AS-143-562-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-562/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. O. P. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. O. P. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. I. S., I. S., B. E. K., I. K. dėl atsisakymo patikslinti žemės sklypų ribas ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. O. P. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. vasario 19 d. skundu, kurį 2014 m. kovo 3 d. patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. sausio 28 d. atsisakymą Nr. 1SS-(8.5)-212 patikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 1996 m. duomenis; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius) atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 1996 m. įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas turi būti panaikintas, o Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius privalo būti įpareigotas teismine tvarka permatuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pagal faktines šių žemės sklypų ribas ir jas naujai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes ši įstaiga suderino paminėtų žemės sklypų neteisingus kadastrinių matavimų duomenis, kurių pagrindu žemės sklypų neteisingos ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą; nutarčiai įsiteisėjus, A. O. P. grąžino 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. vasario 17 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, valdžios įstaigos, taigi ir teismų sistema, privalo tarnauti žmonėms. Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas sprendžiamas tokiu būdu, kuris yra labiausiai priimtinas žmonėms ir užtikrintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą. ABTĮ 15 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str.). Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 14).

Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. birželio 4 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120604-00039 už atliktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto fasado paprastąjį remontą. 2013 m. sausio 17 d. kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-655 leido pradėti rengti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rangovo UAB „Žemėtvarkos darbai“ specialistai, atlikę matavimus vietoje, nustatė, kad gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių ir Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu permatuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pagal faktines šių žemės sklypų ribas ir jas naujai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. sausio 28 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-212 atsakė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius informavo 2013 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4SD-(109.8.94.)-5248, jog 2013 m. rugsėjo 13 d., dalyvaujant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtėms – I. S. ir E. K., buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas Nr. 8SŽ-(14.8.66)-98. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), skiriamoji riba kerta ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį tarp posūkio taškų 5, 6 ir 7 ir dalis šio ūkinio pastato patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat informavo, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į konkrečių ribų žemės sklypą. Jie iš esmės kelia ginčą, susijusį su privataus asmens žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginę įtaką asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Todėl dėl paminėtų aplinkybių aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija; 2010 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą byloje D. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą byloje A. P. ir J. P. v. Alytaus apskrities viršininko administracija; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą byloje I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą byloje R. P. M., A. V. ir sodininkų bendrija „Pašiliai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą byloje L. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą byloje J. C. v. Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras ir kt.). Pareiškėjų žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir šie duomenys nėra nuginčyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl žemės sklypo naudojimo ribų nagrinėjami teisme ir ribas tokiu atveju, remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, nustato teismas.

Teismo nuomone, kadangi byla nepriskirtina administraciniam teismui, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjai dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismą).

Teismas, atsisakęs priimti skundą, pareiškėjams grąžino už skundą sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti iš esmės Kauno apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į skundo esmę. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė yra valstybė, kuri per savo institucijas privalėjo suformuoti jų naudojamo žemės sklypo ribas ir įteisinti santykius su jais, žemės sklypo naudotojais. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius įvardytą prievolę perkėlė jiems, žemės sklypo naudotojams. Jie ne nori apginti valstybinės žemės sklypo ribas, o teigia, kad gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos yra teisingos, tik įregistruotos neteisingai užkoordinuotais sklypų ribų posūkio taškais, kuriuos suderino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, ir šio suderinimo pagrindu žemės sklypai neteisingai buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro. Skunde nekvestionuojamos nei žemės sklypų ribos, nei jų plotai. Teismo priimtas sprendimas, kad byla nepriskirtina administraciniam teismui, yra visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjai kelia savo reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai, valstybinės žemės sklypo naudotojai, siekia, jog Nacionalinė žemės tarnyba (šios institucijos teritorinis padalinys) permatuotų gretimus žemės sklypus pagal faktines šių žemės sklypų ribas ir jas naujai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjų skundas ir jo reikalavimai iš esmės yra nukreipti į viešojo administravimo instituciją (Nacionalinę žemės tarnybą) ir siejami su šios institucijos veikla viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Pareikšti reikalavimai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjus ir atsakovą gali sieti kokios nors civilinio pobūdžio teisės ir pareigos, dėl kurių būtų keliamas ginčas. Pareiškėjai remiasi išimtinai administracinio pobūdžio aplinkybėmis, klausimų, susijusių su privatinės teisės normų taikymu, nekelia. Inicijuojamas ginčas pareiškėjų siejamas su viešojo administravimo institucija bei jos administracinio pobūdžio veikla, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d., 141 str. 1 d. 1 p., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. O. P. ir J. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė