A-442-186-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-186/2014

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02565-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei N. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. K. 3 339 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010 m. ir 2011 m., 5 procentų metinių palūkanų bei 5,90 Lt išlaidų

Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė pareiškėjui administruoti vietinę rinkliavą. Nuostatų, patvirtintų savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktas, pakeistų savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu bei 16 punktu, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskaičiuota ir jos nesumokėta skola yra 3 339Lt. Pasak pareiškėjo, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jos vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nesikreipė ir nesinaudojo savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta Vietinės rinkliavos lengvatų tvarka.

Atsakovė su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Nurodė, kad esminė sąlyga pareigai mokėti vietinę rinkliavą atsirasti – mokėtojas turi būti komunalinių atliekų turėtojas. Tvirtino, kad jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palanga, butais Nr. 1-13, nesinaudoja pagal tiesioginę paskirtį, t.y. gyvenamajai. Kaip matyti iš pateikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto baigtumas tik 88 proc. Pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.1 1.01:2010 „Statybos užbaigimo aktas“ 8.2 punktą, statybos užbaigimo aktas - šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Vadinasi, kol nėra surašytas dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimą, pastatas nelaikytinas baigtu ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Pasak atsakovės, tokio turto (butų), kurio baigtumas yra tik 88 proc., ji negali naudoti pagal tiesioginę tikslinę paskirtį – gyvenamąją. Kadangi nekilnojamas turtas nenaudojamas pagal tiesioginę tikslinę paskirtį, t.y. atsakovė šiuose butuose negyvena, vadinasi, buityje nesusidaro buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Atsakovė nėra buitinių atliekų turėtoja, todėl jai netenka ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės 2 921 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualiomis Atliekų tvarkymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Nuostatų normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenų nustatė, jog N. K. nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektais – butais, esančiais Palangoje, (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13. Atsakovė yra sumokėjusi 132 Lt už butą (duomenys neskelbtini) už 2010 m., ir už butą (duomenys neskelbtini) 132 Lt už 2010 m., bei 15 Lt už garažus, viso sumokėta 379 Lt. Atsakovė banko pavedimu 2012 m. spalio 8 d. sumokėjo pareiškėjui 154 Lt už butą (duomenys neskelbtini)ir banko pavedimu 264 Lt pagal pranešimą Nr. PA-12-005783. Taigi, atsakovė viso yra pareiškėjui sumokėjusi vietinę rinkliavą 797 Lt, o nesumokėta rinkliava yra 2 921 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprivalo vietoje tikrinti, ar atsakovė naudojasi savo nekilnojamuoju turtu. Nustatė, kad atsakovė nesikreipė ir nepasinaudojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo” nustatyta vietinės rinkliavos lengvatų tvarka, todėl privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

III. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Nurodo, kad jai priklausančiais butais nesinaudoja pagal tiesioginę paskirtį, jų baigtumas yra tik 88 proc. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas priteisė papildomai 315 Lt už buto, (duomenys neskelbtini) už poilsio paslaugas su verslo liudijimu, t.y. už neva bute teikiamas poilsio paslaugas, kai atsakovė šiam butui yra išsiėmusi verslo liudijimą Patalpų nuoma, kodas 051, už kurį yra sumokėjusi ir kuris nesuteikia teisės teikti apgyvendinimo paslaugas, o yra išduotas buto nuomai. Atsakovė šio ginčo buto nenaudoja poilsio paslaugoms, dėl ko nepagrįstai priteista papildoma 315 Lt suma. Atsakovės teigimu, remiantis Nuostatais, vietinė rinkliava mokama už savivaldybės teikiamą viešąją paslaugą – komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų, kas reiškia, kad mokėtojas turi naudotis šia savivaldybės teikiama paslauga. Mano, kad pagal Atliekų įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, esminė sąlyga pareigai mokėti vietinę rinkliavą atsirasti – mokėtojas turi būti komunalinių atliekų turėtojas. Atsakovė nėra komunalinių atliekų turėtoja, todėl jai nekyla ir pareiga sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Mano, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose užfiksuota, kad butų baigtumas yra 88 proc., UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. gegužės 18 d. raštas, kuriame nurodyta, kad geriamo vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos atsakovės butams nėra teikiamos, bei antstolio A. B. 2012 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/12/00007 patvirtina, kad atsakovė ginčo butų pagal tiesioginę paskirtį nenaudoja, dėl ko nesusidaro ir komunalinės atliekos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad išlaidas sumokėjo ne proceso dalyvis, nepagrįstai atsisakė atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias už atsakovę iš bendrų šeimos lėšų sumokėjo jos sutuoktinis V. K..

Pareiškėjas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas,

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės N. K. pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro naudai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. bala lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. T2-263, kuriuo patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžė kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte buvo apibrėžti vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei N. K. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai – butai, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Palanga.

Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. ji turi pareigą mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. N. K. nėra sumokėjusi Palangos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT formuojamą praktiką bei tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jos nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Pažymėtina, kad Nuostatų 1 priedo 3 punktas (2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 redakcija) numatė, kad vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams, teikiantiems kambarių nuomos paslaugas su verslo liudijimu yra 25 Lt už mėnesį, kai kambarių plotas yra iki 50 kv. m, 35 Lt už mėnesį, kai kambarių plotas yra nuo 50 iki 100 kv. m, ir 45 Lt už mėnesį, kai kambarių plotas yra nuo 100 kv. m. Nustatytas vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrindas – verslo liudijimas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 pakeitė Nuostatų 1 ir 2 priedus. Naujai patvirtinto Nuostatų 1 priedo, galiojusio nuo 2011 m. sausio 1 d., 16 punkte buvo įtvirtinta, kad vietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams, teikiantiems patalpų nuomos paslaugas su verslo liudijimu, yra 35 Lt už mėnesį.

Byloje nustatyta, jog atsakovei 2010 ir 2011 mokestiniais metais buvo išduoti verslo liudijimai Nr. TU000037-3 ir Nr. JS141815-3 patalpų nuomos veiklai liudijimuose nurodytose vietose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 128, 129). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vietinė rinkliava 2010 ir 2011 metais atsakovei pagrįstai apskaičiuota pagal verslo liudijimus už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Nuostatuose nėra numatyta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą priklauso nuo faktinio paslaugų teikimo. Todėl atsakovės argumentai, kad ji neteikė nuomos paslaugų ir dėl to rinkliava neturėtų būti skaičiuojama, yra nepagrįsti.

Dėl atsakovės argumentų, kad ji nesinaudoja komunalinių atliekų surinkimo paslauga, nes jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas (negyvenamas), pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesauer (C-l88/07), 80 p.) (žr.

LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovei proceso teisme metu sumokėjus dalį pareiškėjo prašyto priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo, buvo priimtas pareiškėjo naudai. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, atsakovė neįgijo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, dėl ko jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, tinkamai pritaikė aktualų teisinį santykį reglamentuojančias teisines normas, todėl tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys