A-602-1614-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1614/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01747-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš A. R. (toliau – ir atsakovas) priteisti 647,91 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme (b. l. 4-8) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškino, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, asmuo privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. už nuomos sutarties pagrindu valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymėjo, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į pranešimus nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš A. R. 137,34 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir konstatavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

Nors iš atsakovo prašoma priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., byloje esantys įrodymai (b. l. 10, 11, 14-17) patvirtina, kad su atsakovu ginčo buto nuomos sutartis sudaryta tik 2012 m. liepos 5 d., o Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (1 dalis), o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2 dalis). Nors byloje pateikti Gyventojų registro tarnybos duomenys (b. l. 12) patvirtina, kad atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1993 m. sausio 27 d., o viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“ (toliau – ir VšĮ „Klaipėdos butai“) 2014 m. sausio 28 d. rašte Nr. 89 patvirtinta informacija, kad atsakovas ginčo bute faktiškai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo 1993 m. sausio 27 d., vertintina, jog pateiktų įrodymų visuma neįrodo faktinių nuomos teisinių santykių tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo buvimo fakto. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pagal Nuostatų 3 punktą, atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju buvo ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalėjo mokėti tik laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 9) matyti, kad už 2012 metus susidarė 128,38 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimas, tačiau konstatavus, kad atsakovas butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi tik nuo 2012 m. liepos 1 d., nurodyta suma mažintina iki 64,19 Lt. Kadangi už 2013 metų sausio-rugpjūčio mėnesius vietinės rinkliavos įsiskolinimas sudaro 73,15 Lt, teismas vertino, jog iš viso atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 137,34 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo turėtų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinklia pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, prašymas tenkintas ir 137,34 Lt įsiskolinimo suma priteista pareiškėjui.

III. Pareiškėjas KRATC pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49-51), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo 647,91 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Tiek CK 6.478 straipsnio 2 dalyje, tiek CK 6.579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota viešame registre. Nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas (CK 6.477 str. 1 d.), o tretieji asmenys – visi kiti asmenys, nesantys sutarties šalimi. Kadangi įstatymas nenumato pareigos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalims pareigos įregistruoti tokią sutartį viešame registre, todėl ir neįregistruota sutartis jos šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d.). Nurodytos CK normos leidžia daryti išvadą, kad šios normos skirtos apsaugoti trečiųjų asmenų teises, t. y. kad viešame registre neįregistruotos nuomos sutarties šalys negalėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau nereiškia, kad tokia nuomos sutartimi negali pasinaudoti tretieji asmenys prieš tokio sandorio šalis, nes sandorio šalims nuomos sutartis galioja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre.

2. Nuomos santykiai tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės įregistruoti tik 2012 m. rugpjūčio 13 d., tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių faktinių prievolinių teisinių santykių nebuvo anksčiau. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, atsakovas minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravo jau nuo 1993 m. sausio 27 d. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą, neginčijo fakto, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. jis negyveno šiame bute.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas iš A. R. priteisti 647,91 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. už nuomos sutarties pagrindu valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 137,34 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad su atsakovu ginčo buto nuomos sutartis sudaryta tik 2012 m. liepos 5 d., o Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 13 d., pateiktų įrodymų visuma neįrodo faktinių nuomos teisinių santykių tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo buvimo fakto. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pagal Nuostatų 3 punktą, atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju buvo ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalėjo mokėti tik laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad įstatymas nenumato pareigos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalims įregistruoti tokią sutartį viešame registre, todėl ir neįregistruota sutartis jos šalims galioja. CK 6.478 straipsnio 2 dalies ir CK 6.579 straipsnio 4 dalies normos skirtos apsaugoti trečiųjų asmenų teises, t. y. kad viešame registre neįregistruotos nuomos sutarties šalys negalėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau nereiškia, kad tokia nuomos sutartimi negali pasinaudoti tretieji asmenys prieš tokio sandorio šalis.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (toliau – Registrą), laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kas turi mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., kada, pareiškėjo teigimu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas atsakovui. Taigi kyla klausimas, kas minėtu laikotarpiu laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pažymėtina, kad minėti klausimai byloje kilo dėl to, kad ginčo buto nuomos sutartis su atsakovu sudaryta tik 2012 m. liepos 5 d., o Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjo teigimu, iki tol tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės egzistavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (b. l. 10-11) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, baigtumas 100 procentų, bendras plotas 37,32 kv. m., todėl, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, metinė vietinė rinkliava yra skaičiuojama 3,48 Lt, 3,44 Lt ir 2,94 Lt už 1 kv. m. metams skirtingais laikotarpiais, t. y. viso 647,91 Lt. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjas nesumokėtą vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį prašo priteisti iš atsakovo A. R. remdamasis tuo, kad iki 2012 m. liepos 5 d. nuomos sutarties sudarymo tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės egzistavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nuostatus KRATC suteikta teisė atlikti vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai atlikdamas, jis privalo vadovautis įstatymais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Kaip minėta, remiantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokėtoju iš esmės laikytinas nekilnojamojo turto savininkas arba naudotojas. Nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir bendrąjį plotą. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10-11) matyti, kad butas nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei.

Pažymėtina, kad CK 6.478 straipsnyje yra įtvirtinta, jog nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (1 dalis), o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2 dalis). Byloje pateikta 2012 m. liepos 5 d. nuomos sutartis, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad nuomos sutartis tarp atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės įregistruota 2012 m. rugpjūčio 13 d. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais). Tačiau nagrinėjamu atveju kiti byloje esantys duomenys (pareiškėjo pateikti Gyventojų registro tarnybos duomenys (b. l. 12) patvirtinantys, kad atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1993 m. sausio 27 d., ir VšĮ „Klaipėdos butai“ 2014 m. sausio 28 d. raštas Nr. 89, nurodantis, kad atsakovas ginčo bute faktiškai gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo 1993 m. sausio 27 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį buvo buto naudotojas Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys ne tik neįrodo, kad ginčo nuomos sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet ir nepatvirtina, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, konstatuotina, kad vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų reglamentavimą laikytinas nekilnojamojo daikto savininkas (nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybė). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dalyje, kurioje buvo prašoma priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo A. R. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius