AS-389-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-389-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01350-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1585-621/2013 panaikino 2013 m. liepos 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir atsakovas) sprendimą atsisakyti atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m lapkričio 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-1585-621/2013, patvirtinant (arba paneigiant), kad šiuo sprendimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas, panaikindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 37SSD-(14.37.104.)-1317, atskirai nenurodydamas įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti L. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su D. P., pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti L. K. nuosavybes teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d., nagrinėdamas L. K. skundą ir įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu teismui pateiktus dokumentus apie mirusios D. P. turto paveldėjimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad L. K. ir L. K. yra vienas ir tas pats asmuo, sprendimu tik panaikino Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. atsisakymą atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. priimtu sprendimu neįpareigojo Telšių skyrių atkurti nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes teismui buvo žinomos faktinės ir juridinės aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. R. K. ir H. K..

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m lapkričio 26 d. sprendimą.

Teismas Nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo L. K. prašymas panaikinti 2013 m. liepos 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimą atsisakyti atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo L. K. skundą tenkino ir panaikino 2013 m. liepos 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus sprendimą atsisakyti atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Pabrėžė, jog sprendimo rezoliucinė dalis aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, pareiškėjas nesiekia, jog jam būtų išaiškintas neaiškus ar dviprasmiškas sprendimas, o prašo teismo pakeisti sprendimo turinį, t. y. patvirtinant (arba paneigiant), kad šiuo sprendimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas, panaikindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 37SSD-(14.37.104.)-1317, atskirai nenurodydamas įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti L. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, dokumentus patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su D. P., pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti L. K. nuosavybes teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o tai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina, todėl pareiškėjo prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas L. K., nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo.

Atskirajame skunde nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius nepagrįstai atsisako pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu, panaikindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 37SD-(14.37.104.)-1317, atskirai nenurodydamas įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti L. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, dokumentus patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su D. P., pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti L. K. nuosavybes teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009). Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, be kita ko, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 200/2009).

Bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo L. K. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą atsisakyti atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šis skundas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2013 m. liepos 23 d. sprendimą atsisakyti atkurti L. K. nuosavybės teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Iš prašomo išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo prašymas patenkintas. Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra pakankamai aiškus.

Iš pareiškėjo prašymo išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą matyti, kad nėra siekiama, jog jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas, o prašoma papildomai pasisakyti dėl ginčo esmės, nurodant, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu papildomai įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių priimti L. K. prašymą atkurti nuosavybės teises, dokumentus patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su D. P., pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti L. K. nuosavybes teises į dalį D. P. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdyto 2,945 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino ir atsisakė išaiškinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1585-621/2013.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis