AS-146-282-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-282/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01819-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.1;

(S)

63.3.2; 63.3.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kryžkelės projektai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“ (toliau – ir 2013 m. spalio 22 d. raštas), kuriuo atsisakyta keisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutarties projektą; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir pasirašyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kaip numatyta ankstesnėje 2010 m. vasario 25 d. detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sutartyje Nr. J9-15.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 41–42): 1) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gruodžio 27 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti įrodymus apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 22 d. rašto Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“ gavimo datą ir prie skundo pridėtų dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas arba dokumentų originalus, kad teismas galėtų pasitvirtinti jų kopijas; 2) nutarė iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos iki 2013 m. gruodžio 23 d. išreikalauti duomenis apie Administracijos 2013 m. spalio 22 d. rašto Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“ išsiuntimą ir įteikimą pareiškėjui.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. pateikė (b. l. 45–46, 69) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui jo paties patvirtintas skundo priedų kopijas. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas taip pat nurodė, kad neišsaugojo neregistruotos pašto siuntos voko, kuriame gavo skundžiamą 2013 m. spalio 22 d. raštą, todėl, jo manymu, skundžiamo dokumento gavimo data turi būti laikoma jo nurodyta data – 2013 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 27 d. raštu (b. l. 70) informavo Klaipėdos apygardos administracinį teismą apie tai, kad Administracijos 2013 m. spalio 22 d. raštas Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“ buvo išsiųstas pareiškėjui 2013 m. spalio 23 d., ir pateikė paprastųjų licencinių pašto korespondencijos siuntų sąrašo K 6P formos kopiją. Administracija taip pat informavo, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytos sutarties Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla, todėl pareiškėjas turėtų tikslinti ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-4386-793/2013 arba su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi (b. l. 76–78) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė, įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Dėl pareiškėjo pateiktų, šalinant skundo trūkumus, dokumentų kopijų teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo ir jam įstatymo nesuteikta teisė tvirtinti institucijų dokumentų (raštų) kopijas, todėl pareiškėjo pateiktos dokumentų kopijos, jo paties patvirtintos, negali būti laikomos tinkamais rašytiniais įrodymais. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodyto skundo trūkumo dėl dokumentų kopijų pateikimo.

Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamą 2013 m. spalio 22 d. raštą išsiuntė neregistruota siunta, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie šio rašto įteikimą pareiškėjui.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. A. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijų svarstymo darbo grupės pasitarimo 2012 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. ADM1-316 išvadą, įpareigojančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detalųjį planą projektuoti taip, kad rytinė sklypo kraštinė nekirstų gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) g. 1, Klaipėda, ribų; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti ieškovo parengtam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detaliajam planui; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-4386-793/2013). Paminėta civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-441-162/2013 ir įsiteisės atitinkamas procesinis sprendimas.

Taigi, iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detaliojo plano. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2013 m. gruodžio 3 d. skunde administraciniam teismui minima žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutartis nėra detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, numatyta Teritorijų planavimo įstatyme; ji grindžiama civilinės teisės principais; bendrosios kompetencijos teisme vyksta ginčas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detaliojo plano.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes byla nepriskirtina tam teismui.

III. Pareiškėjas J. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Šiuo atveju teismas nustatė formalius skundo trūkumus – įpareigojo pateikti patvirtintas skundo kopijas, o paties pareiškėjo patvirtintas dokumentų kopijas laikė netinkamomis, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad net nepatvirtintos dokumentų kopijos nėra kliūtis procesui pradėti.

2. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nes teismas nurodė, kad ginčo detaliojo plano rengimo sutartis grindžiama civilinės teisės principais. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas mano, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis prieštarauja juridiniam šios nutarties pagrindui, be to, neaišku ne tik kokiu pagrindu skundą atsisakyta priimti, bet ir į kokį teismą pareiškėjas turi kreiptis, siekdamas apginti savo pažeistas teises.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti skundą kaip nepriskirtiną Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tokios savo išvados iš esmės nemotyvavo. Turėdamas abejonių dėl to, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, teismas turėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, ginčydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymą keisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano rengimo sutarties projektą. Pareiškėjas skundu reiškė: pagrindinį reikalavimą – panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“, kuriuo atsisakyta keisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutarties projektą, bei išvestinį reikalavimą – įpareigoti Administraciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir pasirašyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutartį pareiškėjo pageidaujamomis sąlygomis (t. y. tomis pačiomis sąlygomis, kaip numatyta ankstesnėje 2010 m. vasario 25 d. detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sutartyje Nr. J9-15).

Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas, ar Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje galima išskirti tokius tris teismo argumentų blokus: 1) dėl skundo padavimo teismui termino; 2) dėl skundo priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui; 3) dėl skundo formos (konkrečiai – dėl skundo priedų (dokumentų kopijų) tvirtinimo).

Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde pateikia nesutikimo argumentų dėl visų paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, šiuo atveju teisėjų kolegija mano būtina pasisakyti atskirai dėl kiekvieno iš aukščiau nurodytų teismo argumentų blokų.

Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kada konkrečiai pareiškėjas gavo skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti pareiškėją pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-466/2008).

Atsižvelgęs į tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui termino eiga pradedama skaičiuoti nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, nagrinėjamu atveju teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pateikti įrodymus apie skundžiamo 2013 m. spalio 22 d. rašto gavimo datą. Be to, siekdamas nustatyti, ar skundžiamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais jam nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, teismas pagrįstai įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pateikti duomenis apie 2013 m. spalio 22 d. rašto išsiuntimą (įteikimą) pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie skundžiamo 2013 m. spalio 22 d. rašto įteikimą pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad jis gavo 2013 m. spalio 22 d. raštą 2013 m. lapkričio 4 d. Tačiau įvertinus atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 70, 72), kad skundžiamas Administracijos 2013 m. spalio 22 d. raštas buvo išsiųstas pareiškėjui 2013 m. spalio 23 d., ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad laiškas buvo siunčiamas adresatui (pareiškėjui), gyvenančiam tame pačiame mieste (Klaipėdoje), kuriame yra ir siuntėjo (atsakovo) buveinė, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas gavo skundžiamą 2013 m. spalio 22 d. raštą jo nurodytą dieną (2013 m. lapkričio 4 d.), tai yra net po 11 dienų nuo šio rašto jam išsiuntimo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad jis gavo 2013 m. spalio 22 d. raštą būtent 2013 m. lapkričio 4 d., todėl jo nurodyta skundžiamo akto gavimo data gali būti vertinama kaip nepagrįsta.

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, teismo pareigos – aktyviai dalyvauti nustatant visas bylai svarbias aplinkybes (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.) bei proceso taisyklių, reglamentuojančių skundo priėmimo klausimo svarstymą (ABTĮ 37 str. 1 d.), nepažeidė. Konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tai, jog teismas iš pradžių siekė nustatyti, ar pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo teismui termino, o vėliau atsisakė priimti pareiškėjo skundą kitu pagrindu, t. y. dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui, šiuo atveju neleidžia daryti išvados apie teismo padarytą procesinės teisės normų pažeidimą, kadangi, kaip matyti iš bylos, aplinkybė dėl šios bylos rūšinio teismingumo neatrodė teismui akivaizdi tol, kol teisme nebuvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 27 d. raštas (b. l. 70) su papildomais paaiškinimais. Be to, pastebėtina, kad atskirais atvejais bylos rūšinio teismingumo klausimas gali iškilti ne skundo priėmimo, o vėlesnėse proceso stadijose. Tokiems atvejams reglamentuoti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta speciali norma, nustatanti, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui (taip pat ir bendrosios kompetencijos teismui), kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su pareiškėjo skundo priskirtinumu nagrinėti administraciniam teismui, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo argumentais, kad detaliojo plano rengimo sutartis grindžiama civilinės teisės principais, vienas iš kurių yra sutarties laisvės principas. Tai matyti iš pateiktų į bylą 2007 m. vasario 14 d. ir 2010 m. vasario 25 d. detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sutarčių ir atsakovo parengto naujos Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3 ir jo gretimybių detaliojo plano rengimo sutarties projekto (b. l. 18–27) sąlygų: šalių įsipareigojimų pobūdžio (pvz., detaliojo planavimo užsakovo (pareiškėjo) įsipareigojimas savo lėšomis finansuoti detaliojo plano rengimą), ginčų tarp sutarties šalių sprendimo tvarkos, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad detaliojo plano rengimo sutartis nėra reglamentuojama nei Teritorijų planavimo įstatymo, nei kitų viešosios teisės normų.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl tų pačių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp jo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detaliojo plano, yra iškėlęs civilinį ginčą Klaipėdos miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-844-793/2014).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. (31.1)RS2-1026 „Dėl sutarties projekto“, kuriuo atsisakyta keisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutarties projektą, bei iš jo kylančio reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją parengti ir pasirašyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, detaliojo plano rengimo sutartį pareiškėjo pageidaujamomis sąlygomis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Klaipėdos miesto apylinkės teismą), kuriame priimtas nagrinėti pareiškėjo (ieškovo) ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl to paties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 3, Klaipėda, ir jo gretimybių detaliojo plano.

Konstatavus, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas nesilaikant bylų rūšinio teismingumo taisyklių, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, o ne teismo nutartyje nurodytu pagrindu, numatytu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, keistinas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo teisinis pagrindas. Tačiau tokia neesminė proceso teisės normų pažaida, kaip netinkamos įstatymo normos nurodymas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes iš šios nutarties motyvų yra visiškai aiškus atsisakymo priimti skundą pagrindas – bylos priskirtinumas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 21 straipsnio 3 dalies normą, administracinis teismas kreipiasi į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo tik tuo atveju, kai teismui kyla tokių abejonių. Iš administracinės bylos dokumentų ir skundžiamos nutarties motyvų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl to, kad byla priskirtina nagrinėti būtent bendrosios kompetencijos teismui.

Konstatavus, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėjų kolegija skundžiamos teismo nutarties motyvus, susijusius su skundo priedų (dokumentų kopijų) netinkamu tvirtinimu, vertina kaip perteklinius. Nepaisant to, kolegija sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjui, fiziniam asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikta teisė tvirtinti kitų institucijų išduotų dokumentų ar civilinių sandorių kopijų, todėl pareiškėjo pateiktos į bylą jo paties patvirtintos dokumentų kopijos negali būti laikomos tinkamais rašytiniais įrodymais.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi iš esmės teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios nutarties panaikinimo tenkintinas tik iš dalies. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad jos priėmimo teisinis pagrindas yra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Kita Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties dalis paliekama iš esmės nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį iš dalies, nurodant, kad pareiškėjo J. A. skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis