A-556-1627-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1627/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04730-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. N. ir atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Inspekcija) pateikti šių nurodytų dokumentų kopijas:

1. Dokumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo inicijavimu (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendime (toliau – ir teismo sprendimas));

2. Dokumentus, susijusius su UAB „EVA GRUPĖ“ akcijų pasirašymo, pirkimo-pardavimo sandoriais, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

3. Dokumentus, susijusius su UAB „EVA GRUPĖ“ finansiniais duomenimis ir atsiskaitymu su pareiškėju, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

4. Dokumentus, susijusius su UAB „EVA GRUPĖ“ atsiskaitymo su pareiškėju piniginiais šaltiniais, analizuotus patikrinimo akte, t. y. kreditavimo sutartį Nr. 11012010/KL-EVAG/A (34 lapai);

5. Dokumentus, susijusius su EVA HOLDING, UAB, finansiniais duomenimis, analizuotus patikrinimo akte, t. y. EVA HOLDING, UAB, finansinius duomenis (66 lapai);

6. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos patikrinimo akte nurodyta pareiškėjo įtaka UAB „EVA GRUPĖ“ ir EVA HOLDING, UAB, sprendimams (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

7. Dokumentus, susijusius su pareiškėjo ir UAB „Vilniaus prekyba“ 2005 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi, kurios suteikimo ir grąžinimo aplinkybes Inspekcija nagrinėjo patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

8. Dokumentus, susijusius su UAB „VP Market“ dalyvavimu sandoriuose, kurių pagrindu patikrinimo akte nustatyta mokestinė prievolė pareiškėjui (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

9. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekyba“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Leksita“) finansiniais duomenimis ir atsiskaitymais su pareiškėju, analizuotus patikrinimo akte;

10. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos patikrinimo akto išvadomis dėl pareiškėjo įtakos UAB „Vilniaus prekyba“ sprendimams (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

11. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjo vykdytais sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

12. Dokumentus, susijusius su UAB „Optimali investicija“ akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

13. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos patikrinimo akto teiginiais dėl pareiškėjo įtakos UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas sprendimams (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

14. Dokumentus, susijusius su UAB „Amžiaus vingis“, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

15. Dokumentus, susijusius su UAB „M.M.M. projektai“ (iki 2010 m. sausio 21 d. UAB „JNN“), analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

16. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekybos“ mažmena, analizuotus patikrinimo akte, t. y. 2004 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Vilniaus prekybos“ mažmena akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (1 lapas);

17. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos išvadomis dėl pareiškėjo įtakos UAB „NDX energija“ sprendimams (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

18. Dokumentus, susijusius su UAB ,.NDX energija“ finansine būkle ir atsiskaitymais po įstatinio kapitalo sumažinimo, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

19. Dokumentus, susijusius su AKSO, UAB, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

20. Dokumentus, susijusius su UAB „EAE“, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

21. Dokumentus, susijusius su pareiškėjo mokesčių administratoriui deklaruotais sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (išvardyti pareiškėjo patikslintame skunde, teismo sprendime);

Remiantis 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 (nauja redakcija nuo 2005 m. lapkričio 26 d.) 7 straipsniu, įpareigoti atsakovą pateikti Inspekcijos turimus dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją (išvardytus pareiškėjo patikslintame skunde, skundžiamame teismo sprendime).

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija atliko pareiškėjo laikotarpio nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-480-20, pagal kurį papildomai apskaičiavo 1 056 297 Lt GPM ir PSD įmokų sumą. Pareiškėjo įgaliota atstovė Inspekcijoje susipažino su mokestinio patikrinimo medžiagoje surinktų dokumentų sąrašu ir pateikė 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašymą pateikti dokumentų, kuriais ji grindžia patikrinimo akto išvadas, kopijas.

Inspekcija pateikė tik dalį prašomų dokumentų, kitus pateikti atsisakė, kadangi juose pateikiama paslaptyje laikoma informacija apie kitus mokesčių mokėtojus, taip pat Inspekcija nurodė, kad neturi pagrindo pateikti dokumentus, kuriuose yra informacija apie pareiškėją, tačiau ši informacija yra nesusijusi su patikrinimo akte nustatytais pažeidimais; Inspekcija nepateikia vidinių įstaigos dokumentų kopijų. Pareiškėjo manymu, iš Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 38 straipsnio 3 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2004 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. VA-147 patvirtintų Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 6.10 punkto nuostatų analizės matyti, kad visi dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie kitus mokesčių mokėtojus, turi būti pateikiami pareiškėjui tuo atveju, jeigu, tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaudamasis jais ir juose pateikiama informacija, mokesčių administratorius apskaičiuoja tam mokesčių mokėtojui mokesčius. Šiuo atveju jo atžvilgiu atliktas mokestinis patikrinimas, per kurį apskaičiuoti papildomai mokėtini mokesčiai, atsakovas, remdamasis daugybe patikrinimo akte nurodytų dokumentų, grindžia jo apmokestinimui įtaką darančias išvadas, todėl akivaizdu, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti pastabas dėl patikrinimo akto, o vėliau – galbūt ir skundą dėl mokestinio ginčo, jis turi turėti galimybę išanalizuoti tuos dokumentus, kuriuose fiksuojama informacija, turinti tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokestinėms prievolėms, ir ją įvertinti.

Priešingu atveju mokesčių mokėtojo teisės būtų pažeistos. Be to, jeigu mokesčių mokėtojui ribojama teisė gauti dokumentus, kuriais remiasi mokesčių administratorius, grįsdamas savo išvadas dėl mokesčių mokėtojui priskaičiuotų mokesčių, galimybė remtis tokiais duomenimis turi būti apribota ir mokesčių administratoriui. Informacijos apie mokesčių mokėtoją pateikimą reglamentuoja specialus teisės aktas – MAĮ ir jo pagrindu priimtos Taisyklės, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai prašoma informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją, informacija be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios teikiama vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsniu, gavus liudijimą apie teisę gauti įrodymą arba teismo reikalavimą pateikti dokumentus.

Pareiškėjas nekvestionuoja, ar kitais negu anksčiau minėtuose teisės aktuose išvardytais atvejais mokesčių administratorius turėtų teisę teikti informaciją ir anksčiau nurodytu pagrindu, t. y. gavus liudijimą apie teisę gauti įrodymą arba teismo reikalavimą pateikti dokumentus, tačiau šis pagrindas jo prašymo atžvilgiu neaktualus. Atsakovas nepagrįstai patikrinimo ataskaitą laiko vidaus dokumentu, kadangi VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 12 punktas nuo 2013 m. sausio 31 d. neteko galios.

Inspekcija nenurodė teisinio pagrindo, pagrindžiančio, kad ir kiti mokesčių administratoriaus surašomi dokumentai (priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos, operatyvaus patikrinimo ataskaitos ir kt.) yra laikomi vidiniais mokesčių administratoriaus dokumentais. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad mokesčių mokėtojas neturi teisės susipažinti su vidiniais mokesčių administratoriaus dokumentais. Vidiniai mokesčių administratoriaus dokumentai, jeigu jie ir būtų laikomi tokiais, tampa ne vidiniais, kai jais pradedama remtis kitam mokesčių mokėtojui skaičiuojant mokestines prievoles, be to, akivaizdu, kad mokesčių mokėtojo apie jį patį surašyti dokumentai turi būti pateikiami jam pačiam.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą, pateikė jo atstovei advokatei Aistei Medelienei dokumentų, kuriais remiantis 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui surašytame patikrinimo akte buvo padarytos išvados dėl mokesčių įstatymų pažeidimų ir kuriuose nėra paslaptyje laikomos informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus, kopijas. Kitų pareiškėjo prašyme išvardytų dokumentų kopijų (334 pozicijos) nepateikė, nes juose yra paslaptyje laikoma informacija apie kitus mokesčių mokėtojus ir ji nėra susijusi su 2013 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-20 nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais. Inspekcija, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, suteikė galimybę pareiškėjo atstovei advokatei Aistei Medelienei susipažinti su visais skunde išvardytais dokumentais ir daryti išrašus. Minėta teise pareiškėjo atstovė Aistė Medelienė pasinaudojo. Prašyme nurodytuose 3, 4, 9 ir 10 punktuose sandorių schemose esanti informacija, kuri yra reikšminga pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytiems mokesčių įstatymų pažeidimams, yra pateikta 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-20. Pareiškėjo sandorių schemų kopijos nėra juridinę galią turintys dokumentai ar kito dokumento priedai, todėl Inspekcija neturi pagrindo pateikti jų kopijų. Prašyme nurodytuose 60, 177, 249, 250, 251, 268, 269, 270, 272, 273 punktuose prašoma informacija ir dokumentų kopijos buvo pateiktos pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-480-20 prieduose, todėl pakartotinai teikti šių dokumentų kopijų nėra pagrindo. Ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. MAĮ ir Taisyklėse nenustatyta, kad atlikusi mokestinį tyrimą Inspekcija privalo pateikti mokesčių mokėtojui ataskaitą, kuri yra vidinis inspekcijos dokumentas, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Inspekcija, nepateikdama jos kopijos susipažinti, pažeidė teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikti pareiškėjui šių dokumentų kopijas: apmokėtų vertybinių popierių sąskaitą iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų; buhalterinės apskaitos registrų išrašą iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų; UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenų; UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenų; UAB „EVA GRUPĖ“ Uni Credit sąskaitos išrašą; UAB „EVA GRUPĖ“ Danske Bank sąskaitos išrašą; UAB „EVA GRUPĖ“ Hansabanko sąskaitos išrašą; Kreditavimo sutarties Nr. 11012010/KL-EVAG/A; EVA HOLDING, UAB, finansinių duomenų; 2008 m. balandžio 7 d. EVA HOLDING, UAB, vadovo sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; 2008 m. balandžio 8 d. neeilinio EVA HOLDING, UAB, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2008-02; 2008 m. balandžio 23 d. UAB „EVA GRUPĖ“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2008-01; UAB „Leksita“ suvestinę; UAB „Leksita“ periodinę pirkėjų suvestinę; UAB „Leksita“ periodinę tiekėjų suvestinę; UAB „Leksita“ 301 sąskaitos istoriją; UAB „Leksita“ paskolų suvestinę; UAB „Leksita“ paskolos J. N. istoriją; UAB „Leksita“ paskolos J. N. sąskaitos istorijoje; UAB „LEKSITA“ apmokėtų vertybinių popierių J. N. sąskaitoje; UAB „RYT“ paskolos J. N. sąskaitos istoriją (buhalterinės apskaitos registruose); UAB „RYT“ banko sąskaitos Danske Bank išrašą; vertybinių popierių sąskaitos kopiją iš UAB „RYT“ priešpriešinio patikrinimo dokumentų; UAB „NDX energija“ banko išrašą Danske Bank ir Hansabank; UAB „NDX energija“ banko išrašą; 2012 m. rugsėjo 11 d. J. P. elektroninio laiško su priedais, kuriuo pateikiami UAB „NDX energija“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos registrai, spausdintą kopiją; UAB „NDX energija“ 301 sąskaitos išrašą (2 lapai); UAB „NDX energija“ 2710 sąskaitos išrašą (2 lapai); UAB „NDX energija“ sąskaitų istoriją (8 lapai); UAB „NDX energija“ sąskaitų istoriją (9 lapai); UAB „Leksita“ periodinę 2007 m. tiekėjų suvestinę (1 lapas). Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė pateikti mokesčių mokėtojui dokumentų, susijusių su mokestinio patikrinimo inicijavimu, analizuotų patikrinimo akte, taip pat susijusių su patikrinimo akto išvadomis, ir dokumentų, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją, kopijas. Analizuojamiems teisiniams santykiams yra aktualios MAĮ bei jo lydimųjų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes teisiniai santykiai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl informacijos pateikimo reglamentuojami MAĮ 38 ir 39 straipsniuose;

Teisės gauti informaciją įstatymo atžvilgiu, MAĮ yra pareiškėjo prašomos informacijos teikimą reglamentuojantis įstatymas (Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-763/2008). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 2 straipsnio 22, 23 dalimis, 32 straipsnio 5 punktu, 36 straipsnio 1 ir 10 punktais, 38 straipsnio 1, 2 dalimis, 39 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 129 straipsnio 4 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Mokestinio tyrimo taisyklės) 6, 7.2, 10 punktais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Mokestinio patikrinimo taisyklės) 81 punktu, 81.1 punktu. Teismas nurodė, kad iš prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad mokesčių mokėtojas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (MAĮ 36 str. 1 p.).

Mokesčių mokėtojo teisė gauti iš mokesčių administratoriaus informaciją nėra absoliuti, ji yra ribojama prieš tai paminėtame MAĮ 36 straipsnio 1 punkte nurodytos informacijos specifikos (rūšies) bei jos panaudojimo tikslų, taip pat, be kita ko, kitų mokesčių mokėtojų teise mokesčių administratoriaus reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą (MAĮ 36 str. 10 p.) bei Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų („ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini;

šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina; draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius“). Nagrinėjamu atveju analizuotina, ar pareiškėjo reikalaujama pateikti informacija buvo reikalinga jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, taip pat ar šios informacijos pateikimas nepažeistų kitų mokesčių mokėtojų teisės reikalauti užtikrinti informacijos apie juos slaptumą bei reikalavimo neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas reikalavo, jog mokesčių administratorius pateiktų dokumentų, susijusių su mokestinio patikrinimo inicijavimu, analizuotų patikrinimo akte, susijusių su patikrinimo akto išvadomis, ir dokumentų, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją, kopijas. Iš prieš tai pateiktų mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo sąvokų (MAĮ 2 straipsnio 22 ir 23 dalys), iš šių procedūrų atlikimo tikslų, taip pat iš šias procedūras atlikus priimtais galutiniais sprendimais ar kitokio pobūdžio dokumentais mokesčių mokėtojui sukeliamų/nesukeliamų pasekmių matyti, kad, atlikus mokestinį tyrimą, mokesčių mokėtojui jokių mokestinių prievolių neatsiranda (mokesčių administratorius gali tik pasiūlyti mokesčių mokėtojui ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus;

MAĮ 136 str. 1 d.; Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 7.2, 20.8 p.), o tarpu atlikus mokestinį patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas, kurį patvirtinus sprendimu dėl patikrinimo akto ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių mokėtojas įgyja prievolę sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d., 132 str. 1 ir 3 d.). Teismas priėjo išvadą, kad mokesčių mokėtojas mokestinio tyrimo metu neįgyja teisės iš mokesčių administratoriaus gauti informacijos, reikalingos jo mokestinėms prievolėms įvykdyti, nes mokestinio tyrimo metu jokios mokestinės prievolės (priešingai nei atlikus mokestinį patikrinimą ir priėmus atitinkamą sprendimą) jam neatsiranda.

Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir įstatymų leidėjo sprendimas įpareigoti mokesčių administratorių su patikrinimo aktu pateikti mokesčių mokėtojui visus priedus, kuriais yra grindžiamos patikrinimo akto išvados (MAĮ 129 str. 4 d.; atitinkamos nuostatos yra perkeltos ir į Mokestinių patikrinimo taisyklių 81 punktą), nors tokia pareiga mokesčių administratoriui, atlikusiam mokestinį tyrimą ir surašiusiam mokesčių mokėtojui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, nenumatyta (MAĮ 136 str. 1 d.). Taigi mokesčių administratorius nėra įpareigotas pateikti mokesčių mokėtojui atlikto mokestinio tyrimo išvadas pagrindžiančių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-757/2011).

Todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas pateikti dokumentų, kurių pagrindu neatsiranda mokestinė prievolė, kopijas. Teismas taip pat pažymėjo, kad mokesčių administratorius pareiškėjo reikalavimą pateikti jo nurodytus duomenis įvykdė iš dalies, 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (11.32-30-2)-46-KD-5521 informavo pareiškėją ir pateikė dokumentų kopijas, kuriais remiantis 2013 m. rugpjūčio 1 d. surašytame patikrinimo akte Nr. (4.65)-480-20 buvo padarytos išvados dėl mokesčių įstatymų pažeidimų ir kuriuose nėra paslaptyje laikomos informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus.

Kitų pareiškėjo prašomų dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu pareiškėjui, kopijas atsakovas atsisakė pateikti, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentuose įvardytų mokesčių mokėtojų raštiškų sutikimų paskleisti informaciją. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skunde nurodytuose dokumentuose, susijusiuose su pareiškėjui mokesčių apskaičiavimu, t. y. apmokėtų vertybinių popierių sąskaitoje iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų; buhalterinės apskaitos registrų išraše iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų;

UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenyse; UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenyse; UAB „EVA GRUPĖ“, Uni Credit sąskaitos išraše; UAB „EVA GRUPĖ“ Danske Bank sąskaitos išraše; UAB „EVA GRUPĖ“ Hansabanko sąskaitos išraše; Kreditavimo sutartyje Nr. 11012010/KL-EVAG/A; EVA HOLDING, UAB finansiniuose duomenyse; 2008 m. balandžio 7 d. EVA HOLDING, UAB vadovo sprendime sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; 2008 m. balandžio 8 d. neeilinio EVA HOLDING, UAB visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2008-02; 2008 m. balandžio 23 d.

UAB „EVA GRUPĖ“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 2008-01; UAB „Leksita“ suvestinėje; UAB „Leksita“ periodinėje pirkėjų suvestinėje; UAB „Leksita“ periodinėje tiekėjų suvestinėje; UAB „Leksita“ 301 sąskaitos istorijoje; UAB „Leksita“ paskolų suvestinėje; UAB „Leksita“ paskolos J. N. istorijoje; UAB „Leksita“ paskolos J. N. sąskaitos istorijoje; UAB „LEKSITA“ apmokėtų vertybinių popierių J. N. sąskaitoje; UAB „RYT“ paskolos J. N. sąskaitos istorijoje (buhalterinės apskaitos registruose);

UAB „RYT“ banko sąskaitos Danske Bank išraše; vertybinių popierių sąskaitos kopijoje iš UAB „RYT“ priešpriešinio patikrinimo dokumentų; UAB „NDX energija“ bankų išraše Danske Bank ir Hansabank; UAB „NDX energija“ banko išraše; 2012 m. rugsėjo 11 d. J. P. elektroninio laiško su priedais, kuriame pateikiami UAB „NDX energija“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos registrai, spausdintoje kopijoje; UAB „NDX energija“ 301 sąskaitos išraše (2 lapai); UAB „NDX energija“ 2710 sąskaitos išraše (2 lapai);

UAB „NDX energija“ sąskaitų istorijoje (8 lapai); UAB „NDX energija“ sąskaitų istorijoje (9 lapai); UAB „Leksita“ periodinė tiekėjų suvestinėje už 2007 m. (1 lapas), yra konfidenciali informacija, laikoma paslaptyje apie kitus mokesčių mokėtojus, todėl pagal MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 39 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 4 punktą ir Mokestinių patikrinimų atlikimo taisyklių 81, 81.1 punktų nuostatas minėtų dokumentų kopijos pareiškėjui gali būti pateiktos, kai mokesčių mokėtojai raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Inspekcijai nepateikė dokumentuose įvardytų mokesčių mokėtojų raštiškų sutikimų paskleisti informaciją. Taigi atsakovas pripažino, kad dalis prašomų dokumentų kopijų susiję su mokesčių apskaičiavimu, tačiau savo atsisakymą pateikti informaciją grindė tuo, jog tai yra konfidenciali informacija, kuri turi būti laikoma paslaptyje. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir argumentų, kodėl ši informacija yra konfidenciali, todėl pareiškėjo reikalavimo dalis įpareigoti pateikti dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu, kopijas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas pateikti šių dokumentų kopijas.

Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti dokumentų, susijusių su mokestinio patikrinimo inicijavimu, kopijas, nes MAĮ neįpareigoja atsakovo teikti tokius įrodymus mokesčių mokėtojui. Taip pat pareiškėjas nenurodė teismui MAĮ 38, 39 straipsniuose nustatytų aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti jo reikalavimą dėl skunde nurodytos kitos informacijos pateikimo, todėl teismas nenagrinėjo dėl kiekvieno dokumento atskirai. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teisiniai santykiai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl informacijos pateikimo reglamentuojami MAĮ 38 ir 39 straipsnių.

O tai reiškia, kad nurodytiems santykiams netaikytinos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą remiantis 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 (nauja redakcija nuo 2005 m. lapkričio 26 d.) 7 straipsniu įpareigoti pateikti Inspekcijoje turimus dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis MAĮ 38 ir 39 straipsniais, taip pat juos įgyvendinančiais teisės aktais, įpareigoti atsakovą pateikti žemiau išvardytų dokumentų, kurie susiję su Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-480-20, juo priskaičiuotais mokesčiais ir kuriais remiamasi minėtame patikrinimo akte, kopijas:

1. Dokumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo inicijavimu (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

2. Dokumentus, susijusius su UAB „EVA GRUPĖ“ akcijų pasirašymo, pirkimo-pardavimo sandoriais, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti apeliaciniame skunde);

3. Dokumentus, susijusius su UAB „EVA GRUPĖ“ finansiniais duomenimis ir atsiskaitymu su pareiškėju, analizuotus patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

4. Dokumentus, susijusius su pareiškėjo ir UAB „Vilniaus prekyba“ 2005 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi, kurios suteikimo ir grąžinimo aplinkybes Inspekcija nagrinėjo patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

5. Dokumentus, susijusius su UAB „VP Market“ dalyvavimu sandoriuose, kurių pagrindu patikrinimo akte nustatyta mokestinė prievolė pareiškėjui (išvardyti apeliaciniame skunde);

6. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekyba“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Leksita“) finansiniais duomenimis ir atsiskaitymais su pareiškėju, analizuotus patikrinimo akte;

7. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos patikrinimo akto išvadomis dėl pareiškėjo įtakos UAB „Vilniaus prekyba“ sprendimams (išvardyti apeliaciniame skunde);

8. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekyba“ ir pareiškėjo vykdytais sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

9. Dokumentus, susijusius su UAB „Optimali investicija“ akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

10. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos patikrinimo akto teiginiais dėl pareiškėjo įtakos UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas sprendimams (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

11. Dokumentus, susijusius su UAB „Amžiaus vingis“, analizuotus patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

12. Dokumentus, susijusius su UAB „M.M.M. projektai“ (iki 2010 m. sausio 21 d. UAB „JNN“), analizuotus patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

13. Dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus prekybos“ mažmena, analizuotus patikrinimo akte, t. y. 2004 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Vilniaus prekybos“ mažmena akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (1 lapas);

14. Dokumentus, susijusius su Inspekcijos išvadomis dėl pareiškėjo įtakos UAB „NDX energija“ sprendimams (išvardyti apeliaciniame skunde);

15. Dokumentus, susijusius su UAB ,.NDX energija“ finansine būkle ir atsiskaitymais po įstatinio kapitalo sumažinimo, analizuotus patikrinimo akte (išvardyti apeliaciniame skunde);

16. Dokumentus, susijusius su AKSO, UAB, analizuotus patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

17. Dokumentus, susijusius su UAB „EAE“, analizuotus patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

18. Dokumentus, susijusius su pareiškėjo mokesčių administratoriui deklaruotais sandoriais, analizuotais patikrinimo akte (detaliai išvardyti apeliaciniame skunde);

Remiantis 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 (nauja redakcija nuo 2005 m. lapkričio 26 d.) 7 straipsniu, įpareigoti atsakovą pateikti Inspekcijos turimų dokumentų, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją, kopijas (konkrečiai išvardyti apeliaciniame skunde).

Pareiškėjas taip prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl iš viso 195 pozicijose išvardytų dokumentų sąsajumo su pareiškėjui patikrinimo aktu apskaičiuotais mokesčiais.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas prašo pateikti 2012 m. gruodžio 31 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. 479-151 kopiją (3 reikalavimų punktas) ne mokestinio tyrimo pabaigoje, o mokestinio patikrinimo pabaigoje. Todėl mokestinio tyrimo ataskaitai turi būti taikomos ne Mokestinio tyrimo taisyklių, o Mokestinio patikrinimo taisyklių nuostatos ir bendra tvarka turi būti sprendžiama, ar šioje pareiškėjo mokestinio tyrimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys naudojami skaičiuojant pareiškėjui mokesčius.

3. Tai, kad patikrinimo akto 1 puslapyje nurodoma, jog mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus mokestinį tyrimą dėl gautų pajamų deklaravimo teisingumo ir jo metu nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, akivaizdžiai parodo mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų sąsajas, todėl darytina vienareikšmė išvada, jog mokestinio patikrinimo rezultatams turi įtakos ir mokestinio tyrimo rezultatai. Taigi teismas taikė ne tas teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

4. Dėl kitų dokumentų, susijusių su pareiškėjo mokestinio patikrinimo inicijavimu, akivaizdu, kad teismas nepasisakė, kodėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Inspekcijos 2013 m. sausio 17 d. raštas VMI prie FM Nr. (11.32-30-2)-46-1293 ir VMI prie FM 2013 m. kovo 19 d. atsakymas Inspekcijai Nr. (25.8-09)-R1-1282 nesusiję su pareiškėjui apskaičiuotais mokesčiais. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad, jo nuomone, šie dokumentai galbūt gali patvirtinti, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas pažeidžiant MAĮ įtvirtintus mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, kas dalį jo rezultatų (mokesčius, apskaičiuotus už 2007 metus) darytų neteisėtai apskaičiuotais, t. y. apskaičiuotais pažeidžiant tokio apskaičiavimo senatį.

5. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl dokumentų, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją, rėmėsi 2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 (nauja redakcija nuo 2005 m. lapkričio 26 d.) 7 straipsniu, reglamentuojančiu privačios informacijos gavimo tvarką, 1 straipsnio 3 dalies 7 punktu. MAĮ reglamentuoja informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją pateikimo sąlygas ir tvarką, o ne informacijos apie prašantį ją pateikti mokesčių mokėtoją pateikimo tvarką ir sąlygas. Pareiškėjas šioje dalyje prašydamas pateikti nurodytų dokumentų kopijas, neprašo pateikti informaciją apie jo mokestines prievoles (kaip tą numato MAĮ 36 straipsnio 1 dalis), nei apie kitus mokesčių mokėtojus (MAĮ 38 ar 39 straipsniai). Pareiškėjas turi teisę žinoti, kokią informaciją apie jį yra sukaupusi valstybės institucija - mokesčių administratorius. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-763/2008, tačiau šioje nutartyje pasisakyta dėl teisės normų taikymo visiškai skirtingoje faktinėje situacijoje. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dokumentų, susijusių su mokesčių mokėtojui apskaičiuotais mokesčiais, pateikimo. Pastebi, kad pareiškėjas pats yra praktiškai visų jo šiuo pagrindu prašomų pateikti dokumentu šalis.

6. Dėl likusių dokumentų pareiškėjas pabrėžė, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kodėl ir kaip prašomi pateikti dokumentai susiję su pareiškėjui apskaičiuotais mokesčiais. Pažymi, kad pats teismas, priimdamas pareiškėjo patikslintą skundą, 2014 m. sausio 24 d. nutartyje įpareigojo atsakovą atsiliepime nurodyti kiekvieno konkretaus dokumento atsisakymo pateikti priežastį. Atsakovas, vykdydamas minėtą nutartį, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame išvardinęs dokumentus, kurie, jo teigimu, nesusiję su mokesčių apskaičiavimu ir pareiškėjo vykdytinomis mokestinėmis prievolėmis, nenurodė nei vieno argumento savo šiam teiginiui pagristi. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nenurodė nei vieno motyvo, kodėl pareiškėjo skunde išvardyti argumentai yra atmestini, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, kas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą sprendimo negaliojimo pagrindą.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo savo 2013 m. spalio 9 d. skunde teismui išsamiai išdėstytus motyvus, pagrindžiančius jo poziciją, kad dokumentai (195 pozicijos), kurių kopijas pareiškėjas prašo pateikti, susiję su jam patikrinimo akte apskaičiuotais mokesčiais. Pareiškėjo nuomone, dėstomi argumentai aiškiai išdėstyti pareiškėjo skunde teismui ir pagrindžiantys, kodėl kiekvienas iš dokumentų yra susijęs su atsakovo išvadomis, susijusiomis su pareiškėjui apskaičiuotais mokesčiais ir kodėl. Tuo tarpu nei atsakovas, nei teismas nenurodė nei vieno argumento, kodėl jie su patikrinimo akto išvadomis, susijusiomis su pareiškėjui apskaičiuotais mokesčiais, nesusiję.

Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Inspekcijos nuomone, teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo įpareigoti Inspekciją pateiki dokumentus, nesusijusius su mokesčių priskaičiavimu, ir dokumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo inicijavimu, teisėtas, pagrįstas ir negali būti panaikintas. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad teisiniai santykiai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo dėl informacijos pateikimo reglamentuoti MAĮ 38 ir 39 straipsniais ir, kad nurodytiems santykiams netaikytinos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos. Pažymi, kad mokesčių mokėtojų mokestinio tyrimo atlikimas reglamentuotas Mokestinio tyrimo taisyklių. Taisyklių 12 punkte (redakcija galiojusi pareiškėjo mokestinio tyrimo atlikimo metu) numatyta, kad pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita). Ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad apie mokestinio tyrimo rezultatus taisyklių nustatytais atvejais mokėtojas informuojamas, įteikiant jam užpildytą Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą formą, kuriuo įforminami mokestinio tyrimo rezultatai. MAĮ ir Mokestinio tyrimo taisyklėse nenumatyta, kad atlikus mokestinį tyrimą Inspekcija privalo pateikti mokesčių mokėtojui Ataskaitą, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjui 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 479-151 ir 2011 m. lapkričio 11 d. pareiškėjo veiklos analizę nepagrįstas. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjui dokumentus, susijusius su mokestinio patikrinimo iniciavimu, atmestinas, nes MAĮ neįpareigoja Inspekcijos teikti tokius įrodymus mokesčių mokėtojui. Pažymi, jog Inspekcija, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, suteikė galimybę pareiškėjo atstovei advokatei Aistei Medelienei susipažinti su visais apeliaciniame skunde išvardytais dokumentais bei daryti išrašus. Minėta teise pareiškėjo atstovė pasinaudojo. Apie tai liudija pareiškėjo atstovės 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. sausio 23 d. prašymai susipažinti su visa mokestinio patikrinimo medžiaga su advokatės Aistės Medelienės parašais apie susipažinimą su patikrinimo medžiaga.

Atsakovas Inspekcija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą: 1. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo Inspekcijos pateikti pareiškėjui dokumentus - Apmokėtų vertybinių popierių sąskaitą iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų; Buhalterinės apskaitos registrų išrašus iš UAB „EVA GRUPĖ“ dokumentų; UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenis; UAB „EVA GRUPĖ“ buhalterinės apskaitos duomenis; UAB „EVA GRUPĖ“ UniCredit sąskaitos išrašą; UAB „EVA GRUPĖ“ Danske Bank sąskaitos išrašą; UAB „EVA GRUPĖ“ Hansabank sąskaitos išrašą; Kreditavimo sutartį Nr. 11012010/KL-EVAG/A; EVA HOLDING, UAB finansinius duomenis; 2008 m. balandžio 7 d. EVA HOLDING, UAB vadovės sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; 2008 m. balandžio 8 d. neeilinio EVA HOLDING, UAB visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2008-02; 2008 m. balandžio 23 d. UAB „EVA GRUPĖ“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2008-01; UAB „Leksita“ suvestinę; UAB „Leksita“ periodinę pirkėjų suvestinę; UAB „Leksita“ periodinę tiekėjų suvestinę; UAB „Leksita“ 301 sąskaitos istoriją; UAB „Leksita“ paskolų suvestinę; UAB „Leksita“ paskolos J. N. istoriją; UAB „Leksita“ paskolos J. N. sąskaitos istoriją; UAB „LEKSITA“ apmokėtų vertybinių popierių J. N. sąskaitą Nr. 10/37302160487; UAB „RYT“ paskolos J. N. sąskaitos istoriją (buhalterinės apskaitos registrus); UAB „RYT“ banko sąskaitos Danske Bank išrašą; Vertybinių popierių sąskaitos kopiją iš UAB „RYT“ priešpriešinio patikrinimo dokumentų; UAB „NDX energija“ banko išrašą Danskebank ir Hanzabank; UAB „NDX energija“ banko išrašą; 2012 m. rugsėjo 11 d. J. P. elektroninį laišką su priedais, kuriuo pateikiami UAB „NDX energija“ mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitos registrai; UAB „NDX energija“ 301 sąskaitos išrašą; UAB „NDX energija“ 2710 sąskaitos išrašą; UAB „NDX energija“ sąskaitų istoriją; UAB „NDX energija“ sąskaitų istoriją; UAB „Leksita“ periodinę tiekėjų suvestinę už 2007 m. ir priimti naują sprendimą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą; 2. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo Inspekcijos pateikti pareiškėjui dokumentus, kuriuose yra laikoma paslaptyje informacija apie kitus mokesčių mokėtojus, yra nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisė normas. Atsakovas remiasi MAĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 1, 2 dalimis, 39 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnio 4 dalimi, Mokestinio patikrinimo taisyklių 81, 81.1 punktais. Nurodo, kad sutinkamai su teisės aktų nuostatomis mokesčių administratoriaus žinioje turimos informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus vertinimą, ar ji turi būti laikoma paslaptyje ir laikomos paslaptyje informacijos apie kitus mokesčių mokėtojus paskleidimą kitiems asmenims atlieka mokesčių administratorius, vykdydamas pavestas funkcijas.

Inspekcija, būdama atsakinga už paslaptyje laikomos informacijos paskleidimą apie kitus mokesčių mokėtojus, ir įvertinus, kad dokumentuose yra konfidenciali informacija laikoma paslaptyje apie kitus mokesčių mokėtojus, todėl vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis minėtų dokumentų kopijos pareiškėjui gali būti pateiktos, kai mokesčių mokėtojai raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), jog informacija būtų paskleista. Pareiškėjas Inspekcijai nepateikė, dokumentuose įvardytų, mokesčių mokėtojų raštiškų sutikimų paskleisti informaciją, todėl Inspekcija, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui prašomų dokumentų kopijas.

Pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas Inspekcijos veiksmų teisėtumas, o ne dokumentų kaip įrodymų vertinimas. Minėti dokumentai kaip įrodymai bus vertinami mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcija privalėjo pateikti įrodymus dėl kiekvieno dokumento, kodėl juose yra konfidenciali informacija. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas neginčijo fakto, kad minėtuose dokumentuose yra paslaptyje laikoma informacija apie kitus mokesčių mokėtojus.

Be to, Inspekcija, užtikrindama pareiškėjui teisę į tinkamą gynybą, pratęsė rašytinių pastabų dėl 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-480-20 pateikimo terminą ir suteikė galimybę pareiškėjo atstovei advokatei Aistei Medelienei susipažinti su visais skunde išvardytais dokumentais bei daryti išrašus. Minėta teise pareiškėjo atstovė pasinaudojo. Apie tai liudija pareiškėjo atstovės advokatės Aistės Medelienės 2013 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. sausio 23 d. prašymai susipažinti su visa mokestinio patikrinimo medžiaga su advokatės Aistės Medelienės parašais apie susipažinimą su patikrinimo medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas skundo formos bei turinio reikalavimus, kaip vieną iš jų įvardijo besikreipiančio teisminės gynybos asmens pareigą nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši prievolė yra vienas iš kertinių teisinių momentų, leidžiančių teismui apibrėžti disputo ribas, suponuojantis teisinio kvalifikavimo parinkimą bei teisingą bylos išsprendimą.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės skundžiamas atsakovo atsisakymas pateikti dalį pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 14 d. prašyme „Dėl mokestinio patikrinimo medžiagos kopijų“ nurodytų dokumentų kopijas. Šis vietos mokesčių administratoriui pateiktas prašymas, be kita ko, buvo grindžiamas Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 5–7 punktų nuostatomis ir, kaip matyti iš jo turinio bei teismams pateiktų procesinių dokumentų (skundo ir apeliacinio skundo) argumentų, pateiktas iš esmės siekiant tinkamai įgyvendinti teisę pateikti pastabas dėl 2013 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akto Nr. (4.65)-480-20.

Iš tiesų, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Pareiškėjo nurodomos Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio nuostatos garantuoja mokesčių mokėtojo teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (5 p.), teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto (6 p.), gauti dėl jo priimtus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (7 p.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovui pateiktame prašyme teisę gauti ginčo dokumentų, susijusių su minėtu patikrinimo aktu, kopijas iš esmės kildino iš Mokesčių administravimo įstatyme bei jį lydinčiuose teisės aktuose numatytų teisių, šią teisę iš esmės siejo su dalyvavimu jo (pareiškėjo) atžvilgiu atliekamame (atliktame) mokestiniame patikrinime, pagrindinis nurodytas šių dokumentų kopijų gavimo tikslas – tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti pastabas dėl patikrinimo akto. Šios ir kitos byloje nustatytos ginčo santykių turinį ir pobūdį atskleidžiančios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – vietos mokesčių administratoriaus atsisakymas pateikti su patikrinimo aktu galimai susijusių dokumentų kopijas mokesčio mokėtojui, kuris siekia tinkamai realizuoti minėtose Mokesčių administravimo įstatymo nuostatose numatytą teisę pateikti pastabas dėl šio patikrinimo akto. Tokia bylos nagrinėjimo ribų apimtis lemia, kad kilę ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami būtent pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas netaikytinas, o tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus dėl šio įstatymo nuostatų taikymo bei eliminuoja teismo pareigą papildomai (plačiau) pasisakyti šiuo klausimu.

Minėtose bylos nagrinėjimo ribose pasisakant dėl atsakovo atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijas teisėtumo ir pagrįstumo, būtina akcentuoti, kad toks mokesčių administratoriaus sprendimas, kaip minėta, buvo priimtas mokestinio patikrinimo, kaip savarankiškos mokesčių administravimo procedūros, metu, mokesčių mokėtojui siekiant inter alia įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę pateikti pastabas dėl jam pateikto patikrinimo akto ir (ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, į kurias (pastabas) atsižvelgiama priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 d.).

Byloje nagrinėjamo ginčo teisinių santykių tiesioginis ir betarpiškas sąsajumas su mokestiniu patikrinimu suponuoja būtinybę priminti, kad šiuo patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Tuo tarpu, nors mokesčių administratoriaus atsisakymas pateikti tam tikrus su patikrinimo aktu susijusius duomenis mokesčio mokėtojui gali apsunkinti jo teisės pateikti pastabas įgyvendinimą, tačiau pats toks atsisakymas savaime niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, šis atsisakymas taip pat negali būti vertinamas, kaip sukeliantis savarankiškas (autonomines), t. y. su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimu nesusijusias, materialines teisines pasekmes pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

Atitinkamai aptartas nagrinėjamoje byloje tikrinamo atsakovo atsisakymo pateikti dokumentų kopijas sąsajumas su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo sudaro pakankamą pagrindą tokį vietos mokesčių administratoriaus veiksmą laikyti tarpiniu (procedūriniu) sprendimu, t. y. tik vienu iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu atliekamų veiksmų. Atitinkamai mokesčių administratoriaus atsisakymo pateikti dokumentų kopijas, kai mokesčio mokėtojas dėl jų pateikimo kreipiasi siekdamas įgyvendinti Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą. Toks atsisakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑593/2011; 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-232/2012; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑625/2013 ir kt.).

Pabrėžtina ir tai, kad mokesčių mokėtojas (tikrinamu atveju – pareiškėjas), manydamas, jog dėl atsisakymo pateikti tam tikrų dokumentų, susijusių su patikrinimo aktu, kopijas buvo apsunkinta jo galimybė tinkamai realizuoti Mokesčių administravimo įstatymu jam garantuojamas teises, gali pateikti motyvuotus argumentus pastabose dėl patikrinimo akto (Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d.), į kurias, kaip minėta, mokesčių administratorius turi atsižvelgti (įvertinti) priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 d.). Be to, jei dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo būtų inicijuotas mokestinis ginčas, šį ginčą nagrinėdamos ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip atsisakymą pateikti dokumentų kopijas, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Dėl išdėstytų aplinkybių nebuvo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir šią administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, o J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė