A-552-557-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -557/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01530-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant apelianto Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.;

apelianto Marijampolės savivaldybės atstovei A. G.;

apeliantui J. R. P.,

pareiškėjai D. R. ir jos atstovei advokatei S. S.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Marijampolės savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., A. K., M. J. Č., J. V. G., V. V. P., J. R. P., R. B., Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu (Tomas II, b. l. 76-80) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1487-40023 dėl nuosavybės teisės atstatymo V. V. P. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1488-40024 dėl nuosavybės teisės atstatymo R. B. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1489-40025 dėl nuosavybės teisės atstatymo R. K. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

4) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1490-40026 dėl nuosavybės teisės atstatymo M. J. Č. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

5) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1491-40027 dėl nuosavybės teisės atstatymo A. K. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

6) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1492-40028 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. V. G. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

7) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1493-40029 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. R. P. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 4,29 arus privačios namų valdos žemės;

8) panaikinti Marijampolės rajono valdybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo dalis, kuriomis V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. atstatytos nuosavybės teisės į 4,29 arus privačios namų valdos žemės (kiekvienam iš jų), kaip parodyta UAB „Topografas“ 2011 m. birželio 29 d. 7000 plane – projekte M1:500, pažymėta indeksu „B“ (geltonai), apribota taškais 1-10-11-12-13-14-15-16-17-18-21-1 žemės sklypo dalyje;

9) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje, vietovėje kadastrinius duomenis ir kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, registracijos Nr. 29, įsigijo 1/3 dalį pastatų. Marijampolės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. 14-33 J. D. jo prašymu leista išsipirkti 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų, atsiskaitant už jį valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Nurodė, jog J. D. 1993 m. gruodžio 6 d. už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo 30,15 Lt valstybės vienkartinių išmokų.

Pažymėjo, jog 2000 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu J. D. perleido pareiškėjai jam priklausančią 1/3 dalį pastatų. Nurodė, jog 2010 m. kovo 20 d. pareiškimu notarinio registro Nr. 1621, tėvas sutiko, kad pareiškėjai būtų užskaitytos jo 1993 m. gruodžio 6 d. sumokėtos 30,15 Lt valstybės vienkartinės išmokos už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje. Paaiškino, jog 1994 m. sausio 12 d. skundžiamais Žemės ūkio ministerijos sprendimais V. V. P., R.

B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant jiems 0,70 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Marijampolės savivaldybėje, kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai: 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai bei Marijampolės rajono valdybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkis Nr. 2-1, pareiškėjai nebuvo įteikti.

Tvirtino turinti teisę teisės aktų nustatyta tvarka notariškai įforminti 0,30 ha žemės sklypo pirkimą-pardavimą, tačiau atkūrus nuosavybės teises į žemę tretiesiems asmenis ši jos teisė buvo pažeista. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą tretiesiems asmenims atkurtos pažeidžiant įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias valstybės reikmėms reikalingos žemės išpirkimą, taip pat Žemės reformos įstatymo nuostatas.

Tvirtino, jog 0,30 ha žemės sklypo dalis grąžintina į valstybinės žemės fondą kaip parodyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB „Topografas“) 2011 m. birželio 29 plane-projekte, plane pažymėta indeksu „B“ (geltonai) apribota taškais 1-10-11-12-13-14-15-16-17-18-21-1.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies (Tomas II, b. l. 94-98).

Nurodė, kad nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančiais teisės aktais: įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“. Paaiškino, jog tretieji suinteresuoti asmenys kartu su prašymais atkurti nuosavybės teises į senelio V. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę, pateikė visus tuo metu galiojančių teisės aktų reikalaujamus dokumentu: giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku V. K. patvirtinančius dokumentus, susitarimą dėl pageidaujamo atkurti žemės sklypo pasidalijimo tarpusavyje taip pat nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Minėtų dokumentų pagrindu Marijampolės rajono valdyba, remdamasi apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadomis, parengė išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems asmenims, kurios pagrindu Žemės ūkio ministerija priėmė ginčijamus sprendimus. Žemės ūkio ministerija sutiko su pareiškėjos argumentu, jog remiantis įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio nuostatomis žemė po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais negalėjo būti grąžinta natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nurodė, jog tokia aplinkybė skundžiamų sprendimų priėmimo metu ministerijai nebuvo žinoma. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, atsakovas sutiko su pareiškėjos reikalavimu dėl Žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimų panaikinimo, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi ginčijamus sprendimus atsakovas priėmė jam pateiktų dokumentų pagrindu. Kitus pareiškėjos reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas Marijampolės savivaldybė pareiškėjos skundą prašė spręsti teismo nuožiūra (Tomas III, b. l. 1-4).

Nurodė, kad remiantis 1994 metais priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo nuostatomis, taip pat žemės reformos įstatymo nuostatomis Marijampolės savivaldybė neturėtų būti atsakovu šioje byloje. Paaiškino, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu galioję teisės aktai funkcijas, susijusias su žemėtvarkos, žemės kadastro ir žemės ūkio klausimais, žemės reformos įgyvendinimu ir įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimu buvo priskyrę apskričių valdytojams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu sutiko (Tomas II, b. l. 191-196).

Atsakovas patvirtino, jog pareiškėja yra 1/3 dalies statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Marijampolės savivaldybėje, savininkė. Sutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais dėl to, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo būti natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ant kurios yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo leista už 0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Marijampolės savivaldybėje, sumokėti 30,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, tai yra pradėta žemės pardavimo procedūra, buvo parengti pasiūlymai išplėsti suformuoto sklypo ribas iki 1 ha ploto, suteikiant pareiškėjai galimybę įteisinti žemės naudojimą į žemės sklypo dalį, reikalingą statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jį tiesioginę paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas pareiškėjos skundą prašė spręsti teismo nuožiūra (Tomas I, b. l. 133-134).

Nurodė, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu įregistruotos 1994 m. kovo 2 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio duomenys nuo 1998 m. sausio 1 d. perkelti į Nekilnojamojo turto registrą. Atkreipė dėmesį, jog teisinė registracija atlieka tik teises išviešinančią, o ne teises nustatančią funkciją. Kadangi pareiškėja jokių Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas sprendimų neginčija plačiau dėl jos skundo argumentų nepasisakė.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. R. P., M. J. Č., J. V. G., R. B. su pareiškėjos skundu nesutiko (Tomas II, b. l. 2-4, Tomas III, b. l. 6-7).

Nesutiko, jog atkuriant tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teises į žemės sklypą buvo pažeistos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio nuostatos. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu 0,30 ha žemės sklypas pareiškėjos tėvui nebuvo suteiktas, nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos. Mano, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 0,30 ha žemės sklypas turėtų priklausyti jai nuosavybės teise. Pažymėjo, jog pareiškėjos nurodytas UAB „Topografas“ pateiktas planas nederintas su žemės sklypo bendraturčiais ir pažeidžia jų teises, jis skiriasi nuo 2007 m. liepos 3 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžinto žemės sklypo plano. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad už 0,30 ha žemės sklypą buvo atsiskaityta. Pažymėjo, jog 1990 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra kalbama tik apie namo pirkimą, tačiau nekalbama apie žemę ir kitus statinius. Tvirtino, jog Marijampolės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkis nėra vientisas, jame trūksta lapų. Pažymėjo, jog J. D. už žemę sumokėjo dar prieš jam ją paskiriant.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K. su pareiškėjos skundu nesutiko (Tomas III, b. l. 13-15).

Nurodė, kad Marijampolės rajono valdybos 1993 m. gruodžio 6 d. potvarkis Nr. 14-33, kuriuo J. D. leista įsigyti 0,30 ha žemės sklypą, esantį trečiųjų suinteresuotų asmenų valdose yra neteisėtas, nes šis dokumentas priimtas po to, kai tretieji suinteresuoti asmenys buvo pateikę prašymus grąžinti jiems žemę, t. y. po 1992 m. rugsėjo 24 d. Pažymėjo, jog pagal 1990 m. galiojusius teisės aktus, asmeniui įsigyjant pastatą, žemė esanti po juo likdavo valstybės nuosavybė. Nesutinka, kad J. D. kartu su namu įsigijo dalį ūkinių pastatų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (Tomas III, b. l. 75-82) pareiškėjos skundą patenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas J. D. 1990 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1/3 medinio gyvenamojo namo, priestatą, medinį ūkio pastatą, esančius Marijampolės rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kolūkio ribose. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis 1990 m. balandžio 17 d. įregistruota tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure bei (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos (LDT) vykdomajame komitete. J. D. 1993 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Marijampolės miesto valdybą, prašydamas leisti išsipirkti nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai reikalingą žemės sklypą (0,30 ha).

Prie prašymo J. D. pridėjo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 29, sklypo planą bei namų valdybos techninės apskaitos kortelę. Už pareiškėjai nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai reikalingą žemę (0,30 ha sklypą) buvo leista ir buvo sumokėta 30,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, t. y. buvo pradėta žemės pardavimo procedūra. Dėl to valstybės institucijos turėjo pagrindą konstatuoti, jog žemė, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo valstybės išperkama, todėl negalėjo priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Vadovaudamasis įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ teismas sprendė, kad pastatais užstatytas žemės sklypas natūra grąžinamas galėjo būti tik tuo atveju, jei sklype esantys pastatai nuosavybės teise priklausė pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl, teismo vertinimu, žemė po pareiškėjai priklausančiais pastatais negalėjo būti grąžinta natūra tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog žemės pardavimo procedūra (pareiškėjos tėvui) buvo pradėta, kad nuosavybės teisės į likusią pastatų dalį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, buvo žinomos valstybės institucijoms, tačiau priimant skundžiamus sprendimus į tai nebuvo atsižvelgta. Teismo vertinimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentas, kad 1990 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio ir J. D., apie žemės įsigijimą nėra užsiminta, teisiškai nereikšmingas.

Nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad J. D. 1993 m. gruodžio 6 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės rajono miesto valdybą, prašydamas parduoti 0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės sklypo įkainojimo aktu, viso žemės sklypo kaina – 30,15 Lt, kuriuos J. D. sumokėjo. Marijampolės rajono valdyba 1993 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 14-33 „Dėl leidimo įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus privatinės nuosavybės teise“ leido įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus privatinės nuosavybės teise pagal 1 priedą.

Teismas darė išvadą, kad atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. P., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. bei R. B., tiek Marijampolės rajono valdyba, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, netinkamai vertino pateiktus dokumentus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamus aktus. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), priteisė pareiškėjos D. R. naudai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės savivaldybės bei iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos solidariai 1 420 Lt teismo išlaidų. Sprendė, jog pareiškėjos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio rengimą, atstovavimą 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos.

Teismas taip pat priteisė pareiškėjai 300 Lt išlaidas, patirtas už žemės sklypo plano-projekto parengimą, sumokėtas UAB „Topografas“, spręsdamas, kad šios pareiškėjos patirtos išlaidos (jų dydis) yra įrodytos. Atsakovo Žemės ūkio ministerijos argumentą dėl to, kad šioje byloje Žemės ūkio ministerija sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė jai pateiktų dokumentų pagrindu, kuriuose nebuvo duomenų apie tai, kad numatomame grąžinti žemės sklype yra kitiems asmenims priklausantys pastatai, atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog pareiškėjai D. R. teisines pasekmes sukėlė atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Marijampolės rajono valdybos priimti aktai. Nurodė, jog net ir darant prielaidą, kad rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus kitos valstybės institucijos (Marijampolės rajono valdyba, Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinė tarnyba) pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, šie galimi pažeidimai neatleidžia nuo pareigos Žemės ūkio ministeriją priimti teisėtus administracinius aktus.

III. Atsakovas Žemės ūkio ministerija pateikė apeliacinį skundą (Tomas III, b. l. 109-111), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos naudai iš atsakovų solidariai priteista 1 420 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad nei ABTĮ, nei Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai, todėl jos turėtų būti priteistos atsižvelgiant į kiekvieno iš atsakovų kaltę. Dar kartą pažymėjo, jog ministerijos kaltės dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių nėra. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistinų už advokatės teisinę pagalbą, neatsižvelgė į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, kuriais remiantis nustatomas šių išlaidų dydis. Atsakovo nuomone byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių. Pastebėjo, jog pareiškėjos advokatė nedalyvavo 2012 m. birželio 4 d. posėdyje, į ką nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Marijampolės savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (Tomas III, b. l. 116-117), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį.

Pažymėjo nesutinkantis su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovo prašymo dėl netinkamos šalies – Marijampolės savivaldybės pakeitimo tinkama šalimi byloje ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų šiuo klausimu. Pakartojo atsiliepime pirmos instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad Marijampolė savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl iš jos negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. pateikė apeliacinį skundą (Tomas III, b. l. 97-101), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi UAB „Topografas“ parengtu žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), planu-projektu, kadangi šiame dokumente nurodyti duomenys yra klaidingi, prieštaraujantys Nekilnojamojo turto registre UAB „Sweco hidroprojektas“ parengto projekto pagrindu įregistruotiems duomenims. Pažymėjo, kad į UAB „Topografas“ plane indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį, apribotą taškais 1-10-11-12-13-14-15-16-17-18-21-1, patenka tik 17,03 arų tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio sklypo, o ne 30 arų, kaip nurodė teismas.

Pareiškėja D. R. su atsakovų Žemės ūkio ministerijos ir Marijampolė savivaldybės bei trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliaciniais skundais nesutiko (Tomas III, b. l. 123-125, 142-144).

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nereiškė pastabų dėl UAB „Topografas“ parengto žemės sklypo plano. Teigė, jog apeliantai bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pateikti teismui planą, atitinkantį reikalavimus ir faktinį sklypo išdėstymą. Pažymėjo, jog Nacionalinei žemės tarnybai patvirtinus, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktame UAB „Sweco hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane jų žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjos skundą mažesnėje – 17,03 arų dalyje. Mano, kad teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliacinį skundą (Tomas III, b. l. 135-137). Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Marijampolės savivaldybės apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį skundą atmesti (Tomas III, b. l. 158-160).

Nurodė sutinkantis su pirmos instancijos teismo išvadomis. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 nutarimu Nr. 534, teisę patikrinti ar UAB „Topografas“ parengtame plane žemės sklypo vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje atitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytas žemės sklypo vietą ir ribas turi Nacionalinė žemės tarnyba. Pažymėjo, jog minėtai tarnybai nustačius, jog UAB „Topografas“ parengtame plane žemės sklypo vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatytų žemės sklypo vietos ir ribų, atsakovas sutiktų su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundu. Pažymėjo, jog atsakovas Marijampolės savivaldybė savo apeliacinio skundo reikalavimus grindžia teisės aktais, kurie pareiškėjos skundžiamo potvarkio priėmimo metu dar negaliojo, todėl jo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. I-586 nuostatomis visas savivaldybių iki Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų valdymo pertvarkymo turėtas prievoles perėmė naujai suformuotos savivaldybės.

Atsakovas Marijampolės savivaldybė pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (Tomas III, b. l. 139-141). Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį skundą tenkinti (Tomas III, b. l. 145-147).

Marijampolės savivaldybė atkartojo savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Naujų argumentų nepateikė. Nurodė, jog teismui netenkinus Marijampolės savivaldybės apeliacinio skundo, ši palaikanti atsakovo Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (Tomas III, b. l. 126-131). Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į kitų dviejų atsakovų apeliacinius skundus, kuriame nurodė neprieštaraujantis šių skundų tenkinimui (Tomas III, b. l. 148-152).

Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, ne vien tik UAB „Topografas“ parengtu žemės sklypo planu, todėl yra teisėtas. Pažymėjo, kad teismas konstatavo teisės aktų pažeidimus atkuriant nuosavybės teises, ko neginčija tretieji suinteresuoti asmenys, todėl ta aplinkybė, jog UAB „Topografas“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto įregistruoto žemės sklypo ribų neturi esminės reikšmės. Sutiko su atsakovo Žemės ūkio ministerijos teiginiu, kad nei ABTĮ, nei Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas atsakovų bei suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašė spręsti teismo nuožiūra (Tomas III, b. l. 156-157).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K. sutiko su trečiųjų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliaciniu skundu (Tomas III, b. l. 121).

Nurodė pilnai palaikantys apeliacinio skundo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Žemės ūkio ministerijos ir Marijampolės rajono valdybos sprendimų, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atstatytos nuosavybės teisės į žemę, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai buvo priimti pažeidžiant įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nuosavybės teisės buvo atstatytos į žemę, kuri priskirtina valstybės išperkamai ir negalėjo būti grąžinama natūra.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrįsta tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normų taikymo požiūriu, juolab, kad ši išvada nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Ruiz Torija prieš Ispaniją, Hiro Balani prieš Ispaniją). Todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (Van de Hurk prieš Nyderlandus). Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, išsakytais dėl skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumo.

Tačiau sutiktina su trečiųjų suinteresuotų asmenų M. J. Č., J. R. P., R. B. ir J. V. G. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino administracinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus bei žemės sklypų kartografinę medžiagą ir dėl to neteisingai nustatė pareiškėjos teisių pažeidimo apimtį.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašo (b.t.2, l.187-188), J. Š. firmos (duomenys neskelbtini) parengto žemės sklypo, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, plano (b.t.3, l.103), UAB „Sweco hidroprojektas“ parengto žemės sklypų plano (b.t.3, l.180) bei kitų rašytinių įrodymų, esančių administracinėje byloje, žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ir žemės sklypas, kurį kaip namų valdą norėtų valdyti pareiškėja, persidengia 17,03 aro plotu. Būtent šia apimtimi ginčijami individualūs administraciniai aktai pažeidžia pareiškėjos teises ir turi būti panaikinti kaip neteisėti.

Pareiškėjos ir jos atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad reikėtų naikinti ginčijamus sprendimus visa apimtimi, nėra pagrįsta. Pati pareiškėja savo skunde apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, prašydama panaikinti ginčijamų sprendimų dalis dėl 30 arų bendro žemės ploto. Pirmosios instancijos teismui patenkinus šiuos pareiškėjos reikalavimus, ji apeliacinio skundo nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad panaikinus ginčijamus aktus visa apimtimi, būtų lengviau suformuoti tinkamesnius naudotis žemės sklypus pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, negali būti pagrindu pažeisti konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos principą ir laikinai nusavinti nuosavybę, kuri didžiąja dalimi teisėtai grąžinta tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims.

Atsakovų Marijampolės savivaldybės bei Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai yra argumentuojami tik neteisingu teismo išlaidų paskirstymu ir atsakovų kaltės dėl panaikintų aktų priėmimo nustatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos atsakovų argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. Nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad tokiais atvejais teismo išlaidos iš kelių atsakovų gali būti priteisiamos solidariai.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pažymėtina, jog teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, taigi galutinis teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja pirmosios instancijos teisme turėjo 1800 litų išlaidų – 1000 litų už procesinių dokumentų parengimą, 500 litų už atstovavimą, 300 litų už žemės sklypo plano parengimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos išlaidas už procesinių dokumentų ir žemės sklypo parengimą teisingai pripažino pagrįstomis, realiomis ir priteistinomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 ir 9 punktus atstovavimo išlaidų apskaičiavimui ir pripažino priteistinomis 120 litų atstovavimo išlaidas. Iš viso pareiškėja galėtų pretenduoti į 1420 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010).

Įvertinus pradinius pareiškėjos reikalavimus, darytina išvada, kad patenkinta tik apie 60 procentų pareiškėjos reikalavimų, todėl jai priteistina 60 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų - 852 litai.

Šios išlaidos padalintinos lygiomis dalimis bylos atsakovams, nes Marijampolės rajono savivaldybė ( kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Marijampolės savivaldybė) parengė išvadas, kurios buvo pagrindu Žemės ūkio ministerijos sprendimams priimti, bei po šių Žemės ūkiop ministerijos sprendimų priėmė potvarkį, kuriuo tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstatė nuosavybės teises ir suteikė žemę. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija tinkamai nepatikrino jai pateiktų dokumentų teisingumo ir priėmė skundžiamus sprendimus, kurių dalys teismo sprendimu yra naikinamos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perėmė žemėtvarkos bei nuosavybės teisių atkūrimo funkcijas, jos atžvilgiu tenkintas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

Nagrinėjamu atveju teismas priėmė visiems atsakovams nepalankų procesinį sprendimą, dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš visų atsakovų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant naikinamų individualių administracinių aktų apimtį bei paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis visiems atsakovams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

“Pareiškėjos D. R. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1487-40023 dėl nuosavybės teisės atstatymo V. V. P. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1488-40024 dėl nuosavybės teisės atstatymo R. B. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1489-40025 dėl nuosavybės teisės atstatymo R. K. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1490-40026 dėl nuosavybės teisės atstatymo M. J. Č. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1491-40027 dėl nuosavybės teisės atstatymo A. K. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1492-40028 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. V. G. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 10-1493-40029 dėl nuosavybės teisės atstatymo J. R. P. dalį, kuria atstatyta nuosavybės teisė grąžinant natūra 2,43 arus privačios namų valdos žemės.

Panaikinti Marijampolės rajono valdybos 1994 m. vasario 8 d. potvarkio Nr. 2-1 priedo dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo 477-483 eilučių dalis, kuriomis V. V. P., R. B., R. K., M. J. Č., A. K., J. V. G., J. R. P. (kiekvienam iš jų) atstatytos nuosavybės teisės į 2,43 arus privačios namų valdos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip parodyta UAB „Sweco hidroprojektas“ 2012 m. spalio 24 d. žemės sklypo plane M1:500, žaliai užbrūkšniuotoje žemės sklypo dalyje.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje kadastrinius duomenis ir kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti D. R. iš Marijampolės savivaldybės, Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 284 ( du šimtus aštuoniasdešimt keturis) litus su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Likusią D. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius