AS-108-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-108-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01417-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Jovarta“, uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“, I. Š. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. B., atstovaujama rūpintojos I. Š., 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydama: panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Skuodo miesto (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, atidalinti nuomos teise valdomas sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,4924 ha). Kartu su skundu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 6–9).

Paaiškino, kad 0,4924 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomos teise priklauso D. B., UAB „Jovarta“ ir I. Š.. Naudojimosi išsinuomotu žemės sklypu tvarka nustatyta 1999 m., parengiant žemės sklypo planą M 1:500, kuris 1999 m. rugpjūčio 24 d. buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Pasikeitus žemės sklypo dalies (0,2216 ha) nuomininkams, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka galiojo ir naujiems nuomininkams. UAB „Jovarta“ išsinuomojo 0,24 ha žemės sklypą, kuriame neteisėtai pastatytos mechaninės dirbtuvės. Tokiu būdu UAB „Jovarta“ užėmė apie 66 kv. m. pareiškėjos žemės. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą ir kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. UAB „Jovarta“ ėmėsi priemonių, siekiant įteisinti savavališką statybą. Šios bendrovės direktoriaus prašymu 2010 m. lapkričio 22 d. pareiškėja ir I. Š. davė sutikimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, tikslu – atskirti žemės sklypus. Toks sutikimas buvo duotas su sąlyga, kad nebūtų keičiamos pareiškėjos nuomojamos žemės sklypo dalių ribos, nustatytos 1999 m. patvirtintu planu M 1:500.

Pareiškėja turi visišką negalią, jai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl to Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi jai yra nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta I. Š.. Nors pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia, ar ribotai veiksnia, tačiau dėl senyvo amžiaus, liekamųjų reiškinių po patirto insulto negali tinkamai tvarkyti reikalų, tinkamai suprasti tam tikrų veiksmų esmę. Su naujai rengiamu žemės sklypo planu, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentui, pareiškėja ir jos rūpintoja nesutiko bei I.

Š. dėl parengto plano išreiškus prieštaravimus, manė, kad toks žemės sklypo planas negalės būti patvirtintas. Nepaisant to, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A1-465 patvirtino žemės sklypo planą. Nei pareiškėjai, nei I. Š. apie tai nebuvo pranešta, vietinėje spaudoje informacijos apie žemės sklypo plano patvirtinimą paskelbta taip pat nebuvo. I. Š. apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. A1-465 sužinojo tik 2014 m. birželio mėnesio pradžioje, gavus Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, kurių tarpe buvo ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d.

įsakymo Nr. A1-465 nepatvirtinta kopija ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Skuodas, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nepatvirtinta kopija. Iš šių dokumentų I. Š. suprato, kad nuomojamos žemės sklypo dalies ribos pasikeitė ir pasikeitė pareiškėjos nenaudai. Pareiškėja yra po insulto, dėl to impulsyviai reaguoja į menkiausius nemalonumus, todėl I. Š. kurį laiką pareiškėjai apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. A1-465 nieko nesakė, o pranešė tik vėliau. 2013 m. birželio 10 d.

įsakyme Nr. A1-465 buvo pažymėta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau nebuvo nurodyta, kokiai institucijai ir per kokį terminą. I. Š., 2014 m. birželio pradžioje gavusi nepatvirtintą 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. A1-465 kopiją ir nežinodama, kam ir per kokį terminą galima skųsti bei dėl savo per didelio užimtumo (prižiūri ir slaugo pareiškėją, dalyvauja Skuodo rajono apylinkės teisme vykstančiame civilinės bylos Nr. 2-305-884/2014 procese, dalyvauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1247-243/2014 procese), neturėjo fizinės galimybės domėtis Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d.

įsakymo Nr. A1-465 apskundimu. Be to, pasamdyti advokatą negalėjo, nes neturėjo pinigų. Pareiškėjos rūpintoja iš pradžių nesikreipė antrinės teisinės pagalbos dėl to, kad manė, jog pareiškėjai, turinčiai daug brangaus turto, antrinė teisinė pagalba nepriklauso. Tačiau vėliau I. Š. (2014 m. rugsėjo 18 d.) nuvyko pas savivaldybės teisininkę, kuri ją informavo, jog praleistas terminas kreiptis į teismą. Teisininkė I. Š. pasiūlė surinkti visus reikalingus dokumentus ir vėl atvykti pas ją. I. Š. 2014 m. rugsėjo 25 d. vėl nuvyko pas savivaldybės teisininkę, kuri užpildė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2014 m. spalio 3 d. ir paštu išsiųstas I. Š., kurį ji gavo 2014 m. spalio 12 d. 2014 m. spalio 13 d. ji paskambino paskirtajam advokatui, kuris susitikimą paskyrė 2014 m. spalio 15 d., o antras I. Š. susitikimas su advokatu įvyko 2014 m. spalio 22 d., kurio metu paaiškėjo, kad 2014 m. spalio 3 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ne pareiškėjai, o I. Š., nors ne jos, o pareiškėjos turtiniai interesai nukentėjo dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d.

įsakymo Nr. 1A-465 priėmimo. Todėl 2014 m. spalio 22 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo priimtas naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. 2014 m. spalio 30 d. advokatas parengė skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjos manymu, ji skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 50–55) pareiškėjos D. B. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino; atsisakė priimti pareiškėjos D. B. skundą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 33 straipsniu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėse bylose Nr. AS858-420/2014, Nr. AS4-455/2006, Nr. AS2-437/2006, Nr. AS7-301/2006, pagal kurią aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Teismas pažymėjo, kad pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (pvz., LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1023/2014; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/2007).

Pateikto skundo turiniu bei prie jo pridėtais dokumentais nustatyta, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-157-646/2008 D. B. nustatė rūpybą ir jos rūpintoja paskyrė I. Š..

Rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui adresu Skuodo miesto (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, atidalinti nuomos teise valdomas sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas – 0,4924 ha), jo rengimo procese, t. y. reiškiant sutikimą ar nesutikimą su minėtu planu, analizuojant pateiktą medžiagą, iš esmės pareiškėjos teises ir jos teisėtus interesus įgyvendino Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta rūpintoja I. Š.. Pareiškėjos prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodyta, kad I. Š. (pareiškėjos rūpintoja) 2014 m. birželio mėnesio pradžioje gavo skundžiamą Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“, t. y. I. Š. tapo žinoma informacija reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti. Kadangi pareiškėjos teises ir teisėtus interesus gina rūpintoja I. Š., todėl pastarajai sužinojus apie Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465, laikytina, kad pareiškėja apie galimą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojo taip pat 2014 m. birželio mėnesį, todėl termino skundui paduoti pradžia laikytinas 2014 m. birželio mėnuo. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2014 m. spalio 31 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

LVAT jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (pvz., 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-514/2004; 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 34 str., 101 str. 7 p.).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios. LVAT ne kartą nurodė, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., LVAT bylas Nr. AS525-575/2010; Nr. AS556-341/2009; Nr. AS63-404/2009). LVAT 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Be to, remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, tačiau ir operatyvumo standartas, t. y. kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., administracinės bylos Nr. AS261-660/2014; Nr. AS442-4/2012).

Pareiškėja vieną iš priežasčių, sutrukdžiusių laiku ir tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, nurodo tai, jog skundžiamame Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 1A-465 nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo tvarka, t. y. tiksliai nebuvo nurodyta, kokiai institucijai ir per kokį laikotarpį galima skųsti įsakymą. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamai išaiškinta skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymui Nr. 1A-465 yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Akcentuotina, jog vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, LVAT yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., 2004 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-423/2008; 2014 m. birželio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS552-494/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos rūpintoja, kaip nurodoma prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, apie skundžiamą Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 sužinojo 2014 m. birželio mėnesį, tačiau iš esmės iki pat 2014 m. rugsėjo 18 d. nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką ir terminus, nes tik 2014 m. rugsėjo 18 d. nuvyko pasikonsultuoti pas savivaldybės teisininkę dėl šioje byloje skundžiamo įsakymo apskundimo, t. y. akivaizdžiai delsdama ir nesirūpindama galimai pažeistų pareiškėjos teisių gynimu. Šiuo atveju pareiškėjos atstovė akivaizdžiai nepaisė rūpestingumo, sąžiningumo bei operatyvumo standartų, dėl to teismas sprendžia, jog skundžiamame įsakyme tinkamai neišaiškinta jo apskundimo tvarka, nebuvo esminė kliūtis sutrukdžiusi pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą.

Prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo argumentuojamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos rūpintoja buvo pernelyg užimta, todėl tuo metu neturėjo galimybės domėtis Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 apskundimu, kad rūpintoja I. Š., nenorėdama jaudinti pareiškėjos, iš karto pareiškėjai nepranešė apie skundžiamo įsakymo gavimą, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai buvo priimtas tik 2014 m. spalio 30 d. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis adm. byloje Nr. TA444-48/2012; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS438-925/2014 ir kt.). LVAT taip pat konstatuota, kad subjektyvios priežastys – pareiškėja naudotis mokama teisine pagalba neturėjo galimybės, nes tam neturi lėšų, pareiškėja ieškojo teisininkų, kurie neatlygintinai padėtų parengti skundą administraciniam teismui ir kt. nėra objektyvios priežastys, sutrukdžiusios laiku ir tinkamai kreiptis į teismą dėl galimų teisių pažeidimų (pvz., LVAT 2014 m. liepos 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-797/2014).

Teismas pažymi, jog pareiškėjos minėtos priežastys negali būti laikytinos objektyviomis, ekstraordinariomis, nuo pareiškėjos ir jos rūpintojos valios nepriklausančiomis, kurios sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Akivaizdu, jog pareiškėjos atstovė rūpintoja I. Š. 2014 m. birželio pradžioje gavusi Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai. Šiuo atveju rūpintojos nepranešimas pareiškėjai apie skundžiamo įsakymo gavimą negalėjo sukliudyti pareiškėjos rūpintojai laiku ir tinkamai ginti galimai pažeistas pareiškėjos teises, nes toks pranešimas ar nepranešimas apie skundžiamo įsakymo priėmimą, nieko nebūtų pakeitęs, kadangi pareiškėja pati negali tinkamai realizuoti teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjos rūpintoja teisinės pagalbos kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. toks elgesys akivaizdžiai prasilenkia su rūpestingumo, operatyvumo ir sąžiningumo standartais. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004).

Teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl administracinio akto panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėja D. B. atskiruoju skundu (b. l. 58–59) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį ir termino skundui paduoti atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis nepagrįsta, o išvados, kad pareiškėjos rūpintoja akivaizdžiai delsė ir nesirūpino galimai pažeistomis pareiškėjos teisėmis, klaidingos. Pagrindinė skundo padavimo termino praleidimo priežastis – ginčijamame akte nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjos rūpintoja I. Š. neskiria civilinių ir administracinių bylų, todėl galvojo, kad apskųsti aktą galima ir po tam tikro laiko (kadangi, pareiškėjos manymu, teismai priima ir nagrinėja pareiškimus, kurie paduodami ir po poros metų).

2. Be to, 2012 m. Skuodo rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, I. Š. dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę, kur jai buvo paaiškinta, kad pareiškėja turi daug brangaus turto, todėl antrinė teisinė pagalba jai negali būti skiriama. Todėl pareiškėjos teisėms civilinėse bylose atstovauja tik jos rūpintoja. 2014 m. rugsėjo 18 d. savivaldybėje dirbo kita teisininkė, kuri besikreipusiai I. Š. išaiškino, kad visiškos negalios asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turimą turtą, pajamas.

3. Terminas praleistas ir dėl didelio I. Š. užimtumo: ji prižiūri pareiškėją.

4. Jeigu I. Š. nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir operatyvi, dėl to neturi nukentėti pareiškėjos interesai, kadangi pareiškėja niekaip negali įtakoti jos rūpintojos veiksmų.

Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, jog apie tai, kad antrinė teisinė pagalba asmenims, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį, I. Š. buvo žinoma dar 2014 m. sausio 20 d., kadangi tą dieną, atstovaudama rūpintinės interesus I. Š. kreipėsi į savivaldybės darbuotoją dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje. Prašymas užpildytas ir išsiųstas į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kadangi ji praleido terminą skundui paduoti ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą buvo netenkintas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-948/2011). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2011 m. birželio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (LVAT 2013 m. balandžio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-327-13).

Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą apskųsti ginčijamą Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1A-465 „Dėl žemės sklypo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas parengtas ir nustatyta tvarka suderintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Skuodo miesto (duomenys neskelbtini). Apie minėtą aktą, kaip nustatyta byloje, pareiškėjos D. B. rūpintoja I. Š. (paskirta Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartimi) sužinojo 2014 m. birželio mėnesį. Taigi, ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis termino skundui paduoti praleidimą.

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 6–9) matyti, jog pareiškėja nurodo šias termino kreiptis į teismą su skundu dėl 2013 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 1A-465 panaikinimo praleidimo priežastis: 1) pareiškėja D. B. po insulto impulsyviai reaguoja į menkiausius nemalonumus, todėl jos rūpintoja apie skundžiamą aktą jai pranešė vėliau; 2) skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. į kokią instituciją ir per kokį terminą kreiptis; 3) rūpintoja I. Š. prižiūrėjo D. B., dalyvavo Skuodo rajono apylinkės teisme vykstančiame civilinės bylos Nr. 2-305-884/2014 procese bei Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. I-1247-243/2014 procese; 4) pareiškėja neturėjo pinigų advokatui, o dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nesikreipė, nes manė, kad jos negaus (D. B. priklauso brangus turtas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nurodomų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde pareiškėja D. B. nurodo, jog pagrindinė skundo padavimo termino praleidimo priežastis – ginčijamame akte nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka (pasak pareiškėjos, akte buvo nurodyta tik tai, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 6–9)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos atstovė akivaizdžiai nepaisė rūpestingumo, sąžiningumo bei operatyvumo standartų, kadangi apie ginčijamą aktą sužinojusi 2014 m. birželio mėnesį, iš esmės iki pat 2014 m. rugsėjo 18 d. nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką ir terminus. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos rūpintoja nuvyko pas savivaldybės teisininkę pasikonsultuoti dėl šioje byloje skundžiamo įsakymo apskundimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad to padaryti anksčiau I. Š. negalėjo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog laikotarpiu nuo ginčijamo akto gavimo iki 2014 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjos atstovė (rūpintoja) būtų atlikusi kokius nors kitus aktyvius veiksmus, siekiant apginti ginčijamu aktu pažeidžiamas pareiškėjos teises ar interesus.

Pažymėtina, kad ginčijamame akte buvo nurodyta, jog jį apskųsti galima ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos atstovė – rūpintoja I. Š. turėjo galimybę šia tvarka pasidomėti (kreiptis į savivaldybės teisininką, internetu ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-586/2011).

Pareiškėja nurodo, kad dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iki 2014 m. rugsėjo 18 d. nesikreipė, nes manė, kad jos negaus. Jos teigimu, 2012 m. Skuodo rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, I. Š. dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę, kur jai buvo paaiškinta, kad pareiškėja turi daug brangaus turto, todėl antrinė teisinė pagalba jai negali būti skiriama. Ši aplinkybė, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu elgesio variantu, todėl negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą. Kaip jau minėta, I. Š. 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės teisininkę, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog to padaryti anksčiau nurodytos datos I. Š. negalėjo. Be to, iš bylos duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog tiek 2012 m. (Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7-884/2012, b. l. 34–37), tiek 2014 m. (Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-884/2014, b. l. 38–40) pareiškėjos bei jos rūpintojos interesus atstovavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatai. Taigi aplinkybė, jog antrinė teisinė pagalba asmenims, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį, pareiškėjos rūpintojai I. Š. buvo žinoma.

Kitos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys – pareiškėjos rūpintoja apie skundžiamą aktą pareiškėjai pranešė praėjus tam tikram laikui nuo šio akto gavimo, taip pat rūpintojos užimtumas bei negalėjimas pasisamdyti advokato (dėl pinigų neturėjimo), teisėjų kolegijos vertinimu, yra subjektyvios, nuo pareiškėjos valios priklausiusios priežastys.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė