AS-88-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-88-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04599-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. 2014 m. spalio 20 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą priimtą pagal 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadas; 2) panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 834; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2803; 4) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1; 5) panaikinti Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi (b. l. 89-91) atsisakė priimti A. S. skundą. Nutarė įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjui A. S. 100 Lt (vieną šimtą litų (piniginės išraiškos dydis eurais – 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai ir devyniasdešimt šeši euro centai) žyminį mokestį. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu arba su atitinkamu ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Petronis prie skundo pridėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. atstovavimo sutartį Nr. 14-08-25-1S, kuria jam suteikta teisė atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, tame tarpe parengti, pasirašyti ir pateikti teismui skundą, atstovauti teismo posėdžiuose, gauti teismo nutartis ir sprendimą. Iš pateiktos atstovavimo sutarties nustatyta, kad advokatui Arūnui Petroniui nesuteikta teisė paduoti ir pasirašyti atskirąjį skundą pareiškėjo vardu. Atsižvelgus į tai, atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kadangi atskirąjį skundą pareiškėjo vardu padavė atstovas, neturintis tam suteiktų įgaliojimų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-492-151-14.

III. Pareiškėjas A. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 113-114), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį ir priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad advokatas turi įgaliojimus pateikti jo vardu skundą teismui, tačiau per klaidą teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Mano, kad teismas turėjo ne atsisakyti priimti skundą, o taikyti trūkumų šalinimo institutą. Be to, nurodo, kad teismui pateiktoje atstovavimo sutartyje buvo numatyta advokato teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus veiksmus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), tame tarpe pasirašyti ir pateikti teismui skundą. Mano, kad teismas netinkamai remiasi LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-492-151-14. Tvirtina, kad teismui pateikta sutartis nėra abstraktus įgaliojimas atstovauti subjektui visose institucijose, joje pavesta advokatui atstovauti pareiškėją administraciniame teisme nagrinėjant bylą pagal A. S. skundą, o atskirasis skundas laikytinas to skundo tąsa. Remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-74/2013.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24, 39 ir kituose straipsniuose.

ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus teismo sprendimo ar nutarties apskundimą (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties pasirašė advokatas Arūnas Petronis. Byloje esanti atstovavimo sutartis Nr. 14-08-25-1S patvirtina advokato teisę atstovauti pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nagrinėjant bylą pagal A. S. skundą dėl 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 panaikinimo, atliekant atstovaujamojo vardu visus veiksmus, numatytus Administracinių bylų teisenos įstatyme, tame tarpe parengti, pasirašyti ir pateikti teismui skundą, atstovauti teismo posėdyje, gauti teismo nutartis ir sprendimą (b. l. 15). Kaip matyti, minėtoje sutartyje advokato teisė apskųsti sprendimą ar nutartį nėra numatyta.

Remiantis LVAT praktika, netinkamas atstovo įgaliojimas nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–570/2010; 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-411-09), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundą pagrįstai atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Kita vertus, kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė 2014 m. spalio 30 d. šalių pasirašytą atstovavimo sutarties Nr. 14-08-25-1S papildymą, kuriame nurodyta, kad advokatas Arūnas Petronis turi teisę atstovaujamojo A. S. vardu apskųsti teismo nutartis ir sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS492-74/2013 yra pažymėjęs, kad nors ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina galimybės atstovaujamajam (pareiškėjui) pritarti atstovo veiksmams, atliktiems viršijant jam suteiktus įgaliojimus, tačiau, taikydama įstatymo analogiją (ABTĮ 4 str. 6 d.) bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.136 ir 6.235 straipsniai ir pareiškėjui pritarus jo atstovo atliktiems veiksmams, pripažintina, kad atstovas, pareiškėjo vardu paduodamas skundą, veikė kaip teisėtas pareiškėjo atstovas.

Atsižvelgdama į nurodytą LVAT praktiką, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, siekdama užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme ištaisius atskirojo skundo trūkumą, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, naikintina ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti teismui iš naujo spręsti pareiškėjo A. S. 2014 m. lapkričio 4 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė