A-143-1409-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1409/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00421-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 22 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5), kurį patikslino (b. l. 14–15), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šakių rajono policijos komisariatas), 3 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. buvo konvojuotas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šakių rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti. Čia prabuvo iki 14.40 val., o paskui buvo konvojuotas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, kur buvo pristatytas apie 17.00 val. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės buvo konvojuotas po pusryčių apie 9.15 val. Konvojavimas 2013 m. kovo 20 d. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę užtruko apie 8 valandas, todėl jam priklausė maitinimas. Šakių rajono policijos komisariate nebuvo pamaitintas. Areštinės pareigūnas M. B. pasakė, jog Šakių rajono policijos komisariato areštinėje nėra sąlygų ir maitinimas nebus suteiktas. Nurodė, jog pareigūnui M. B. pasakė, kad turi sveikatos sutrikimų ir negali kentėti alkio, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, priverstinai sukeltą alkio jausmą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Lt suma.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 32–33) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. apie 9.00 val. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, vadovaujantis Šakių rajono policijos komisariato tyrėjos J. S. nutarimu, pareiškėjas buvo konvojuotas procesiniams veiksmams atlikti į Šakių rajono policijos komisariatą. Tyrėjai atlikus reikiamus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje, pareiškėjas dar buvo laikomas Šakių rajono policijos komisariato patalpose, o vėliau konvojuotas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Į šią areštinę jis buvo pristatytas apie 17.00 val. Pareiškėjo konvojavimas 2013 m. kovo 20 d. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę užtruko 8 valandas, todėl jis turėjo teisę gauti maitinimą. Maitinimas nebuvo suteiktas dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių konvojų vykdantis pareigūnas negalėjo numatyti, kad pareiškėjo konvojavimas užtruks ilgiau nei 6 valandas (dėl ne nuo pareigūno, vykdančio konvojų, priklausančių priežasčių užtruko posėdis Šakių rajono apylinkės teisme, į kurį pareigūnas turėjo konvojuoti du asmenis). Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-170 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių ir Jurbarko rajonų policijos komisariatų žinioje esančių asmenų laikymo“ ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.721 straipsniu, 2013 m. kovo 5 d. buvo nutraukta maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 64-IL-459, todėl dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių pamaitinti pareiškėjo nebuvo galimybės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 44–47) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, susijusios su neteisėtais Šakių rajono policijos komisariato veiksmais, atlyginimo. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 69 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 98.5 punktu.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 20 d. apie 9.00 val. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės buvo konvojuotas į Šakių rajono policijos komisariatą (atvyko 10.15 val.), o paskui – į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (atvyko 17.00 val.), konvojavimo metu nebuvo pasirūpinta pareiškėjo maitinimu. Dėl šio įvykio gavus 2013 m. kovo 25 d. pareiškėjo skundą, Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas skundo tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. kovo 20 d., vadovaujantis Šakių rajono policijos komisariato tyrėjos J. S. nutarimu, pareiškėjas buvo konvojuotas iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šakių rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminio tyrimo byloje. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės jį lydėjęs konvojus išvyko apie 9.00 val., o į Šakių rajono policijos komisariatą atvyko 10.15 val. Tyrėjai atlikus procesinius veiksmus, pareiškėjas dar buvo laikomas Šakių rajono policijos komisariato patalpose, o vėliau konvojuotas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Į šią areštinę jis buvo pristatytas apie 17.00 val. Pareiškėjo konvojavimas 2013 m. kovo 20 d. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę užtruko apie 8 valandas, todėl jis turėjo teisę gauti maitinimą, tačiau maitinimas nebuvo suteiktas. Taip pat nustatyta, jog Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistas M. B. pažeidė Konvojavimo taisyklių 98.5 punkto reikalavimus.

Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246– 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismo vertinimu, 2013 m. kovo 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje dirbantys pareigūnai neužtikrino, kad konvojuojamasis būtų aprūpintas maisto daviniu, o Šakių rajono policijos komisariato konvojaus pareigūnai priėmė konvojuojamąjį, neaprūpintą maisto daviniu, bei tokiais veiksmais pažeidė Konvojavimo taisyklių 98.5 punktą, t. y. Šakių rajono policijos komisariato policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Teismas nurodė, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodė, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011).

Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Be kita ko, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (administracinė byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L.

L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, vadinasi, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad dėl pietų negavimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų gavęs pietus. Kita vertus, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio – pietų negavimo 2013 m. kovo 20 d. jį konvojuojant iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šakių rajono policijos komisariatą, o paskui – į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra), jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tai, kad nebuvo pasirūpinta pareiškėjo maitinimu, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pripažino ir Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atlikęs skundo tyrimą dėl šio įvykio. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 64-S-12157 išreiškė atsiprašymą pareiškėjui dėl sukeltų nepatogumų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė patirtą didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, priverstinai sukeltą alkio jausmą, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Šių faktinių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią galima būtų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A444-619/2008; Nr. A858-1490/2012; „Administracinių teismų praktika“, 2008, Nr. 4(14)).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 52–53) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad akivaizdu, jog Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai, pažeisdami Konvojavimo taisyklių 98.5 punktą, pasielgė netinkamai. Savaime yra aišku, kad surakintomis rankomis laikomas be maitinimo 8 valandas ir konvojuojamas iš vienos areštinės į kitą, o vėliau – dar į kitą patiria žalą. Jis akivaizdžiai yra nukentėjęs.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 58–59) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš skunde nurodytų atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų ir neveikimo 2013 m. kovo 20 d., kai etapavimo (konvojavimo) iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (apie 9.00 val.) į Šakių rajono policijos komisariatą (atvyko 10.15 val.), o paskui – į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (atvyko 17.00 val.), metu nebuvo pasirūpinta jo maitinimu, t. y. jis liko be jam priklausiusio pamaitinimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, priverstinai sukeltą alkio jausmą.

Pasisakydama dėl valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju atsakovo) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų faktinių bylos aplinkybių (paminėto jo konvojavimo 2013-03-20 aplinkybių), kolegija pažymi, kad dėl jų ginčo nėra. Atsakovas pripažino, kad paminėtą dieną pareiškėjui dėl netinkamo maitinimo konvojavimo metu organizavimo nebuvo suteiktas jam priklausęs pamaitinimas, t. y. buvo pažeisti Konvojavimo taisyklių 98.5 punkto reikalavimai. Todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu (tuo pačiu ir valstybės deliktinės atsakomybės instituto taikymo požiūriu) toks teisės akto pažeidimas laikytinas atsakovo neteisėtu neveikimu. Tačiau kartu kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl paminėto pažeidimo sąsajos su jo patirtais nepatogumais yra deklaratyvūs, t. y. jo nėra siejami su aukščiau nurodytų materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu ir nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais.

Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aptartas pažeidimas yra vienkartinis. (Pažymėtina, kad dėl jo atsakovas atsiprašė pareiškėjo). Todėl CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu, nenustačius kitų pareiškėjo padėtį apsunkinusių aplinkybių, toks pažeidimas savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs jo skunde teismui nurodytus dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija daro išvadą, kad vien tik toks pareiškėjo atžvilgiu padarytas teisės pažeidimas CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu nesudaro pagrindo laikyti, kad pareiškėjas patyrė pinigais išreiškiamą neturtinę žalą.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė