A-602-1179-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymų ir kitų teisės aktų normas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo bei šalinimo išlaidų padengimą Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 1 straipsnio prasme, visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, kolektyviai turi padengti šių atliekų šalinimo išlaidas.
Legislator headnote
AI generatedA-602-1179-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Nurodė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui 2011 m. lapkričio 23 d. buvo siųstas įspėjimas dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau atsakovas su pareiškėju nesusisiekė, įspėjimą ignoravo. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Full text
Administracinė byla Nr. A602-1179/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02726-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. D. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) 384 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą. Nurodė, kad pareiškėjui yra pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs 384 Lt vietinės rinkliavos. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-V1-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis šiais Nuostatais, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, teikti mokėtojams sąskaitas, išieškoti nesumokėtą rinkliavą. Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytą principą „teršėjas moka“, savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už šias paslaugas nustatyta norminių teisės aktų pagrindu.
Nurodė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei/ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui 2011 m. lapkričio 23 d. buvo siųstas įspėjimas dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau atsakovas su pareiškėju nesusisiekė, įspėjimą ignoravo. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Pažymėjo, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai bei kiti atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Varėnos rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo atsakovo atžvilgiu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, o tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti rinkliavų nuostatai ir dydžiai, nepanaikinti (b. l. 1-5).
Pateiktame atsiliepime atsakovas A. D. su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad turi sodybą (duomenys neskelbtini), bet nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir šiuo adresu yra registruotas. Į sodybą atvažiuoja tik vasaros laikotarpiu ir tik savaitgaliais. Pažymėjo, kad su pareiškėju nėra sudaręs jokios sutarties dėl atliekų išvežimo, nėra aptaręs apmokėjimo sąlygų. Pareiškėjas nėra pastatęs jo sodyboje ir šiukšlių konteinerio, į kurį jis galėtų mesti komunalines atliekas ir už kurių išvežimą turėtų mokėti mokesčius. Susikaupusias atliekas jis išsiveža pats. Apie susidariusią skolą jis nežinojo, kadangi jokio įspėjimo negavo. Taip pat nurodė, kad sutiktų mokėti už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą sodyboje vasaros laikotarpiu, kuomet gyvena ir naudojasi sodyba, tačiau vadovaujantis abipusio susitarimo principu, sudarant sutartį (b. l. 47-48).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. D. pareiškėjui 268,80 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui A. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b. l. 6), nuosavybės teise priklauso 240 m2 bendro ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone (b. l. 26-27). Atsakovas, kuris nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir kuris nėra sudaręs sutarties dėl atliekų išvežimo paslaugos iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo 384 Lt vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 18-25), todėl pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T‑VI-290, yra nustatyta Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje galiojanti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurią moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu šioje savivaldybėje.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą.
Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, pakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi, pripažinta, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 str. 3 p. (b. l. 68-78).
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ne nuolat Varėnos rajone gyvenantiems asmenims, kurie siekia vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, tokia galimybė turėjo ir turi būti sudaryta, o nesant tai padaryta, prašomos priteisti vietinės rinkliavos suma yra mažintina ir priteistina 70 proc. pagal Nuostatų reikalavimus paskaičiuotos rinkliavos sumos, t. y. 268.8 Lt (((16 Ltx24)x70):100). Nustatydamas minėtą rinkliavos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, taip pat kad ji (rinkliava) visumoje turi kompensuoti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo, funkcionavimo ir t. t. sąnaudas, todėl bent jos dalis, nepriklausomai nuo to, kad asmuo tam tikru laikotarpiu nesinaudoja šia teise, turi būti pastovi.
III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl 115,20 Lt vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš atsakovo papildomai 115,20 Lt vietinės rinkliavos.
Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymų ir kitų teisės aktų normas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo bei šalinimo išlaidų padengimą Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 1 straipsnio prasme, visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, kolektyviai turi padengti šių atliekų šalinimo išlaidas.
2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintą Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planą matyti, kad pirmenybė teikiama kaštų padengimo solidarumo principui prieš proporcingumo principą, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas atliekų tvarkymas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, kaip yra nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/ES. Lietuvos valstybės pozicija tvarkant komunalines atliekas nesuabsoliutina proporcingumo principo (priešingai nei tai daro administraciniai teismai), nes vieni atliekų turėtojai turi dotuoti kitus atliekų turėtojus ir solidariai dalintis bendrus kaštus.
3. Pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 96 punktas, nustatantis pirmenybę kaštų tvarkant komunalines atliekas padengimo solidarumo principui prieš proporcingumo principą, nustatytą Viešojo administravimo įstatyme, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės neatsižvelgė bei nevertino UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ argumentų dėl Nuostatuose bei Varėnos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytos diferencijuotos rinkliavos nustatymo tvarkos, kuri užtikrina rinkliavos dydžio apskaičiavimo modelį, tinkamą principui „teršėjas moka“ įgyvendinti.
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje nutarčių (2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1745/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1559/2012 ir kt.) yra pažymėjęs, kad vietinė rinkliava ir jos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo netenkinimui dėl to, kad atsakovas pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.
6. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pažeidė Varėnos rajono savivaldybės teises ir teisėtus interesus. Pagal Rinkliavų įstatymą (2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p. ir kt.) vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl 115,20 litų vietinės rinkliavos priteisimo, išsprendė Varėnos rajono savivaldybės teisių ir pareigų klausimą neinformavęs apie bylos nagrinėjimą savivaldybės ir neįtraukęs savivaldybės dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. 384 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. D. pareiškėjui 268,80 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 240 m2 bendro ploto gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone, todėl pagal Nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad visi komunalinių atliekų tvarkymo bei šalinimo paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, kolektyviai turi padengti šių atliekų šalinimo išlaidas. Vietinė rinkliava ir jos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš dalies netenkino dėl to, kad atsakovas pareiškėjo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.
Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-IV-290 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje.
Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atmestini atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, todėl rinkliavos mokėti neprivalo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. priklausė pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone (b. l. 26-27). Taigi atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų 4 punkto prasme, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 4 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-244/2012, pakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013, pripažinta, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti ne pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.
Nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl individualioje administracinėje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį (ex nunc), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl norminio teisės akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex tunc (retroaktyviai).
Nustačius, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, teismas privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikant ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus. Toks teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 261–275; 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 318–325).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 (kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai) iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto, pripažinimo neteisėtu, pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Teisėjų kolegija, sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes ex tunc (retroaktyviai).
Pažymėtina, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga šalintina ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovės surinktų (jos perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiuoja tik vasarą savaitgaliais. Atsakovo teiginius pagrindžia tik uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ mokamasis pranešimas už 2011 m. lapkričio mėnesį (b. l. 49) ir mokėjimo pavedimas (b. l. 51), kurie parodo, kad atsakovas tą mėnesį mokėjo už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą Vilniuje ((duomenys neskelbtini)), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, jog aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės turi būti ginamos, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konkretūs vietinės rinkliavos dydžiai yra įtvirtinti Nuostatų priede, kur numatyta, kad mėnesinis vietinės rinkliavos dydis litais už 100 kv. m. gyvenamosios paskirties pastato (individualaus namo) yra 16 Lt. Atitinkamai vieno mėnesio vietinės rinkliavos dydis yra 0,16 Lt (16/100) už 1 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovo gyvenamojo namo plotas yra didesnis nei 250,99 kv. m., todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nuostatus maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 kv. m., mėnesinis vietinės rinkliavos dydis atsakovui sudaro 16 Lt (100 x 0,16). Pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., t. y. už 24 mėnesius. Todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistina 384 Lt suma (24 x 16).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant visą pareiškėjo prašomą vietinės rinkliavos sumą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. D. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 384 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius