoje pažymėta (duomenys neskelbtini) gatvė), ir darė prielaidą, kad toje vietoje galima būtų suformuoti du žemės sklypus 20 arų ir 21 aro ploto.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo tvarkos 1061 punkto nuostatas, laisvos žemės nustatymas ir grąžintinų natūra žemės sklypų planų parengimas yra Administracijos funkcija, NŽT Skyrius 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-523 informavo A. K., kad nuosavybės teises natūra atkurti bus galima, jei Administracija nustatys, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės. Administracija 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. S-274-11 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buv. (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ informavo NŽT Skyrių, kad teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 142 patvirtintą Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekto teritoriją, ir paprašė informuoti pretendentus, kad tik po Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano parengimo bus identifikuota žemė, priskiriama valstybės išperkamai žemei, ir tęsiamos procedūros dėl žemės grąžinimo natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėto rašto pagrindu NŽT Skyrius 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-800 informavo A. K. dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra negalimumo šiuo metu.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 137-146) pareiškėjo A. K. skundą ir patikslintus skundus tenkino iš dalies. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas. Panaikino Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2. Kitą pareiškėjo A. K. skundo ir patikslintų skundų dalį dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, grąžinimu natūra atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl keliamų reikalavimų būtina įvertinti, ar yra duomenų, kad ginčo žemės plotas yra laisvas (neužstatytas), į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, ar ginčo žemės plotas yra valstybės išperkamas (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme).

Vertinta, jog LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1980 m. spalio 29 d. įsaku Nr. X-613 „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“ (I t., 142–143 b. l.) nutarta priskirti Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Dainų, Gegužių, Lieporių, Lingailių, Rėkyvos, Sutkūnų ir Žaliūkių gyvenamųjų vietovių dalis (Šiaulių miesto, Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos Šiaulių linijinės automobilių kelių eksploatavimo valdybos, Lietuvos TSR mėsos ir pieno pramonės ministerijos Šiaulių remonto ir statybos baro, Lietuvos sodininkų draugijos Šiaulių tarybos žemės naudojimo ribose) Šiaulių miestui. Iš pastarojo įsako (I t., 142–143 b. l.) matyti, kad pareiškėjo prašoma grąžinti teritorija, esanti buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, 1980 metais buvo priskirta Šiaulių miestui.

Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1063/2011, Nr. A7-276/2004; Nr. A858-151/2011; sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

Vertino, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1984 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 142 (I t., 111 b. l.) patvirtino Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektą. Pastaruoju sprendimu (I t., 111 b. l.) nebuvo patvirtintas Gytarių gyvenamojo rajono teritorijos detalusis planas, kuris būtų laikomas teritorijų planavimo dokumentu, o patvirtintas tik detalaus išplanavimo projektas. Tokią poziciją dėl detalaus išplanavimo projekto statuso yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-621/2008. Teismas vertino, jog Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto įregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre (I t., 41 b. l.) projektui nesuteikia detaliojo plano statuso.

Taip pat vertinta, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 (I t., 71–72) buvo patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas (I t., 66 b. l.; II t., 61 b. l.). Teritorija, į kurią pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises natūra, patenka į infrastruktūrai skirtą teritoriją ir yra užimta projektuojama B1-C3 kategorijos gatve (I t., 66 b. l.; II t., 61 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendime Nr. T-1 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano patvirtinimo“ (I t., 71–72) nustatyta, kad siekiant įgyvendinti Šiaulių miesto bendrąjį planą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija rengs teritorijų plėtrai reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus, inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingus parengti specialiuosius planus, miškų teritorijų ir želdinių plėtrai reikalingus parengti specialiuosius ir detaliuosius planus, kultūros paveldo apsaugai ir naudojimui reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus, transporto infrastruktūros plėtrai reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus bei kitus projektus. Administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kuriuos turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-343/2014).

Atsižvelgdama į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T-1 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano patvirtinimo“ (I t., 71–72 b. l.), Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. T-330 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo“ nusprendė rengti transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiųjų planą, kuriam nustatė planavimo tikslus: 1) racionalus Šiaulių miesto inžinerinės infrastruktūros suplanavimas, numatant reikalingus žemės plotus paimti visuomenės poreikiams (gatvėms, magistraliniams tinklams ir kitiems objektams); 2) visų kategorijų gatvių žemės sklypų suformavimas; 3) gatvių raudonųjų linijų nustatymas; 4) gatvių kategorijų nustatymas; 5) susisiekimo komunikacijų suplanavimas sodų bendrijose ir nesuprojektuotose teritorijose; 6) visuomeninio transporto maršrutų optimizavimas bei jų peronų ir atskirų juostų visuomeniniam transportui galimybių analizė ir pasiūlymai; 7) eismo organizavimo sankryžose modernizavimas įrengiant naujas reguliavimo priemones arba jas modernizuojant; 8) žiedinių dviejų lygių ir kitokių sankryžų sistemos bei sankirtų per geležinkelį sprendinių parengimas ir žemės sklypų suformavimas; 9) dviračių takų optimizavimas numatant vientisą takų tinklą ir plėtrą; 10) pėsčiųjų takų plėtra ir suplanavimas; 11) kitų uždavinių, kurie nustatyti planavimo sąlygose, įgyvendinimas (I t., 73 b. l.).

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-343/2014, pateiktu teritorijų planavimo aiškinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. A552-2803/2012 pateiktu pastarosios normos aiškinimu.

Atsižvelgdamas į tai, kad nėra patvirtinto detaliojo plano, tačiau patvirtintu Šiaulių miesto bendruoju planu (I t., 66 b. l.; II t., 61 b. l.) teritorijoje, kurioje pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises natūra, projektuojama B1-C3 kategorijos gatvė, ir siekiant įgyvendinti minėtą bendrąjį planą yra pradėtas transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas, teismas darė išvadą, kad šiuo metu pareiškėjo prašomoje grąžinti natūra žemėje yra išreikštas visuomenės poreikis ir interesas dėl projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo metu sprendžiant pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą visuomenės poreikio, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, nebūtų galima patenkinti. Teismo vertinimu, tik baigus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo procedūras ir patvirtintus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą bus aišku, kokio dydžio žemės ploto reikia projektuojamai (duomenys neskelbtini) gatvei, ir tai įvertinęs Administracijos direktorius turės nustatyti, ar yra ir kiek yra laisvos (neužstatytos) bei grąžintinos natūra žemės pareiškėjui. Dabartinėje situacijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Administraciją per vieną mėnesį atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste grąžinimu natūra. Tai, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra turi būti sprendžiama vėliau, nelaikytina pretendento atkurti nuosavybės teises pažeidimu, nes tai nepanaikina ir nesuvaržo piliečio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Priešingai, tai pabrėžia, kad pretendento teisė bus įgyvendinta vėliau.

Pažymėta, kad pareiškėjas, būdamas suinteresuotas specialiuoju planavimu ginčo teritorijoje, turi teisę nustatyta tvarka dalyvauti minėto specialiojo plano rengimo procedūrose, reikšti savo pasiūlymus, pretenzijas, apskųsti atitinkamus veiksmus ar sprendimus, jei su jais nesutinka.

Atkreiptas dėmesys, kad Atkūrimo įstatymo (redakcija, įsigaliosianti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 21 straipsnio 6 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundžiama Administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalis (I t., 34–35 b. l.), kuria nurodoma, kad apskritai žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas, nes neatitiktų viešojo intereso, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Be to, naikintinas ir Ginčų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 2. (I t., 40 b. l.), kuriuo pareiškėjo skundas (I t., 36–39 b. l.) dėl Administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestas kaip nepagrįstas.

Pakartotinai pažymėta, kad baigus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo procedūras ir patvirtinus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą Administracijos direktorius turės nustatyti, ar yra ir kiek yra laisvos bei grąžintinos natūra žemės pareiškėjui prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste.

III. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 149-151), kuriuo prašo:

1) pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kur teismo vertinimu, Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto įregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre projektui nesuteikia detaliojo plano statuso.

2) Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kur teismas nusprendė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842- 11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas bei panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo patikslintą skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Pareiškėjo ginčytame Administracijos rašte nėra nuostatos „žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas“. Jame pažymima, kad „žemės grąžinimas šioje vietoje neatitiktų viešojo intereso“ ir negali būti traktuojamas kaip teiginys dėl grąžinimo negalimumo, kadangi nesant transporto išvystymo specialiojo plano nėra aiškūs būsimai (duomenys neskelbtini) gatvei su jos priklausiniais (šaligatviais) nutiesti reikalingo sklypo minimalūs parametrai. Minėtame rašte nėra atsisakoma iš principo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę pretendentui natūra, tik nurodomos aplinkybės, kodėl to negalima įvykdyti, kaip reikalauja pretendentas.

2) Akcentuoja, kad pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teisės natūra (duomenys neskelbtini) gatvės prieigų ribose, teritorijoje, kurioje aiškiai ir konkrečiai išreikštas visuomenės interesas.

3) Nesutinka su teismo vertinimu, kad „Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto įregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre (I t., 41 b.l.) projektui nesuteikia detaliojo plano statuso“. Remiasi Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 2 d. rašte pateikta išaiškinimu. Taip pat nurodo, kad Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektas, parengtas 1984 m. ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre po 1995 m. gruodžio 12 d. TPĮ (1996 m. sausio 1 d. redakcija) įsigaliojimo, vadovaujantis logiškumo ir protingumo kriterijais, turi būti prilygintas detaliajam planui, kadangi jo rengimo metu kito analogiško šiuo metu naudojamai detaliojo plano sąvokai atitikmens apskritai nebuvo. Jo pagrindu be esminių pakeitimų buvo realizuotas suplanuotos teritorijos užstatymas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, t. y. statyba pagal miesto bendrąjį planą detalizavus atskirą kvartalą, nutiesta dalis gatvių. Teigia, jog kiekvienas teritorijų planavimo dokumentas gali ir pagal savo specifiką turi būti įgyvendinamas nuosekliai ir per ilgesnį laiko tarpą, o sąvokų bei apibrėžimų pasikeitimas pasikeitus santvarkoms ar teisinei bazei, jeigu nesikeičia jų esmė, neturėtų būti traktuojamas kaip naujų aplinkybių atsiradimas ar galiojančio teritorijų planavimo dokumento statuso paneigimas.

Pareiškėjas A. K. atsiliepime (II t., b. l. 158-160) nurodo, kad atsakovo prašymo apeliacinės instancijos teismui dalis, kuria jis prašo bylą nagrinėti iš esmės, gali turėti pagrindą, tačiau nežiūrint į tai, prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto vertinimas (projektas tai ar detalusis planas) iš esmės tai neturi jokios reikšmė bylos baigčiai. Pažymi, kad teritorijoje, kuri, apelianto teigimu, skirta visuomenės poreikiams, pareiškėjui ir kitiems pretendentams yra grąžintas natūra ne vienas laisvas (neužstatytas) žemės sklypas, taip pat ir vykdant teismo sprendimus (nutartis), kadangi teismai konstatavo, jog juose nėra visuomenės poreikio. Vienas iš dviejų žemės sklypų, dėl kurio vyksta ginčas, ribojasi su dviem pareiškėjui jau grąžintais natūra žemės sklypais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1890/2006 įpareigojo Administracijos direktorių per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laisvas (neužstatytas) L. K. priklausiusios žemės buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijas ir kartografinėje medžiagoje šią informaciją pateikti Administracijos žemėtvarkos skyriui. Šio teismo įpareigojimo atsakovas pilnai neįvykdė iki šiol. Pareiškėjas antstoliui yra pateikęs Šiaulių apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris dar nėra įvykdytas. Dėl antstolio veiksmų Šiaulių apylinkės teisme iškelta byla šiuo metu sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo.

2) Teismas, nurodydamas, kad „baigus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo procedūras ir patvirtinus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą atsakovas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius turės nustatyti, ar yra ir kiek yra laisvos bei grąžintinos natūra žemės pareiškėjui prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste“, faktiškai pritarė atsakovui (apeliantui), todėl neaišku, kodėl atsakovas sprendimą apskundė. Tuo tarpu atsakovas, viena vertus, teigia, kad ginčo sklypai pareiškėjui apskritai nėra grąžinami natūra, nes juose išreikštas visuomenės poreikis, kita vertus, 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. SG-1332 teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės direktorius tik po Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano parengimo ir sprendinių patvirtinimo spręs, ar žemė priskirta valstybės išperkamai ir bus tęsiamos procedūros dėl žemės grąžinimo natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) km. sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

3) Ginčo sklypus šiuo metu skiria realiai egzistuojanti asfaltuota 6 metrų pločio (duomenys neskelbtini) gatvė ir šiuo metu laisvi (neužstatyti) žemės sklypai yra apie 20 ir 21 arą. Net jei (duomenys neskelbtini) gatvė ateityje ir bus platinama, laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos natūra pareiškėjui žemės vis tiek liks.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija atsiliepime (II t., b. l. 155-156) nurodo, kad sutinka su apelianto skundo argumentais, mano, kad sprendimas skundžiamose dalyse yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (II t., b. l. 170-171) prašo Administracijos skundą tenkinti.

Atsiliepime nurodo:

1) Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skundžiamame Administracijos rašte nuostatos „žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvė negalimas“ nėra. Jame tik nurodytos aplinkybes, kodėl negalima vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų taip, kaip to reikalavo pareiškėjas.

2) Bylos duomenys įrodo, kad atsakovas pareiškėjo nurodytoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste (buv. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose) nėra suformavęs jokių naujų žemės sklypų, kurie galėtų būti grąžinami natūra, tad kol nėra parengto Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano ir nenustatyta daugiau laisvos žemės, kuri būtų nebepriskiriama valstybės išperkamai žemei, visa žemė toje vietoje laikoma valstybės išperkama. Tad atsakovas ginčijamu 2013 m. gruodžio 19 d. raštu atsakydamas pareiškėjui, jo teisių nepažeidė. Toks atsakymas (ar jo dalis) negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu, nes yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti skundžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.

3) Administracija 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. S-274-11 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo buv. (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose“ informavo NŽT Skyrių, kad teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 142 patvirtintą Gytarių gyvenamojo rajono Šiauliuose detalaus išplanavimo projekto teritoriją ir paprašė informuoti pretendentus, kad tik po Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano parengimo bus identifikuota žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir tęsiamos procedūros dėl žemės grąžinimo natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto rašto pagrindu, NŽT Skyrius 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-800 informavo pareiškėją dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra negalimumo šiuo metu ir nurodė, kokioms aplinkybėms esant galės būti tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros natūra. Susirašinėjimo dokumentai įrodo, kad atsakovas pats tinkamai informavo pareiškėją, taip pat pasirūpino, kad sprendinius dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti institucija (NŽT) informuotų pareiškėją ir kitus pretendentus dėl žemės grąžinimo natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė dokumentus, kurių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo – Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4203-772/2014; brėžinio kopiją; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. SG-630; Šiaulių miesto savivaldybės Teisės skyriaus 2013 m. birželio 3 d. raštą Nr. GVA-2051; Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 10253.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į nurodytų dokumentų datas, akivaizdu, jog jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jokių pagrįstų priežasčių dėl ko tai nebuvo padaryta ar būtinybė juos pateikti vėliau nenustatyta, todėl jie neprijungiami prie administracinės bylos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta pareiškėjui reikalaujant panaikinti Administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas, įpareigoti Administraciją atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, grąžinimu natūra, nustatyti vieno mėnesio terminą šių procedūrų atlikimui bei panaikinti Ginčų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikindamas pareiškėjo ginčytą Administracijos rašto dalį ir Ginčų Komijos sprendimą. Reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo per vieną mėnesį atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, grąžinimu natūra atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies.

Pareiškėjo ginčijamoje Administracijos rašto dalyje nurodyta: „Jums pageidaujant pakartotinai buvo apsvarstytas žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teritorijose, miestams priskirtose po 1995 m. birželio 1 d., žemės sklypai priskiriami valstybės išperkamiems tuomet, kai juose yra realiai egzistuojančio gatvės, o ne šių gatvių projektai. Pažymėtina, kad buv. (duomenys neskelbtini) km. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija Šiaulių miestui priskirta iki 1995 metų. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (14-2)-D8-3018 pateikė išaiškinimą dėl Gytarių rajono detaliojo plano galiojimo. Rašte pažymėta, kad jei detalusis planas yra įregistruotas Teritorijų planavimo duomenų valstybės registre, tokiu atveju jo galiojimas tęsiasi iki sprendinių keitimo ir papildymo pagal teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl žemės grąžinimas šioje vietoje neatitiktų viešojo intereso“.

Pareiškėjo ginčijamas Ginčų komisijos sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto Administracijos rašto. Juo Ginčų komisija nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui siekiant žemės, esančios buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste, grąžinimo natūra, aktualus Atkūrimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas.

Pagal ginčui aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva (žr., pvz., 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007; 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A150-146/2015).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos – Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 142 patvirtino Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projekto (teisėjų kolegija pažymi, jog Gytarių gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektas yra patvirtintas ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. 006293000119), todėl laikytinas galiojančiu vietinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentu), Šiaulių miesto generalinio plano, patvirtinto LTSR Ministrų Tarybos 1981 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 330, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-1 patvirtinto Šiaulių miesto bendrojo plano, matyti, kad ginčo teritorijoje planuojamas gatvės, kartu su kitomis komunikacijomis, tiesimas, dėl ko turėtų būti platinamos esamos gatvės ribos.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendime Nr. T-1 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano patvirtinimo“ nustatyta, kad siekiant įgyvendinti Šiaulių miesto bendrąjį planą, Šiaulių miesto savivaldybės administracija rengs teritorijų plėtrai reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus, inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingus parengti specialiuosius planus, miškų teritorijų ir želdinių plėtrai reikalingus parengti specialiuosius ir detaliuosius planus, kultūros paveldo apsaugai ir naudojimui reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus, transporto infrastruktūros plėtrai reikalingus parengti teritorijų planavimo dokumentus bei kitus projektus.

Atsižvelgdama į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T-1 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. T-330 „Dėl transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo“ nusprendė rengti transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiųjų planą, kuriam nustatė planavimo tikslus: 1) racionalus Šiaulių miesto inžinerinės infrastruktūros suplanavimas, numatant reikalingus žemės plotus paimti visuomenės poreikiams (gatvėms, magistraliniams tinklams ir kitiems objektams); 2) gatvių žemės sklypų suformavimas; 3) gatvių raudonųjų linijų nustatymas; 4) gatvių kategorijų nustatymas; 5) susisiekimo komunikacijų suplanavimas sodų bendrijose ir nesuprojektuotose teritorijose; 6) visuomeninio transporto maršrutų optimizavimas bei jų peronų ir atskirų juostų visuomeniniam transportui galimybių analizė ir pasiūlymai; 7) eismo organizavimo sankryžose modernizavimas įrengiant naujas reguliavimo priemones arba jas modernizuojant; 8) žiedinių dviejų lygių ir kitokių sankryžų sistemos bei sankirtų per geležinkelį sprendinių parengimas ir žemės sklypų suformavimas; 9) dviračių takų optimizavimas numatant vientisą takų tinklą ir plėtrą; 10) pėsčiųjų takų plėtra ir suplanavimas; 11) kitų uždavinių, kurie nustatyti planavimo sąlygose, įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, jog kadangi patvirtintu Šiaulių miesto bendruoju planu teritorijoje, kurioje pareiškėjas nori atkurti nuosavybės teises natūra, projektuojama B1-C3 kategorijos gatvė, ir siekiant įgyvendinti minėtą bendrąjį planą yra pradėtas rengti transporto organizavimo Šiaulių mieste specialusis planas, šiuo metu pareiškėjo prašomoje grąžinti natūra žemėje yra išreikštas visuomenės poreikis ir interesas dėl projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės, tad šiuo metu sprendžiant pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą visuomenės poreikio, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, nebūtų galima patenkinti. Tik baigus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo procedūras ir patvirtintus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą bus aišku, kokio dydžio žemės ploto reikia projektuojamai (duomenys neskelbtini) gatvei, ir tai įvertinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius turės nustatyti, ar yra ir kiek yra laisvos (neužstatytos) bei grąžintinos natūra žemės pareiškėjui. Kitaip sakant, neatmetama galimybė, jog specialiuoju planu suprojektavus gatvę, daliai ginčo teritorijos visuomenės poreikis bus išnykęs, t. y. ji nebebus valstybės išperkama, galės būti tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Tačiau šiuo metu, pagal esamus (negalutinius) duomenis, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį atlikti atitinkamas administracines procedūras, susijusias su dviejų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, esančių buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Šiaulių mieste grąžinimu natūra.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo reikalavimų – dėl Administracijos rašto dalies ir Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Pagrindžiant pastarąją išvadą, pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Administracijos rašto suformuluotas taip – panaikinti Administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas. Tuo tarpu iš paties skundžiamo Administracijos rašto turinio matyti, kad jame nėra nurodyta, jog žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčui aktuali Administracijos rašto dalis turėtų būti suprantama kaip išreiškianti Administracijos poziciją, jog pagal dabartinę situaciją į ginčo teritoriją yra išreikštas visuomenės interesas dėl jame projektuojamos gatvės, tačiau, kaip konstatuota aukščiau, baigus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiojo plano rengimo procedūras ir patvirtintus transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą bus aišku, kokio dydžio žemės ploto reikia projektuojamai (duomenys neskelbtini) gatvei, ir tai įvertinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius turės nustatyti, ar yra ir kiek yra laisvos (neužstatytos) bei grąžintinos natūra žemės pareiškėjui. Kitaip sakant, Administracija ginčui aktualia Administracijos rašto dalimi nenurodė, jog iš esmės žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas. Nurodė, kad to padaryti negalima šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti aptariamą pareiškėjo skundo reikalavimą. Atitinkamai dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo naikinti ir pareiškėjo ginčijamo Ginčų komisijos sprendimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išskyrus šioje nutartyje nurodytus argumentus, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, keistiną tik šioje nutartyje išdėstytų argumentų apimtyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-842-11 dalį, kuria nurodoma, kad žemės grąžinimas natūra prie (duomenys neskelbtini) gatvės negalimas, ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas