eA-48-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-48-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00373-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. U. 459 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 ir 16 punktus, pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, esančio Alytaus rajono savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 459 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas R. U. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš jo sodybos laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tik vieną kartą išvežė atliekas. Pareiškėjas nori prisiteisti 459 Lt, tačiau iš sodybos jokių atliekų neveža. Pareiškėjas aiškina, jog atliekų du kartus iš jo neišvežė, kadangi atsakovas neištempė prie pagrindinio kelio konteinerio, tačiau atsakovui priskirtas konteineris yra prie kelio vedančio į sodybą, prie kurio privažiavimas galimas bet kuriuo metų laiku.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovo R. U. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 459 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis Lt 00 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 18, 21-27 punktais.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuosavybės teise nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 459 Lt. Nepagrįstas ir neįrodytas rašytiniais įrodymais atsakovo argumentas, jog pareiškėjas šiukšlių neveža, nes iš byloje pateiktų Alytaus rajono komunalinių atliekų išvežimo grafikų matyti, jog atliekų išvežimas vykdomas reguliariai, pagal nustatytus grafikus, todėl atsakovo argumentas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, jog skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Atsakovas R. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjo pateikti atliekų išvežimo grafikai neįrodo, jog jis reguliariai pagal juos ir realiai iš atsakovo sodybos išvežė atliekas. Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas realiai tik vieną kartą iš jo sodybos išvežė atliekas. Teismas visiškai nesigilino ir nesidomėjo, kiek kartų nurodytu laikotarpiu pareiškėjas realiai buvo atsiuntęs į atsakovo sodybą transportą atliekų išvežimui. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kiek kartų ir koks transportas buvo atvykęs laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į jo sodybą paimti atliekas, kas jį vairavo, kokiu tai buvo metu (kuriomis valandomis). Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir priimtas tik formaliai atsirašant į pareiškėjo skundą. Prievolė mokėti už atliekų pašalinimą atsiranda tada, jeigu pareiškėjas vykdo prisiimtą prievolę surinkti ir tvarkyti atliekas. Atsakovo konteineris visada buvo ir yra prie kelio vedančio į jo sodybą, visada privažiuojamoje vietoje, todėl pareiškėjo argumentas, kad savo konteinerį turėjo tam tikrais laikotarpiais ištemti prie pagrindinio kelio, yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas priverstinai verčia jį ir kitus Alytaus rajono gyventojus keltis paryčiais ir dirbti jo naudai, atsitraukti nuo kitų privalomų ir suplanuotų darbų, palikti namus ir darbą mieste, kad būtų pasiektas jam palankus rezultatas. Toks reikalavimas galėtų būti pagrįstas tik tada, jeigu konteineris stovėtų neprivažiuojamoje vietoje ir ne prie gatvės. Gyvenantys kaime kaimynai paliudijo, jog pareiškėjo transportas pagrindiniu keliu ties jo kaimu pravažiuoja ne pareiškėjo nustatytu laiku. Kad įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, būtinas dar ir pastovus budėjimas prie konteinerio, jį ištempus į pagrindinį kelią. Teismas į šiuos argumentus visiškai nieko neatsakė ir priėmė niekuo nemotyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str. 4 d.), kuris priimtas pažeidus materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamos administracinės bylos dalykas ne kartą spręstas administraciniuose teismuose. Dėl teikiamos atsakovo argumentacijos, siekiant paneigti pareigą mokėti vietinę rinkliavą, taip pat yra pasisakyta pirmiau bei suformuota atitinkama praktika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) teisėjų kolegija inter alia sprendė klausimus, susijusius ir su vietinės rinkliavos mokėjimu. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį.

Toliau, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, teismas taip pat konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, jau suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Ir vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats.

Taigi ir turimu atveju nurodomi (įvardyti šio baigiamojo teisės akto III dalyje) apeliacinio skundo argumentai niekaip negali paneigti pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi tikrinamos bylos medžiagą, pirmosios instancijos nurodytą teisinį reglamentavimą, esamą teismų praktiką bei neturėdama pagrindo nuo jos nukrypti (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), konstatuoja, kad atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisiškai pagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius