A-822-208-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-208/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00196-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.6; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo DNSB „Dalgvista“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo DNSB „Dalgvista“ patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuotie asmenys – M. Z. (M. Z.), N. Z., V. P., A. P., S. Š. ir D. Š., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyrių koreguoti specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. spalio 7 d. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamųjų patalpų – 4 butų savininkai, įsteigė Daugiabučių namų savininkų bendriją „Dalgvista“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp namo bendrasavininkių, kuria buvo sutarta, jog S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/362, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Tokiu būdu namo bendrasavininkiai aiškiai apsitarė dėl kokių statybos darbų neprieštarauja kitiems namo bendrasavininkiams. 2005 metais namo bendrasavininkė N. Z. šalia minėto namo padėjo pamatus savo statomam namo priestatui, kurio statyba turėjo užstatyti kito bendrasavininkio A. P. buto langus. Namo bendrija su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kurio vedėja L. M. nurodė, jog remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi N. Z. statomas ūkinis pastatas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų dėl atstumų nuo suformuoto sklypo ribų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. M. 2012 m. balandžio 27 d. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 objektui – Gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektui, kur nurodė, jog projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Pareiškėjas 2013 m. sausio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrių su prašymu pakoreguoti Specialiuosius architektūros reikalavimus, išbraukiant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Šiame prašyme nurodė, jog 2012 m. balandžio 27 d. pagal bendrijos prašymą buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai AR13-182 gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektui, tačiau pateikiant reikiamus dokumentus nepridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutarties ir 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutarties, kurios patvirtina, jog namo bendrasavininkiai N. Z., V. ir A. P. bei D. ir S. Š. neprieštarauja vieni kitiems dėl namo priestatų statybos ir rekonstrukcijos darbų ir kad tokiu būdu laikytina, jog projektas faktiškai yra suderintas su pastato bendrasavininkiais.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis architektas A. M. 2013 m. vasario 4 d. raštu nurodė, jog statinio rekonstravimui statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, jog pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti; tinkamu statytojo būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), pateikimas ir kad ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savivaldybės vyriausiasis architektas konstatavo, kad taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, todėl pagrindo koreguoti specialiuosius reikalavimus nėra.

Pareiškėjas mano, kad Architektūros skyrius visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodė tokius reikalavimus, visiškai nepagrįstai plečiamai aiškindamas ir taikydamas įstatymo normas. Įstatymas nekonkretizuoja, jog yra būtina pateikti projektinį pasiūlymą (tokį, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Toks suderinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl namo rekonstrukcijos darbų ir priestatų statymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriui 2005 metais analogiškiems namo bendrasavininkės N. Z. statybos darbams buvo tinkamas. Ieškinys dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo tiesiog būtų paliktas nenagrinėtu, nes teismas jau kartą yra pasisakęs dėl to paties ginčo. Kreipusis į teismą ieškovai detaliai neprivalo konkretizuoti savo ieškinio reikalavimų, nurodant konkretų statybos atlikimo orientacinį laikotarpį ir pan., tiesiog teismui pateikiamas būsimų darbų eskizas, teismas sprendime irgi detaliai nenurodo, kokiems konkretiems statybos darbams ir kokiam orientaciniam laikotarpiui pripažįsta ieškovo teisę atlikti pastato statybos rekonstrukcijos ar priestatų statybos darbus.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 37–39) nurodė, kad pareiškėjos pateiktu patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas prašė pakoreguoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. M. 2012 m. balandžio 27 d. patvirtinus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182 objektui – gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektui, išbraukiant reikalavimą – projektą derinti su pastato bendrasavininkiais. Prašymą motyvavo tuo, kad toks sutikimas jau yra duotas 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2013 m. vasario 4 d. atsakymu Nr. (21.11)-AR6-16 „Dėl specialiųjų architektūros reikalavimų koregavimo“ informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo koreguoti specialiųjų reikalavimų, nes taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus būtinas pateikti bendraturčių sutikimas.

Vienas iš privalomų dokumentų, norint gauti leidimą statinio rekonstravimui, yra statinio bendraturčių sutikimas, kurį reikia pateikti savivaldybės administracijos direktoriui, o pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Minėtoje taikos sutartyje įtvirtintas sutikimas yra tik abstraktus sutikimas statyti namo priestatą ar sandėliuką, jame nėra nurodytas nei planuojamų statyti priestatų aukštis, nei dydis, nėra pateikta jokių konkrečių būsimų statinių išmatavimų ir t. t. Bendraturčių duotas sutikimas tik statyti priestatus, be konkrečių detalių išmatavimų pateikimo, pažeis jų teises ir teisėtus interesus, todėl taikos sutartimi duotas sutikimas negali būti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, norint rekonstruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–34) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikiami motyvai ir argumentai analogiški atsakovo atsiliepime pateiktiems.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad ginčas kilo dėl civilinio proceso tvarka priimto teismo procesinio sprendimo, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl procesinio sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Minėtoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, nebuvo sprendžiami jokie konkretūs sprendiniai, iš esmės byloje buvo sprendžiamas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo klausimas. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė dėl neprieštaravimo, kad tam tikrus darbus atliktų kitas bendraturtis, tačiau jokiu būdu neįsipareigojo prisiimti kitų bendraturčių sprendimu atliekamų statybos darbų išlaidas, jeigu šie darbai yra susiję tik su tam tikrų bendraturčių pageidavimu pagerinti ar padidinti savo, o kartu ir bendrą, nuosavybę.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu ir 18 punktu, 23 straipsnio 8 dalis 5 punktu, 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas) 6.4 punktu, 24 punktu, Reglamento 8 priedo 5.6.4 punktu ir teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-2303-11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Byloje nustatyta, kad minėta Taikos sutartimi buvo susitarta dėl šių statybos darbų: S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu; N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje; S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų. Nagrinėjamu atveju reikalingas bendrasavininkių sutikimas gyvenamo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, projektui, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir teisės normų, nustatančių statinio bendraturčių interesų apsaugos vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise, principus, ir aktualios teismų praktikos kontekste, padarė išvadą, kad šiuo atveju patvirtinta Taikos sutartis atitinka bendraturčių sutikimą, duotą bendrai teisei į statybą įgyvendinti, tačiau tai neatitinka bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams, statybos paskirčiai ir jos atlikimo orientaciniam laikotarpiui, t. y. neduotas sutikimas eskiziniam projektui, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Pareiškėjo DNSB „Dalgvista“ skunde nurodyti argumentai ir motyvai nėra pagrindas įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją koreguoti 2012 m. balandžio 27 d. patvirtinus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkiais.

III. Pareiškėjas DNSB „Dalgvista“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66–68), prašydamas panaikinti ar pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą arba įpareigoti teismą skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia patikslintame skunde nurodytais argumentais, nesutinka su teismo išvada, kad Taikos sutartis atitinka bendraturčių sutikimą, duotą bendrai teisei į statybą įgyvendinti, tačiau tai neatitinka bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams. Mano, kad atsakovas savivaldybė taiko dvigubus standartus. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis ir Taikos sutartis atsakovui tiko, kai N. Z. derino ūkinio pastato projektą 2005 m. rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė projektui pritarė, suderino ir patvirtino, nereikalaudama bendraturčių sutikimo, tačiau teismas to atvejo nevertino.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 78–80) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad 2005 metais sprendžiant N. Z. priestato statymo klausimus buvo pagrindas laikyti, kad Taikos sutartis galioja. Dabartinis ginčas vyksta dėl viso namo rekonstrukcijos, todėl šiuo atveju yra būtinas konkretizuotas bendrasavininkų sutikimas (nurodant, kokiems darbams pritariama).

Tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 74–75) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad civilinė byla, kurioje sudaryta taikos sutartis, buvo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl minėtoje byloje iš esmės buvo sprendžiamas ginčas tarp žemės sklypo, o ne pastato bendraturčių, o kartu ir visi byloje pateikti sutikimai ir susitarimai ši esmės buvo duoti dėl bendrosios dalinės nuosavybės į bendrą žemės sklypą įgyvendinimo. Žemės sklype esančių statinių klausimai buvo aptariami tik tiek, kiek jie susiję su žemės sklypo bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, įgyvendinant statybos darbus bendrame žemės sklype. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad minimoje civilinėje byloje nebuvo pateikti jokie konkretūs projektiniai pasiūlymai dėl tiems patiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir ginčo žemės sklype esančio gyvenamojo pastato.

Kalbėdamas apie dvigubus standartus, apeliantas neatkreipia dėmesio į svarbius skirtumus tarp nurodomų situacijų. N. Z. statė nesudėtingą ūkinį pastatą, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Be to, šis ūkinis pastatas nepriklausė ir nepriklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu pareiškėjo rengiamu techniniu projektu ne statomas naujas statinys, o rekonstruojamas jau esamas, ir šis statinys priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Esminis skirtumas tarp nagrinėjamų situacijų yra tai, kad Statybos įstatymo nuostatos numato, kad statybos darbų atlikimui reikalingų dokumentų gavimui ir suderinimui reikalinga pateikti ir pastato bendrasavininkų sutikimą tik tais atvejais, kai pagal techninį projektą numatoma atlikti statybos darbus su bendrąja daline nuosavybe priklausančiu pastatu (tiksliau, su tokio pastato bendrojo naudojimo objektais).

Pareiškėjas rengiamo techninio projekto sprendinių nėra suderinęs su pastato bendraturčiais tokiu lygiu, kokio reikalauja teisės aktai ir teismų praktika. Taikos sutartimi iš esmės išspręstas tik bendrijos narių, kaip žemės sklypo, kuriame vykdoma statyba, bendraturčių sutikimas dėl statybos darbų. Taigi, N. Z. atveju žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas buvo pakankamas statybos darbams vykdyti, tuo tarpu pastato bendraturčių sutikimo nebuvo reikalaujama, nes buvo statomas naujas statinys ir šis statybos rezultatas netapo bendrijos narių bendrąją nuosavybe. Tuo tarpu pareiškėjas ketina atlikti bendrąją daline nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukciją, todėl reikalingas ne tik taikos sutartyje apspręstas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, tačiau ir pastato bendrasavininkų sutikimas, kuriam keliami konkretumo reikalavimai.

Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad techninio projekto sprendiniai laikytini suderintais remiantis 2005 metais patvirtinta taikos sutartimi, nes tuo metu buvusi faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimus į apeliacinį skundą (b. l. 87), kuriame nurodo, kad atsiliepimuose pateikiami prieštaringi teiginiai. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos savivaldybė 2009 m. sausio 15 d. buvo išdavusi projektavimo Sąlygų sąvadą, ir rėmėsi teismo 2005 m. balandžio 29 d. nutartimi ir Taikos sutartimi bei DNSB „Dalgvista“ narių susirinkimo protokolu, kuriame buvo nutarta renovuoti namą (duomenys neskelbtini), ir nereikalavo papildomų bendrasavininkų sutikimo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad tokį pat nesudėtingą statinį kaip ir bendrasavininkė N. Z. tame pačiame žemės sklype nutarė statytis ir bendrasavininkas A. P. Tačiau savivaldybės išduotuose architektūros reikalavimuose įrašytas reikalavimas parengtą projektą derinti su bendrasavininkais. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė akivaizdžiai taiko dvigubus standartus tuo pažeisdama įstatymus ir savo (ne)veikimu jau septynerius metus trukdydama atlikti beveik avarinės būklės esančio namo renovaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 m. balandžio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus patvirtintuose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose AR13-182 nurodyto reikalavimo projektą derinti su pastato bendrasavininkais teisėtumo ir pagrįstumo.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamų dokumentų yra statinio bendraturčių sutikimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, jog 2005 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartis (toliau – ir 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartis) yra tinkamas projekto suderinimas su pastato bendraturčiais. Nustatyta, kad 2005 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartimi, sudaryta tarp S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z., buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2005 m. vasario 18 d. G. M. paslaugų įmonės sudarytą planą. Taip pat buvo nustatyta, kad S. Š. ir D. Š., A. P. ir V. P. neprieštarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliuką ir garažą, kurie būtų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, be to, S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju patvirtinta 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartis atitinka bendraturčių sutikimą, duotą bendrai teisei į statybą įgyvendinti, tačiau tai neatitinka bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams, statybos paskirčiai ir jos atlikimo orientaciniam laikotarpiui, todėl sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą koreguoti 2012 m. balandžio 27 d. patvirtinus Specialiuosius architektūros reikalavimus AR13-182, pašalinant reikalavimą projektą derinti su pastato bendrasavininkais.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas). Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti statinį, asmuo be kitų privalomų dokumentų, privalo pateikti ir statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog kito bendraturčio sutikimo nedavimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-764/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, pažymėjo, jog tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Statybos įstatymo 20 straipsnio dalies 1 punkte numatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Taigi, specialieji architektūros reikalavimai yra aktualūs tam, kad būtų tinkamai parengtas statinio projektas, o pateikus tokį tinkamai parengtą projektą kartu su kitais dokumentais, būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį be kita ko turi būti pateikiamas rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2 punktas), darytina išvada, jog statinio bendraturčių sutikimas, kuris taip pat turi būti pateikiamas, yra sietinas būtent su tokiame projekte nustatytais darbais. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad vertinant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas leidžiamiems darbams, reikėtų vadovautis tuo, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę.

Nagrinėjamu atveju 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartimi iš esmės buvo įtvirtinta, jog N. Z. neprieštarauja, jog S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Tačiau detaliau aplinkybės, susijusios su konkrečiu planuojamu statyti namo priestatu, nebuvo išskirtos. Todėl remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika bei nagrinėjamu atveju nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartimi nebuvo išreikštas bendraturčių sutikimas dėl konkrečių planuojamų atlikti statybos darbų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams, statybos paskirčiai ir jos atlikimo orientaciniam laikotarpiui.

Pažymėtina, kad 2005 m. balandžio 18 d. taikos sutartis nėra niekinė, tokios išvados nedarė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau ji nėra tinkamas statinio bendraturčių sutikimas, koks yra nurodytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad 2009 m. sausio 15 d. išduotame projektavimo sąlygų sąvade nebuvo reikalavimo projektą derinti su bendraturčiais. Pažymėtina, kad išduodant šį projektavimo sąlygų sąvadą galiojo kita nagrinėjamu atveju aktualių Statybos įstatymo nuostatų redakcija. Vis dėlto, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, ir pagal ankstesnę Statybos įstatymo redakciją reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-886/2005, 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-764/2009 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Todėl net jei 2009 m. sausio 15 d. projektavimo sąlygų sąvade nėra nurodyto reikalavimo derinti projektą su bendraturčiais, pabrėžtina, jog statinio bendraturčių sutikimas buvo būtinoji sąlyga išduoti statybos leidimą (Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1111 redakcija) 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu atveju, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2005 m. spalio 20 d. raštu Nr. (21.21)-SL2-163 (b. l. 12) atsakė, jog N. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje gali statyti nesudėtingą statinį (ūkinį pastatą), kuriam statybos leidimas nereikalingas, taip pat galiojo šiuo metu neaktuali Statybos įstatymo redakcija. Minėto rašto pateikimo metu ir iki 2010 m. spalio 1 d. (2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992) galiojusiame Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, jog nesudėtingų statinių statybos atveju statybos leidimas nėra reikalingas. Klausimas, ar šiuo atveju planuojami atlikti statybos darbai galėtų būti laikomi nesudėtingais statiniais, nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Negana to, nagrinėjamu atveju pačiuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose yra nurodyta, jog jie buvo išduoti dėl gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, projekto. Tai yra, rekonstruojamas bendrąja daline nuosavybe priklausantis gyvenamasis namas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Remiantis tuo nėra pagrindo teigti, jog yra taikomi dvigubi standartai. Be to, pareiškėjas pats byloje neginčijo, kad nagrinėjamu atveju turi būti pateikiamas bendratučių sutikimas, tačiau laikė, jog toks sutikimas jau yra pateiktas. Todėl nėra pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytu 2005 m. rugpjūčio mėnesio atveju, kai N. Z. derinant ūkinio pastato projektą nebuvo papildomai pareikalauta bendraturčių sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai pagrindžiančio prašymo, todėl jas atlyginti nėra pagrindo. Tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą dėl išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo DNSB „Dalgvista“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė