2K-567/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-567/2014

Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00419-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.17.5;

2.1.7.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutarties.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda, 201 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda, 201 straipsnio 2 dalį 14 MGL dydžio (1820 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta galutinė bausmė 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi R. L. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. B. (E. B.), tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. L. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d., veikdamas bendrininkų grupe su dviem asmenimis (vienam iš jų 2012 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitam – atskirtas į atskirą tyrimą), iš Plungės r. Rotinėnų k. į Pakruojo r. Dovainiškių k. esančią negyvenamą sodybą automobiliu „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), parsigabeno aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį laikė iki 2011 m. rugsėjo 9 d. 20.00 val., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai iš jo aparatą paėmė.

R. L. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo pradžios iki rugsėjo 9 d. 20 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. B. bei kitais dviem asmenimis (vienam iš jų 2012 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kitam – atskirtas į atskirą tyrimą), Pakruojo r., Dovainiškių k. negyvenamos sodybos teritorijoje aparatu naminei degtinei gaminti, turėdami tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 61 kub. dm (litro) namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,2 proc., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

R. L. taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžiu R. L. pagal 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir jam, vadovaujantis BK 38 straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta). Dėl šios nusikalstamos veikos kasatorius nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Nuteistasis R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, remiantis liudytojų N. Š., G. Montrimienės, E. K. parodymais nustatyta, jog nepažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, specialistė dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, iš kurios buvo paimti naminės degtinės mėginiai, o likusi degtinė tinkamai supakuota ir užantspauduota, kad įvykio vietos apžiūros protokolas ir specialisto išvados pripažintini įrodymais. Kasatorius pažymi, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, prieštaravimai nepašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių normas pripažindamas įrodymais 2011 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, 2011 m. rugsėjo 13 d. užduotį Nr. 40-75-S-6520 atlikti objektų tyrimą bei 2011 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1225 ir 2011 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1224.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad paimta 200 l talpos metalinė statinė su 61 l skaidrios spalvos skysčiu, panašiu į naminę degtinę. Anot kasatoriaus, apžiūrint įvykio vietą pažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, aprašyta metodinėse rekomendacijose (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 38 „Dėl nekvalifikuotų nusikaltimų įvykio vietų apžiūros metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, Atmintinėje kriminalinės policijos pareigūnui, atliekančiam įvykio vietos apžiūrą (skelbta 1999 m.

Kriminalinės informacijos biuletenyje Nr. 2), 2004 m. PD prie VRM sąvade Nr. 2 patvirtintas rekomendacijas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 5-V-454 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos apžiūrint ir tiriant įvykio vietas tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“). Įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų ir jame nenurodyta, kad dalyvavo specialistė, nėra jos parašo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad specialistė dalyvavo apžiūrint įvykio vietą ir renkant įrodymus.

Šiame protokole nenurodyta, kad iš rasto skysčio buvo paimti skysčio mėginai, todėl byloje nėra duomenų, iš kur jie atsirado. Iš įvykio vietos skystis buvo išvežtas nesupakuotas ir neužantspauduotas, todėl nėra jokių galimybių pašalinti byloje prieštaravimus, iš kur gauti mėginiai, kurių pagrindu padaryta specialisto išvada. Kasatoriaus manymu, tai, kad įvykio vietos apžiūros metu ar vėliau nebuvo paimti mėginiai, įrodo aplinkybė, kad jis kaltinamas pagaminęs ir laikęs 61 l degtinės (tiek skysčio buvo rasta ir paimta apžiūrint įvykio vietą).

Tačiau 2011 m. rugsėjo 9 d. policijos tyrėjos E. Krygelienės nutarimu 200 l statinė su 61 l skysčio buvo perduota saugoti policijos įstaigai. Todėl akivaizdu, kad nebuvo paimtas 1,5 l mėginys, nes kitaip būtų perduota saugoti šio skysčio mažiau. Teismai šių prieštaravimų nepašalino. Nuteistojo paaiškinimą, kad jam davė pasirašyti ant butelių policijos įstaigoje, patvirtina ir tai, jog šie buteliai buvo užantspauduoti. Priešingai nei nurodo apygardos teisme apklausti liudytojai, įvykio vietoje pareigūnai neturėjo antspaudo.

Taigi, kasatoriaus manymu, specialisto išvadoje aprašyti mėginiai buvo paimti ne iš įvykio vietoje rasto skysčio, dėl to nėra galimybių nustatyti, ar skystis, kurį jis išvirė, priskirtinas prie stiprių namų gamybos gėrimų, nes jame etilo alkoholio koncentracija nėra žinoma ir jos nustatyti jau nėra galimybių.

Anot kasatoriaus, apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kad įvykio vietoje 200 l statinė su 61 l skysčiu buvo tinkamai supakuota ir užantspauduota. Teismai nepašalino prieštaravimų dėl rasto naminės degtinės kiekio. Apygardos teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kad skysčio kiekis buvo apskaičiuotas pagal formulę, matuotas liniuote, tačiau toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimu, nesiaiškinta, kokia tai formulė, ar ji gali būti taikoma. Įvykio vietos apžiūros protokole nėra duomenų, kaip buvo išmatuotas rasto skysčio kiekis. Nuteistasis pasirašė ant įvykio vietos apžiūros protokolo, nes prieš jį įvykio vietoje buvo naudojamas psichinis smurtas.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė BPK 20 straipsnio pažeidimą, pripažindami kaip įrodymą 2011 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1224, atliktą remianti policijos tyrėjos 2011 m. rugsėjo 13 d. užduotimi Nr. 40-75-S-6519 atlikti objektų tyrimą. Iš specialisto išvados 3 ir 4 punktų spręstina, kad specialistė turėjo atlikti tyrimą 2011 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietoje (Pakruojo r.), nes išvadoje nurodyta, jog tiriami objektai yra vandens telkinyje, panardinti į vandenį (tai patvirtina fotolentelė). Tačiau tiriami objektai privalėjo būti Šiauliuose (kur surašyta specialisto išvada), nes juos policijos įstaiga atsiuntė kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą ir pats tyrimas turėjo būti atliktas 2011 m. rugsėjo 16 d. Be to, iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės (penkios nuotraukos) matyti, kad dvi nuotraukos, pridėtos prie 2011 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1224, nėra iš įvykio vietos. Svarbu ir tai, kad su užduotimi Nr. 40-75-S-6519 atlikti objektų tyrimą nebuvo siųsta jokia ikiteisminio tyrimo medžiaga (tarp jų – ir nuotraukos). Kasatoriaus nuomone, įvykio vietos apžiūros pakartotinai atlikti neįmanoma, todėl šio veiksmo atlikimas ir jo rezultatų fiksavimas neturi kelti abejonių.

Kasatorius nurodo ir tai, kad policijos pareigūnai jį išprovokavo padaryti nusikalstamas veikas. Kasatorius teigia, kad jo pažįstamas A. N. jam yra pasakojęs, jog turi draugą policijos pareigūną P. B., su kuriuo kalbėjo apie galimybę virti naminę degtinę ir kuris sutiko jį dangstyti už atlygį. 2011 m. rugsėjo 9 d. jis paklausė A. N., ar šis galėtų pakalbėti su P. B. dėl galimybės jo aptarnaujamoje teritorijoje virti naminę degtinę. Gavęs sutikimą jis atvyko į policijos įstaigą pas P. B., papasakojo jam apie savo sumanymą. P. B. atsakė, kad tai puikus sumanymas, kad geri pinigai gaunami iš parduodamos degtinės, pažadėjo jam duoti „stogą“, paklausė, kur jis žada tai daryti. Jis kartu su pareigūnu nuvyko netoli A. N. senelės negyvenamos sodybos, kurioje jis planavo virti naminę degtinę. Pareigūnas pasakė, kad žino šią sodybą, kad tai tikrai gera vieta, todėl niekas neras. Po trumpų derybų sutarė, kad jis už „stogą“ pareigūnui mokės nuo 500 iki 1000 Lt per mėnesį, kad tolesnis jų bendradarbiavimas vyks per A. N.. Pasak kasatoriaus, tik važiuodamas namo po šio susitikimo jis apsisprendė, kad užsiims šiuo neteisėtu verslu, nes turėjo policijos pareigūno palaikymą, jo apsaugą, manė, kad jie yra bendradalininkai. Po to jis nusipirko reikiamą įrangą, atsivežė ją į minėtą negyvenamą sodybą, užraugė „brogą“. P. B., apklaustas apygardos teisme, patvirtino minėtas aplinkybes. Kaip vėliau paaiškėjo, P. B. pasakė savo viršininkui S. Š., kad gavo informaciją iš nepažįstamo asmens apie galbūt verdamą naminę degtinę, nuvyko į sodybą, rado naminės degtinės gaminimo aparatą, užraugtą „brogą“, tačiau nepradėjo ikiteisminio tyrimo, kaip reikalauja BPK, o apie tai pranešė kriminalinei policijai. Kriminalistas R. T., nuvykęs ten, nustatė visus nusikaltimo požymius, tačiau pradėjo ne ikiteisminį tyrimą, o operatyvinius veiksmus. 2012 m. rugsėjo 9 d., kasatoriui verdant degtinę, policijos pareigūnai buvo pasaloje ir laukė, kol bus išvirta kuo daugiau degtinės, kad galėtų sulaikyti už sunkesnį nusikaltimą.

Kasatorius taip pat išdėstė savo nuomonę dėl prokuroro 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 75-2-043-11 dėl galbūt neteisėtų P. B. veiksmų, pateikė savo samprotavimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo P. B. veiksmuose, kad šis veikė ne pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, todėl negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 30 ar 32 straipsnius. Kasatoriaus manymu, policijos pareigūnas P. B. jį išprovokavo daryti nusikaltimą.

Išprovokavimas pasireiškė akivaizdžiai susitariant bendrininkauti darant nusikalstamą veiką, t. y. jie abu įvertino būsimo nusikaltimo vietą, susitarė dėl atlygio už nusikaltimo slėpimą ir apsaugą, suderino nusikaltimo priemonių pirkimą ir kontakto palaikymą per A. N.. Jei šis policijos pareigūnas būtų davęs neigiamą atsakymą, kasatorius niekada nebūtų nusikaltęs. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, provokavimas vyko ir tada, kai į įvykio vietą du kartus atvyko policijos pareigūnai ir, nustatę visus nusikalstamos veikos požymius, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, o laukė, kol bus pagaminta kuo daugiau naminės degtinės, kad būtų galima sulaikyti už sunkesnį nusikaltimą.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą. Pagal E. Ž. Teisių Teismo jurisprudenciją dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kurstymu laikomi: atvejai, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie buvo saugumo pajėgų atstovai ar asmenys, veikę pagal kitas instrukcijas, neapsiribojo vien tik baudžiamosios veikos tyrimu, bet ir darė subjektui tokią įtaką, kuri paskatino jį nusikalsti, kai priešingu atveju jis nebūtų padaręs nusikaltimo vien tam, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t. y. baudžiamąjį persekiojimą (Ramanauskas prieš Lietuvą).

Aktualu, ar įtariamasis ėmėsi veikti, t. y. vykdyti nusikalstamus veiksmus, iki valstybės pareigūnų įsikišimo (Eurofmacom prieš Prancūziją), ar pareigūnai buvo „iš esmės pasyvūs“ vykdant tyrimą. Tai gali būti nustatyta atsižvelgiant į netinkamai naudotas poveikio priemones, pavyzdžiui, akivaizdus skatinimas (Ramanauskas prieš Lietuvą), apeliavimas į žmogiškuosius instinktus (Vanyan prieš Rusiją). Taigi, kasatoriaus manymu, nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai nesiaiškino nusikaltimo išprovokavimo fakto, nes nekvietė į teismą liudytojų, tarp jų – ir P. B., pažeidė BPK 20 straipsnio normas, nepripažindami duomenų gautais neteisėtu būdu bei nustatydami, kad provokavimo nebuvo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu siūlo nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pripažindami įrodymais įvykio vietos apžiūros protokolą, užduotį Nr. 40-75-S-520 atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadą Nr. 40-5-IS1-1225, kad nepašalino prieštaravimų, kilusių tarp teisme duotų liudytojų parodymų ir byloje esančių duomenų, kad neišsamiai išnagrinėjo bylą. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus. Įrodymais negali būti laikomi duomenys, kuriuos gaunant buvo: 1) pažeisti proceso principai, pvz.„ proporcingumo, asmens neliečiamybės ir pan.; 2) panaudotas smurtas, grasinimai, kitokia neleistina prievarta; 3) proceso veiksmas atliktas nesilaikant tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos; 4) proceso rezultatai iš esmės netinkamai užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, atliko papildomą įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavo įrodymus ir pripažino, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl kasatoriaus kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos liudytojos N. Š., E. K., specialistė G. Montrimienė, kurių parodymais paneigtas kasatoriaus tvirtinimas, kad apžiūrint įvykio vietą specialistas nedalyvavo, kad buvo pažeista pėdsakų suradimo ir įtvirtinimo tvarka, kad nebuvo atlikti jokie matavimai, siekiant nustatyti statinėje esančio skysčio kiekį, „brogą“, kad statinė su skysčiu nebuvo supakuota bei užantspauduota ir kad nėra duomenų, kada paimti įvykio vietoje rastų skysčių mėginiai. Iš apžiūros protokolo, specialisto išvados, liudytojų, specialistės parodymų darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog įvykio vietoje surinkti daiktiniai įrodymai gauti teisėtais būdais. Teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo esminius apeliaciniame skunde argumentus, dėl jų pateikė motyvuotas išvadas.

Atsiliepime nurodoma ir tai, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog nusikalstamas veikas jį išprovokavo daryti policijos pareigūnai, kad po susitikimo su policijos pareigūnu P. B. (kuris jam pažadėjo padėti vykdyti šias nusikalstamas veikas) jis apsisprendė užsiimti neteisėtu verslu. Pagal teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Prokurorės nuomone, šioje byloje nėra duomenų, kad P. B. būtų spaudęs, aktyviai skatinęs ar kurstęs R. L. daryti nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta priešingai: R. L. dar iki apsilankymo pas P. B. domėjosi, kur ir kaip galima gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, pats atvyko pas P. B., jam papasakojo apie planuojamą nusikalstamą veiką, nurodė įvykio vietą, prašė prižiūrėti, po šio susitikimo įsigijo aparatą naminei degtinei gaminti. Nenustatyta pareigūno išankstinio spaudimo, aktyvaus skatinimo R. L. daryti nusikalstamas veikas. Šiaulių apygardos prokuratūros Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl P. B. nutrauktas nustačius, kad jis nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Darytina išvada, kad R. L. padarė nusikalstamas veikas laisva valia, sąmoningai suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėdamas taip veikti.

Prokurorė nurodo, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnai tyčia laukė, kol bus pradėta gaminti naminė degtinė ir kol bus rastas atitinkamas naminės degtinės kiekis, kad būtų galima patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sunkesnę nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai gali tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ar užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad pasala buvo reikalinga siekiant nustatyti asmenis, kurie ruošiasi gaminti naminę degtinę. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad policijos pareigūnai per ilgai stebėjo nusikalstamos veikos vykdymo vietą, nes tuo buvo siekiama nustatyti visas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir gauti su tuo susijusius duomenis.

Nuteistojo R. L. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių taikymo

Kasaciniame skunde kartojami apeliacinio proceso metu nagrinėti klausimai dėl padarytų BPK pažeidimų nustatant naminės degtinės kiekį. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant tinkamai išnagrinėti šiuos apeliacinio skundo argumentus, buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apklausus liudytojus N. Š., E. K., specialistę G. Montrimienę, buvo paneigti argumentai, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta, pėdsakai fiksuoti netinkamai, kad nebuvo atlikti jokie matavimai, siekiant nustatyti statinėje esančio skysčio kiekį. Nėra jokio pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada, kad naminės degtinės kiekis buvo nustatytas nepadarant jokių esminių BPK pažeidimų.

Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad surastas skystis buvo išvežtas nesupakuotas ir neužantspauduotas, jokios esminės įtakos išvadoms dėl rasto skysčio kiekio negali turėti, nes kiekis buvo nustatytas dar įvykio vietoje. Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl specialisto atlikto tyrimo laiko (2009 m. rugsėjo 9 d. ar 2009 m. rugsėjo 16 d.) ir vietos (įvykio vieta – Pakruojo r. Dovainiškių k. ar Šiauliai) taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti kokie nors BPK pažeidimai, kad specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-1224 neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų.

Šioje specialisto išvadoje pateiktas aiškus atsakymas į užduotą klausimą, iš išvados turinio yra aišku, kad tirtas buvo įvykio vietoje 2009 m. rugsėjo 9 d. rastas objektas, kad tyrimo išvada surašyta Šiauliuose 2009 m. rugsėjo 16 d. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl neteisėto specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1224 pripažinimo įrodymu laikytini nepagrįstais. Pažeidimų nepadaryta įrodymu pripažįstant ir specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1225, kurioje pateiktas atsakymas, kad įvykio vietoje paimtas skysčio ėminys yra naminė degtinė.

Šioje išvadoje nurodyta, kad plastiko buteliai, kuriuose buvo paimtas skystis, buvo su antspaudais, parašais. Parodymus apie mėginių paėmimą davė įvykio vietoje buvę pareigūnai. Kasatoriaus teiginiai, kad liudytojų parodymai yra neteisingi, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra prieštaravimų ir pan., vertintini tik kaip kasatoriaus nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra kasacinis pagrindas tenkinti kasacinį skundą, nes nagrinėjant bylą teisės taikymo aspektu kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo negali būti vertinami.

Dėl provokavimo daryti nusikalstamą veiką

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai padaryta ir išvada, kad nuteistasis nebuvo išprovokuotas daryti nusikalstamą veiką. Provokacijos klausimas baudžiamosiose bylose kyla tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu atliekami neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, dažniausiai – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Išvada, kad asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, paprastai yra daroma nustačius, kad asmuo, apie kurio nusikalstamą veiklą ar ketinimus nebuvo turima jokių konkrečių duomenų, pareigūnų buvo sukurstytas, paskatintas elgtis nusikalstamai. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nebuvo atliekami, joks pareigūnas ar pareigūnų kontroliuojamas asmuo nuteistojo neragino užsiimti naminės degtinės gamyba. Iš bylos duomenų matyti, kad kontaktai su policijos pareigūnu P. B., to neneigia ir pats nuteistasis, buvo užmegzti ne pareigūno, o paties nuteistojo iniciatyva. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad nuteistasis policijos pareigūno būtų buvęs spaudžiamas, raginamas ar kitaip skatinamas daryti nusikalstamas veikas. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kasatoriaus teiginiai apie jo išprovokavimą gaminti naminę degtinę laikytini nepagrįstais.

Kasatoriaus teisės nebuvo suvaržytos ir dėl to, kad policijos pareigūnai įtariamus asmenis nusprendė sulaikyti 2009 m. rugsėjo 9 d., nors informaciją apie nusikalstamas veikas turėjo ir anksčiau. BPK konkrečiai nenumato, kokie duomenų rinkimo veiksmai kokiame tyrimo etape privalo būti atlikti ar kada jie turi būti baigti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo veikti taip, kad būtų nustatytos reikšmingos tiriamo įvykio aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ši pareiga buvo tinkamai vykdoma, siekiant nustatyti visus nusikalstamoje veikloje dalyvaujančius asmenis.

Policijos pareigūno P. B. atsakomybės klausimas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo teiginiai apie P. B. padarytą BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, argumentai, apie pagrindų atleisti šį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimą, laikytini nenagrinėtinais. Šie kasacinio skundo argumentai tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais ir neleidžia daryti jokių išvadų nei apie tiriant bei nagrinėjant kasatoriaus padarytas nusikalstamas veikas padarytus esminius BPK pažeidimus, nei apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Aurelijus Gutauskas

Gintaras Goda