A-552-870-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-870/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1D-4654(11) ir įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą 5 771,12 Lt valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta 430 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį jam buvo sumažintas mokamos pensijos dydis. Su prašymu išmokėti priklausančią neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalį kreipėsi į atsakovą, kuris prašymo netenkino. Pareiškėjo manymu, Konstituciniam Teismui 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, jis turi teisę gauti jam priklausančią neišmokėtos pensijos dalį.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjo 2013 m. balandžio 11 d. skundas Ministerijai pateiktas po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų termino nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo 2010 m. vasario 26 dienos. Be to, atsakovo teigimu, byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena atsakovas laikė Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dieną – 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl darė išvadą, kad 6 mėnesių terminas baigėsi 2013 m. kovo 21 dieną. Atsakovas pabrėžė, kad įstatymai nesuteikė Ministerijai teisės terminą atnaujinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatyme nustatytas terminas administracinei procedūrai inicijuoti turi prioritetą prieš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo termino analogiją. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją už 2010 m. sausio, vasario mėnesius, nes ji buvo išmokėta 2010 m. vasario 26 d., kovo 20 d., o į Ministeriją kreiptasi 2013 m. balandžio 11 dieną. Atsakovas prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4654 (11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, priteisė S. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 5 771,12 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas nurodė išmokėti pareiškėjui 5 771,12 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Teismas rėmėsi Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 dienos.

Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu. Teismas pažymėjo, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 5 771,12 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Teismas pažymėjo, kad Ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Teismas rėmėsi ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės. Teismas pažymėjo, kad minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Teismas pripažino, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija Ministerija, priimdama 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1D-4654(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią pareiškėjas gauna valstybinę pensiją, nustatytą minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4654(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis (galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), kurioje buvo nustatytas trejų metų terminas apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Teismas darė išvadą, kad terminas pažeistai teisei apginti yra siejamas su kreipimosi į instituciją (dėl pažeistų teisių gynimo) diena (t. y. per tris metus nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises).

Teismas nustatė, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario 26 d., atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo pareiškėjui siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Į Ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi 2013 m. sausio 26 d. skundu, todėl teismas darė išvadą, kad į už valstybinių pensijų paskyrimą ir mokėjimą atsakingą instituciją pareiškėjas kreipėsi nepažeidęs pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, ir turi teisę reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, atsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti pareiškėjui 5 771,12 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 41), prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 45-46), prašo pirmosios teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą kreiptis į teismą, nes dėl Ministerijos 2013 m. vasario 6 d. rašto Nr. 1D-1516(11) kreipėsi į teismą tik 2013 m. gegužės mėnesį.

Pareiškėjas S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo teisės į susidariusią šios pensijos nepriemoką.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1D-4654 (11) ir įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą 5 771,12 Lt valstybinės pensijos dalį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, todėl pareiškėjo skundą iš dalies patenkino, t. y. panaikino Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4654 (11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 5 771,12 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, o kitą skundo dalį atmetė.

Apelianto manymu, administracinė byla turėjo būti nutraukta, nes pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje pareiškėjas ginčija ne apelianto nurodomą Ministerijos 2013 m. vasario 6 d. atsakymą Nr. lD-1516(11), o Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1D-4654 (11). Pareiškėjas skundą dėl minėto sprendimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. gegužės 16 d. (b. l. 9), t. y. nepraleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertino būtent Ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1D-4654 (11) teisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad ginčijamame apygardos administracinio teismo sprendime buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi 2013 m. sausio 26 d. skundu. Tačiau pažymėtina, kad tokia aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo vertinama konstatuojant pareiškėjo teisę reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka. Ministerijos 2013 m. vasario 6 d. atsakymo Nr. 1D-1516(11) teisėtumas nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo ginčijant Ministerijos 2013 m. vasario 6 d. atsakymą Nr. 1D-1516(11) nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai bei padarytos išvados, susiję su valstybinės pensijos nepriemoka bei pareiškėjo teisių gynimu šioje srityje, atitinka suformuotą administracinių teismų praktiką tokiose bylose.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normas taikė teisingai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas