3K-3-32-469/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-32-469/2015

Proceso Nr. 2-56-3-00273-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

116.10.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

PAPILDOMA NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ prašymą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ieškinį atsakovams „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 28 d. paskelbė nutartį, priimtą išnagrinėjus ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ieškinį atsakovams „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“.

Ieškovas BUAB „Fugetė“ pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, teigdamas, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2015 m. sausio 28 d. nutartyje neišsprendė vieno kasaciniame skunde nurodyto reikalavimo – palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, taip pat šešių skunde suformuluotų klausimų.

Kasaciniame skunde kasatoriaus reikalavimai suformuluoti taip:

„Vadovaujantis LR CPK 93 str.; 329 str. 2 d., 340 str.; 359 str. ld. 3 p., 360 str., 363 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo prašome:

1. panaikinti 2014-03-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-859/2014 pilnoje apimtyje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

2. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis teismas nuspręstų, kad nėra absoliučių 2014-03-19 Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties negaliojimo pagrindų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo prašome:

Panaikinti 2014-03-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-859/2014 ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 dienos sprendimą su pakeitimu, t.y. panaikinti 2012 m. liepos 13 dienos Kauno apygardos sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovės BUAB „Fugetė“ reikalavimai dėl 264 526,22 Lt sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis priteisimo atmetimo, dėl 8,18 procentų procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį šiose dalyse tenkinti pilnai, t.y.:

- priteisti iš atsakovų UAB „Kančo studija“ bei subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) ieškovui BUAB „Fugetė“ išlaidas (264.526,22 Lt), atsiradusias dėl ieškovės sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, kurių lėšos buvo naudojamos darbams, vykdytiems 2007-12-21 projektavimo darbų sutarties Nr. Fug./07-12-21 ir Rangos sutarčių pagrindu.

-priteisti iš atsakovų UAB „Kančo studija“ bei subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidarinių skolininkų) 18/19 ieškovui BU AB „Fugetė“ 8,18 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3. Priteisti iš UAB „Kančo studija“ bei subsidiariai iš A. K. bei J. K. kaip solidarių skolininkų BUAB „Fugetė“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.“

Teisėjų kolegija, išsprendusi pirmąjį reikalavimą ir konstatavusi, kad nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, sprendė dėl antrosios prašymo dalies. Kadangi ši kasatoriaus prašymo dalis kasaciniame skunde išdėstyta sudėtinga formuluote, nagrinėjant bylą, sutelkus dėmesį į kasatoriaus prašomus pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimus, neatkreiptas dėmesys į tai, kad kasatorius kartu siekė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, panaikintos apeliacinės instancijos teismo nutartimi, galiojimo, todėl šiuo klausimu liko nepasisakyta.

Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas CPK XVII skyriuje, kuriame įtvirtinta bylų proceso kasaciniame teisme tvarka. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodytame CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, ar nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ir veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalis kasatoriaus reikalavimų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo palikimu galioti ir juos pagrindžiančių argumentų nebuvo išspręsti, pateiktas prašymas šiuos reikalavimus išspręsti priimant papildomą sprendimą laikytinas pagrįstu.

Likęs neišnagrinėtas kasatoriaus BUAB „Fugetė“ prašymas – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, o dėl kasatoriaus prašyto šio sprendimo pakeitimo negalimumo jau pasisakyta 2015 m. sausio 28 d. priimtoje nutartyje. Nurodyta likusi kasatoriaus prašymo dalis grindžiama šiais argumentais:

1. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. pagal 2006 m. projektavimo darbų sutartis kaip projektuotojas tiesiogiai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 3.2 ir 3.3 punktus bei Sutarties nuostatas atsakovai turėjo įvertinti projektavimo darbams atlikti teikiamus dokumentus, informuoti užsakovą, kad jis negali pradėti vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir įvykdyti darbų, tačiau to nepadarė, atliko darbus ir iš užsakovo ėmė atlygį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad projektuotojas neatsakingas už jo parengtą techninio projekto neatitiktį įstatymų normoms, nes tai lėmė detaliajame plane esanti užstatymo tankio klaida. Kasatoriaus nuomone, tuo atveju, kai užsakovas (nebūdamas tos srities specialistas) pateikia rangovui (verslininkui, tos srities specialistui ir profesionalui) netinkamą užduotį ir (ar) detaliojo plano dokumentaciją, nepagrįsta manyti, kad jie abu yra vienodai atsakingi už rangovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei prievolių netinkamą įvykdymą ir dėl nesėkmingų, nutrūkusių šalių sutartinių santykių yra vienodai (lygiomis dalimis) kaltos abi šalys ir jos turi prisiimti atsakomybę dėl neigiamų Sutarties padarinių.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo atlikti projektavimo darbai buvo nekokybiški, nes byloje teismo eksperto S. M. ekspertize nustatyta, kad atsakovo darbai atlikti netinkamai, jo parengto II ir III etapų techninio projekto sprendiniai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

3. Projektavimo darbų rangos sutartis nutraukta dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei negalimumo pasiekti Sutartimi sulygto tikslo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji buvo nutraukta bankroto administratoriaus iniciatyva vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu.

4. A. K. įmonės turėtas statinio projektuotojo atestatas ją pertvarkius į UAB „Kančo studija“ rengiant projektą bei gaunant griovimo leidimą jau buvo pasibaigęs. Tik 2009 m. liepos 24 d. UAB „Kančo studija“ buvo išduotas kvalifikacinis atestatas, kuris suteikė teisę būti viso statinio projektuotoju, t. y. ir II etapo projektas parengtas neturint tinkamų atestatų, nors pasirašydamas Sutartį 2007 metais, A. K. pareiškė, kad turi visus norminiuose aktuose reikalaujamus atestatus, licencijas ir (ar) kt. leidimus šioje Sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti.

5. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl šalių sutartinių santykių nutrūkimo vienodai (lygiomis dalimis) kaltos abi šalys, iš atsakovų ieškovui turėjo priteisti 1/2 dalį atsakovo patirtų nuostolių.

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K. , J. K. ir G. K. atsiliepime į kasacinį skundą, pasisakydami dėl išvardytų kasacinio skundo argumentų, nurodė šiuos argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ginčo sutartinių teisinių santykių kontekstą bei ikisutartines aplinkybes ir nustatė, kad detaliojo plano rengimo metu vienintelis ieškovo akcininkas UAB „Kauno verslo rūmai“ išreiškė valią dėl 20 000 kv. m ploto daugiafunkcio komplekso projektavimo darbų, o atsakovas neatsakingas dėl detaliojo plano sprendinių. Akivaizdu, kad kasatoriaus verslo projekto vizija ir projekto užduotis buvo suformuota likus daugiau kaip pusmečiui iki detaliojo plano patvirtinimo ir likus daugiau nei metams iki ginčo Sutarties pasirašymo. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad jau iki detaliojo plano patvirtinimo bei ginčo Sutarties sudarymo buvo aiškiai suformuota projektavimo užduotis, pagal kurią buvo tikimasi vykdyti projektavimo darbus ateityje. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendime, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nustatė, kad ieškovui apie kliūtis vykdyti projektą dėl detaliojo plano reikalavimų bent po 2008 m. balandžio mėn. tikrai buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad praktika, kai projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas, taisomas, yra plačiai paplitusi. Atsakovai pažymi, kad tokios yra statybų verslo realijos. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, išreiškė valią dėl 16 700 kv. m bendro ploto pastato projekto, o sužinojęs, kad dėl klaidos detaliajame plane toks projektas be detaliojo plano ištaisymo negalimas, nusprendė užduoties nekeisti ir savo veiksmais patvirtino pirminę užduotį rengti 16 700 kv. m bendro ploto pastato projektą, prisiimdamas šios užduoties ydingumo riziką. Užsakovo užduotis rangovui yra privaloma. Užsakovo žinojimas apie detaliajame plane nustatytas klaidas lėmė, kad projektuotojas neturėjo pareigos apie jas informuoti užsakovą.

2. Kasatorius, teigdamas, kad Sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovo bankroto procedūrų, o dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, niekaip nepagrindžia šio teiginio.

3. Atsakovas administracines atestato pakeitimo procedūras atliko pavėlavęs, jos skirtos atestato turėtojo identifikavimo, o ne kvalifikacijos klausimams spręsti. Be to, argumentai, susiję su kvalifikacinių atestatų klausimais, ginčui teisinės reikšmės neturi, nes pavėluotas nurodytų procedūrų atlikimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su kasatoriaus patirtomis išlaidomis.

4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog abi šalys pripažintinos veikusios savo rizika, iš atsakovų ieškovui turėjo priteisti 1/2 dalį patirtų nuostolių atlyginimo ir pagal paskolų sutartis sumokėtas palūkanas. Ieškovo nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję ne su rangovo veiksmais, nes šis vykdė užsakovo nurodymus, o su ieškovo veiksmais, jam apsisprendus elgtis savo pasirinktu būdu net ir sužinojus apie klaidą detaliajame plane, o vėliau – nutraukiant detaliojo plano koregavimo procedūras.

Atsakovas „If P&C Insurance AS“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašė jį atmesti pažymėdamas, kad, jo nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl nuostolių atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl nuostolių atlyginimo kilo iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Kasatorius pareiškė reikalavimą projektuotojui atlyginti žalą, kilusią dėl netinkamo šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Taigi kasatorius kelia sutartinės civilinės atsakomybės klausimą ir nurodo atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado prašoma atlyginti žala.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, šalis, reikalaudama iš kitos šalies nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį; patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų sutarties šalies civilinė atsakomybė negalima. CK 6.253 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma, arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies nuo jos atleistas.

Šioje byloje prašomą priteisti žalą kasatorius kildina iš atsakovo neveikimo (ieškovo neinformavo apie projektavimo užduotyje ar pateiktame detaliajame plane esamus trūkumus, lemiančius sutartimi sulygtų darbų negalimumą).

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė faktus, kad prašymą tvirtinti detalųjį planą bei visus reikalingus dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė užsakovas UAB „Kauno verslo rūmai“, kuris yra vienintelis BUAB „Fugetė“ akcininkas. Pateiktuose dokumentuose užsakovas nurodė duomenis apie tai, kad formuojamuose žemės sklypuose rengiamas suprojektuoti 20 000 kv. m bendro ploto daugiafunkcio komplekso ir apie 10 000 kv. m bendro ploto požeminių bei antžeminių garažų projektas, taip išreiškė savo valią dėl projektavimo darbų konkretaus ploto daugiafunkciam kompleksui, pateikęs atitinkamoms institucijoms detaliojo plano brėžinius, pagal kuriuos buvo atliekamas šio plano tvirtinimas.

Projektavimo darbų sutartimi užsakovas suformulavo, kad projektavimo darbai apima apie 16 700 kv. m bendro ploto techninio ir darbo projektų parengimą, tačiau taip pat šalys susitarė, kad nurodyti plotai yra preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu. Atsakovui parengus techninį projektą ir paaiškėjus, kad jis neatitinka UAB „Miesto planas“ parengto detaliojo plano, pastaroji įmonė ėmėsi priemonių detaliajam planui taisyti. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad A. K. buvo žinoma, jog detaliojo plano, kurį rengė UAB „Miesto planas“, sprendiniai, susiję su užstatymo tankio nustatymu, yra klaidingi, priešingai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad projektuotojas, sudarydamas ginčo Sutartį, negalėjo numatyti, kad, tvirtinant detalųjį planą, parengtą atsižvelgiant į užsakovo projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, bus klaidingai apskaičiuotas planuojamame žemės sklype užstatymo tankio procentas ir tai bus esminė aplinkybė jo sutartinių įsipareigojimų tolesniam vykdymui, t. y. techninio projekto rengimui bei įgyvendinimui.

Detalusis planas buvo suderintas kompetentingų institucijų, projekto pristatymo metu ekspertams nekilo abejonių dėl jame nustatyto užstatymo tankio atitikties nurodytajam detaliajame plane, todėl projektuotojas negalėjo numatyti, kad tai bus esminė kliūtis įgyvendinti parengtą techninį projektą. Projektuotojui atlikus darbus, užsakovas juos priėmė ir dėl jų pretenzijų nepareiškė, be to, sumokėjo už juos, taip pat jis nepareikalavo nutraukti Sutarties dėl jos pažeidimų, nors jau žinojo apie detaliajame plane esančias klaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog abi šalys prisiėmė riziką dėl tokių sprendimų galimų padarinių, t. y. abi šalys pripažintinos veikusios savo rizika, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtus nuostolius atmestinas visa apimtimi. Teisinis pagrindas daryti tokią išvadą įtvirtintas CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse: civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, įskaitant rizikos prisiėmimą.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Byloje nustatytos aplinkybės (užsakovas toliau laikėsi tikslo pastatyti iš pradžių nustatyto ploto statinius ir siekdamas šio tikslo ėmėsi koreguoti detalųjį planą, o ne projektą pagal detaliojo plano rodiklius) patvirtina, kad sužinojimas apie klaidą detaliajame plane kasatoriui neturėjo įtakos toliau siekti iš pradžių nurodyto ploto statinių pastatymo ir tam būtinų projektų parengimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės remiantis dar vienu pagrindu – dėl vienos iš jos sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio nenustatymo. Dėl tos pačios priežasties šioje byloje sprendžiant ginčą dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl projektuotojo atestato galiojimo – byloje nenustatyta, kad šios aplinkybės būtų susijusios priežastiniu ryšiu su kasatoriaus patirtais nuostoliais.

Kadangi kasacinis teismas, laikydamasis CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, jų iš naujo nenustatinėdamas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasatoriaus tvirtinimo, kad atlikti projektavimo darbai buvo nekokybiški, o projektavimo darbų rangos sutarties nutraukimo priežastis – atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas.

Dėl atsakymo į kasaciniame skunde suformuluotus klausimus

Kasatorius teigia, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2015 m. sausio 28 d. nutartyje nepasisakė dėl šešių skunde suformuluotų teisės taikymo klausimų.

Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai ir kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas apibrėžia kasatoriaus prašymas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir jį pagrindžiantys teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti argumentai.

Taigi kasaciniame skunde dėstomi teisiniai argumentai turi būti ne bet kokie, kasatoriaus nuomone, reikšmingi teisės klausimai, bet motyvai, išsamiai pagrindžiantys skundžiamų teismų procesinių sprendimų trūkumus, sudarančius įstatyme nustatytą pagrindą šiuos sprendimus peržiūrėti kasacine tvarka. Būtent teisiniai kasacinio skundo argumentai turi pagrįsti šiame skunde nurodyto prašymo tenkinimo galimybę, todėl tinkamas teisinių skundo argumentų suformulavimas yra reikšmingas tinkamam kasacijos pagrindų atskleidimui. Šių argumentų dėstymas turi būti aiškus, nuoseklus, jų dėstymo struktūra neturi klaidinti, sprendžiant, ar jie priskirtini nagrinėtiniems kasacinio skundo teisiniams argumentams, ar tai yra kasatoriaus samprotavimai, apibendrinimai, pateikiami kitais sumetimais, pavyzdžiui, siekiant atkreipti dėmesį į kasaciniame skunde keliamų klausimų svarbą. Į kasaciniame skunde suformuluotus klausimus, kurie nėra argumentų, patvirtinančių skundžiamų sprendimų neteisėtumą, dalis, tiesiogiai neatsakinėjama. Dėl tokių klausimų gali būti pasisakyta tiek, kiek jie sutampa su skundo argumentuose keliamais klausimais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasatoriaus pateikto skundo struktūrą – jis suskirstytas į dalis. Kasatoriaus nurodomi šeši klausimai yra išdėstyti kasacinio skundo 4-ojoje dalyje „Kasacinio skundo pagrindai“:

„1) ar rangovui, kuris specializuojasi projektavimo darbų srityje, kyla prievolė projektavimo darbų rangos sutarties sudarymo etape įvertinti konkretaus objekto specifiką ir sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius?

2) Ar ta aplinkybė, kad projektuotojui faktiškai parengus projektavimo užduotį bei faktiškai dalyvavus sklypo, kuriame planuojama projektuoti statinį, detalaus plano parengime, tačiau „formaliai“ detalaus plano rengėju esant trečiajam asmeniui, šalina projektuotojo prievolę vėliau projektavimo rangos sutarties vykdymo metu iškilus kliūtims, trukdančioms tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.668 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją rangovo pareigą pateikti informaciją be kurios neįmanoma naudoti darbų rezultato pagal sutartyje nustatytą paskirtį (kaip tai įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Jolantos Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era", bylos Nr. 3K-3-530/2007 ir kt.) ?

3) Ar projektavimo rangos sutartyje užsakovas, esantis privatus juridinis asmuo, tačiau ne projektavimo srities specialistas ir profesionalas, yra laikytinas „verslininku“ Civilinio kodekso prasme?

4) Ar projektuotojas turi pareigą pastebėti ir pranešti užsakovui techninės užduotyje esančią klaidą, darančią galutinį projektavimo sutarties rezultatą niekiniu?

5) ar projektavimo rangos teisiniuose santykiuose užsakovo ir projektuotojo atsakomybė už tai, kad projektavimo užduotis neatitinka detaliojo plano reikalavimų ir tai suponuoja projektavimo darbų rezultato panaudojimo visišką negalimamumą, yra vienoda ir tolygi?

6) Ar teismui konstatavus, kad dėl nesėkmingų nutrūkusių šalių sutartinių santykių yra vienodai (lygiomis dalimis) kaltos abi šalys, todėl tiek užsakovas, tiek projektuotojas laikytini pažeidžiusiais sutartį ir turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties neigiamų padarinių, galutiniu teismo sprendimu teisinių pasekmių paskirstymas nelygiomis dalimis (negrąžinant 1/2 dalies užsakovo sumokėtos už projektavimo darbus sumos) atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus?“

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais klausimais nėra grindžiami CPK 346 straipsnyje nurodyti kasacijos pagrindai nagrinėjamoje byloje, jie nesiejami su konkrečiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais ar nukrypimais nuo teismų praktikos, galbūt padarytais priimant skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Kasatorius skundžiamų teismų procesinių sprendimų kritiką, remdamasis teisės normų ir teismų praktikos nuostatomis, išdėstė kasacinio skundo 5-ojoje dalyje „Kasacinio skundo teisiniai argumentai“. Būtent šiuos argumentus kasacinis teismas nagrinėjo, atsižvelgdamas į kasacinio skundo ribas, ir dėl jų pasisakė, o dėl kitoje skundo dalyje išvardytų klausimų pasisakė tiek, kiek jie atitiko poreikį išspręsti kasatoriaus pareikštus reikalavimus, pagrįstus teisiniais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas

Sigitos Rudėnaitė