A-525-1694-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1694/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02098-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Arbeka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BaltCapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Arbeka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BaltCapital“ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai „Raudonupio bendruomenė“ dėl sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arbeka“ ir UAB „BaltCapital“ su skundu (I t., b. l. 1-4), kurį patikslino (I t., b. l. 26-31), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. birželio 6 d. raštą Nr. (23.2)-2D-9011 (toliau – ir Inspekcijos raštas);

2) pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą 6 mėnesiams. Teisminio nagrinėjimo metu antrąjį reikalavimą pakeitė – prašė įpareigoti Inspekciją pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą 3 mėnesiams.

Paaiškino, kad Inspekcija pagal 2012 m. lapkričio 8 d. aktuose Nr. SPA-435 ir Nr. SPA-436 nustatytus faktus pareiškėjams 2012 m. lapkričio 9 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-121109-00328 ir Nr. SSA-00-121109-00329, taip pat 2012 m. gruodžio 4 d. reikalavimus Nr. REI-00-121204-00359 ir Nr. REI-00-121204-00360 iki 2013 m. birželio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis, atstatyti statinį pagal projektinius sprendinius. Pareiškėjai 2013 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, prašydami pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą.

Inspekcija 2013 m. birželio 6 d. raštu Nr. (23.2)-2D-9011, kuris savo esme atitinka viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, atsisakė pratęsti minėtų reikalavimų įvykdymo terminą, motyvuodama tuo, kad prašyme nebuvo nurodytų svarbių termino pratęsimo priežasčių. Inspekcijos raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes Inspekcija nemotyvavo, kodėl priėjo tokios išvados, nevertino pareiškėjų pateiktų aplinkybių, raštas yra neaiškus, jame nenurodyti konkretūs atsisakymo pratęsti terminą faktiniai ir teisiniai pagrindai, tai reiškia, kad nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Minėti pažeidimai sudaro pagrindą Inspekcijos raštą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.). Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą. Vertindamas ribojimo proporcingumą (pasirinktos priemonės tinkamumą užsibrėžtam tikslui pasiekti) Europos Žmogaus Teisingumo Teismas yra analizavęs, ar pagal nacionalinę teisę galima įteisinti konkretų neteisėtą statinį, ar asmens teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone (pavyzdžiui, įpareigojimu nebenaudoti pastato, nutraukti statybos darbus ar pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Inspekcija, nesuteikdama galimybės pabaigti pradėtas savavališkų statybų šalinimo procedūras, užkirto kelią ne tik visuomenės bendrojo intereso poreikių, bet ir pareiškėjų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimui, nesilaikė proporcingumo siekiamam tikslui principo.

Pareiškėjams prašant pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, o institucijai, kuri nagrinėja tokį prašymą, nepateikiant jokių pagrįstų motyvų, argumentų, faktinių aplinkybių vertinimo, atsisakant jį tenkinti, pažeidžiami ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principai. Teigė, jog pareiškėjai dėjo visas pastangas, kad kaip įmanoma greičiau ir operatyviau pašalintų Inspekcijos nustatytas savavališkas statybas. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nagrinėjo UAB „Arbeka“ iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Po darbų, kuriais buvo šalinamos savavališkos statybos, atlikimo, pareiškėjai pateikė Inspekcijai 2013 m. balandžio 10 d. prašymą atlikti pakartotinį patikrinimą, taip pat 2013 m. gegužės 15 d. paaiškinimus. Inspekcija 2013 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (7.9)-2D-7968 informavo, kad siekiant objektyviai įvertinti paaiškinimuose nurodytas aplinkybes 2013 m. gegužės 29 d. 10 val. organizuojamas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos teisėtumo patikrinimas, tuo tarpu 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (7.9)-2D-8681 Inspekcija konstatavo, kad skundžiami aktai ir reikalavimai surašyti pagrįstai, todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo jų panaikinti.

Tačiau, kaip matyti iš Inspekcijos pareiškėjams adresuoto 2013 m. gegužės 31 d. rašto, palyginus jį su pareiškėjams atitinkamai 2012 m. lapkritį ir gruodį surašytais savavališkos statybos aktais ir reikalavimais, didžioji dalis Inspekcijos nustatytų pažeidimų pašalinti. Faktiškai iki savavališkos statybos pašalinimo termino pabaigos, t. y. 2013 m. birželio 5 d., liko nepašalinti tik du pažeidimai: reikalavimų neatitinkančios dvi sienos ir didesnis nei projekte antro aukšto plotas. Tai įrodo, kad pareiškėjai buvo aktyvūs, dėjo visas pastangas ir ėmėsi visų nuo jų priklausančių veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti ir tik dėl to, kad šešių mėnesių terminas yra per trumpas padariniams pašalinti, dokumentacijai paruošti, reikalingiems dokumentams gauti, turimiems pertvarkyti, būtiniems veiksmams atlikti, pareiškėjai nespėjo to padaryti iki Inspekcijos nustatyto termino.

Pabrėžė, jog savavališkos statybos padariniams pašalinti būtini atlikti darbai yra labai sudėtingi, reikalingi didelių investicijų ir nuosavo kapitalo, ekspertų pagalbos, o procedūros ilgos. Savavališkos statybos šalinimo procedūras apsunkino ir sulėtino Vilniaus miesto apylinkės teisme asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ iniciatyva iškelta ir nagrinėjama civilinė byla pareiškėjams dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei neteisėtų veiksmų nutraukimo. Patikrinimai buvo atliekami su tam tikrais trūkumais.

Savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkas statybas pareiškėjus pasiekė tik nurodyto teisminio proceso eigoje, t. y. 2013 m. balandžio 5 d. Visos šios nuo pareiškėjų nepriklausiusios aplinkybės itin apsunkino savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pareiškėjai elgėsi nuosekliai ir kryptingai, tačiau nuo ne dėl jų priklausančių aplinkybių, nurodytais terminais savavališkos statybos padarinių pašalinti nepavyko, todėl prašymas pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimuose (I t., b. l. 108–110, II t., b. l. 83–85) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 28 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog Inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą gali pratęsti tik 3 mėnesiams ir tik vieną kartą, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui asmuo gali kreiptis į teismą, tačiau visais atvejais turi būti nurodomos svarbios ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančios priežastys, patvirtinančios, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti reikalavimą per nustatytą terminą. Svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Tuo tarpu pareiškėjai prašyme pratęsti terminą tik nurodė, kad „deda visas pastangas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiam tikslui UAB „Arbeka “ ir UAB „BaltCapital“ yra atlikusi visą eilę būtinų veiksmų“, tačiau, kokie tai veiksmai neįvardijo, nepateikė jokių atliekamus veiksmus patvirtinančių įrodymų, todėl Inspekcija nusprendė, jog faktinio pagrindo pratęsti prašomą terminą nėra. Pareiškėjai teismui pateiktame skunde nurodo, kad Inspekcija ginčijamame rašte pateikė nepakankamai motyvų, tačiau vėlgi nenurodo jokių svarbių priežasčių, realiai trukdančių šalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjų teiginių, kad dalį minėtuose savavališkos statybos aktuose užfiksuotų darbų pašalino, nepatvirtina prie bylos pateikti įrodymai.

Priešingai, 2013 m. birželio 11 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. RPA-00-130611-00157 ir Nr. RPA-00-130611-00158 patvirtina, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, reikalavimai neįvykdyti, neišardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, statinys neatstatytas (neperstatytas) pagal projektinius sprendinius. Taip pat pažymėjo, jog SĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatyta Inspekcijos teisė, bet ne pareiga, tik esant svarbioms priežastims pratęsti prašomą reikalavimo įvykdymo terminą vieną kartą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1466-803/2013 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagal asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ ieškinį pareiškėjams, jiems turėtų būti paskata kuo operatyviau šalinti savavališkos statybos padarinius, bet jokiu būdu negali būti priežastimi, trukdančia tai atlikti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo terminą galima tik pratęsti, bet ne atnaujinti (2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130/2012).

Šiuo atveju reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2013 m. birželio 5 d., o pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 14 d. ir nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių tokius veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „Raudonupio bendruomenė“ (toliau – ir Asociacija) atsiliepimuose (I t., b. l. 176–179, II t., b. l. 88–91) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime pateikė argumentus, iš esmės analogiškus išdėstytiems Inspekcijos atsiliepimuose, vertino, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1466-803/2013 nedaro įtakos ir neriboja pareiškėjų galimybės geranoriškai šalinti savavališkos statybos padarinius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu (II t., b. l. 139-146) pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Inspekcijos specialistas, patikrinęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomas statybas, nustatė, jog statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto ir, vadovaudamasis SĮ 28 straipsnio nuostatomis, statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 2012 m. lapkričio 9 d. surašė pareiškėjams savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-121109-00329 ir Nr. SSA-00-121109-00328. Inspekcijos 2012 m. gruodžio 4 d. reikalavimais dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-121204-00359 ir Nr. RE1-00-121204-00360 iš pareiškėjų buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 5 d. dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas statinio dalis, atstatyti statinį pagal projektinius sprendinius. Nurodytuose Reikalavimuose buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, išaiškinus, kad SĮ 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į Inspekciją dėl reikalavimo termino pratęsimo. Inspekcija reikalavimo įvykdymo terminą jeigu yra svarbių priežasčių asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taip pat yra paaiškinta, kad pagal SĮ 28 straipsnio 5 dalį, jeigu asmuo gaus per reikalavimo įvykdymo terminą statybą leidžiantį dokumentą ir šio dokumento patvirtintą kopiją pateiks Inspekcijai, ne vėliau kaip per 3 dienas bus panaikintas asmeniui pateiktas reikalavimas.

Pareiškėjai Inspekcijai pateikė 2013 m. gegužės 28 d. prašymą, kuris Inspekcijoje įregistruotas 2013 m. gegužės 31 d., prašė pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Prašyme nurodė, kad nustatytas 6 mėnesių terminas yra per trumpas, nes reikėjo atlikti pakartotinį patikrinimą, tam parengti būtiną dokumentaciją, gauti kitus dokumentus. Pažymėjo, kad savavališkų padarinių pašalinimui būtini atlikti darbai yra sudėtingi, reikalauja didelių investicijų ir nuosavo kapitalo, ekspertų pagalbos. Nurodė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimą apsunkina Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal asociacijos „Raudonupio bendruomenė“ ieškinį. Taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą buvo atliekami patikrinimai. Be to, savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pasiekė pareiškėjus tik nurodyto teisminio proceso metu, t. y. 2013 m. balandžio 5 d. Visos šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjų valios ir sutrukdė laiku pašalinti padarinius. Prašyme nenurodyta, kokie priedai buvo pateikti su šiuo prašymu. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad pareiškėjai pateikė kadastrinių matavimų bylas. Pareiškėjai šiame prašyme neaiškiai mini, kad buvo atliekami patikrinimai, tačiau nenurodo nei jų datų, nei jų rezultatų. Byloje nustatyta, kad tokie patikrinimai buvo atliekami pagal pareiškėjų prašymus ir jais nustatyta, kad padariniai nebuvo pašalinti. Iš 2012 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos aktų matyti, kad jie buvo išsiųsti registruotomis pašto siuntomis su įteikimu. Pareiškėjai 2013 m. balandžio 10 d. parašė prašymą Inspekcijai, iš kurio matyti, kad jie ginčija savavališkos statybos aktus dėl to, kad bendrovėms nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, šiame prašyme nurodyta, kad Inspekcijos vyr. specialisto veiksmus jie jau skundė 2013 m. kovo 4 d. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai įvairiai aiškina apie aplinkybes, kada jie gavo savavališkos statybos aktus ir reikalavimus, į tai, kad jie vengia pateikti konkrečius įrodymus apie šiuos faktus, nėra pagrindo išvadai, kad apie savavališkos statybos aktus jie sužinojo tik 2013 m. balandžio 5 d., kaip pareiškėjai rašo prašyme pratęsti terminą. Todėl iš viso nėra aišku, apie kokius aktus jie nurodo savo 2013 m. gegužės 28 d. prašyme pratęsti terminą.

Pareiškėjai 2013 m. gegužės 15 d. teikė prašymą Inspekcijai, kuriame pateikiamas paaiškinimas, kodėl pastatuose buvo keičiama stogo konstrukcija. Iš šio rašto nėra galimybės teigti, kad pareiškėjai veiksmingai šalino savavališkos statybos padarinius, nes iš šio rašto matyti, kad jie tik aiškino, kodėl pasikeitė stogo konstrukcija, bet nenurodė nieko apie jų vykdomą veiklą, kuria siekiama pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Į 2013 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. prašymus atsakyta Inspekcijos 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (7.9)-2D-8681, kuris nėra ginčijamas šioje byloje. Šiuo raštu išnagrinėti pareiškėjų prašymai, kurie įvertinti, kaip skundai dėl savavališkos statybos aktų teisėtumo. Nurodyta, kad aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai. Šiame rašte nurodoma, kad 2013 m. gegužės 29 d. atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, nurodomi nustatyti matavimai, kurie patvirtina, kad pakeistos stogo laikančios konstrukcijos, o dėl to padidėjo antrojo aukšto plotai. Iš šio rašto ir pareiškėjų prašymų, kurie išnagrinėti Inspekcijos 2013 m. gegužės 31 d. raštu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjai, šalindami savavališkos statybos padarinius, atliko kokius nors statybos darbus ar gavo kokius nors naujus statybą leidžiančius dokumentus, ar siekė juos gauti. Todėl pareiškėjai nepagrįstai nurodo teismui, kad jie pašalino per nustatytą terminą beveik visus savavališkos statybos padarinius ir, kad apie tai Inspekcijai turėjo būti žinoma iš minėtų prašymų nagrinėjimo medžiagos, todėl savo prašyme pratęsti terminą jie neprivalėjo dar kartą nurodyti jų prašymų nagrinėjimo aplinkybių, neva, Inspekcija pati privalėjo dar kartą peržiūrėti tą medžiagą. Teismo vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes Inspekcija 2013 m. gegužės 31 d. raštu tik išnagrinėjo du pareiškėjų prašymus dėl savavališkos statybos aktų teisėtumo. Nei nurodytuose prašymuose, nei Inspekcijos 2013 m. gegužės 31 d. sprendime nėra ir negali būti jokių duomenų apie reikalavimų vykdymo aplinkybes, nes nagrinėtas kitas klausimas.

Pasisakydamas dėl šioje byloje ginčijamo Inspekcijos rašto, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai jį nepagrįstai ginčija tuo pagrindu, kad jis neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjų teismui nurodomi argumentai dėl Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikos taikymo nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, nes šioje byloje nenagrinėjama, ar pastatai bus nugriauti, ar negalima kokiu nors švelnesniu būdu pasiekti tikslą. Taip pat nepagrįstai remiamasi teisėtų lūkesčių principo apsauga, kadangi iš neteisėtų veiksmų pareiškėjams negalėjo kilti teisėti lūkesčiai.

Kaip minėta, Inspekcijai nebuvo pateikta jokių duomenų nei 2013 m. balandžio mėnesį, nei vėliau, kad pareiškėjai atliko kokius nors neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo veiksmus, siekė gauti kokius nors statybas įteisinančius dokumentus. Savavališkos statybos aktų ginčijamas nėra veiksmas, kuriuo siekiama pašalinti tokių statybų padarinius. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į SĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėta, jog ir teismo posėdyje, pateikdama naujai gautus statybą leidžiančius dokumentus, pareiškėjų atstovė patvirtino, kad iš esmės dokumentų tvarkymas pradėtas jau pasibaigus reikalavimų įvykdymo terminui.

Taip pat pareiškėjų teisėti lūkesčiai negalėjo kilti ir dėl jų Inspekcijai pateikto prašymo pratęsti terminą turinio. Jeigu pareiškėjai yra pastatų statytojai, jiems turi būti žinomos SĮ nuostatos, apibūdinančios, kokios terminų pratęsimo priežastys laikytinos svarbiomis (SĮ 28 straipsnio 3 dalis). SĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Pareiškėjų 2013 m. gegužės 28 d. prašyme nenurodyta nei viena tokia priežastis, todėl Inspekcija ir neturėjo pareigos aprašyti kokias nors faktines aplinkybes, nurodyti, kodėl jas vertina kaip nesvarbias priežastis. Bendro pobūdžio teiginiai negalėjo būti kaip nors įvertinami. Teismas vertino, jog iš tiesų, pareiškėjų atliekami veiksmai po savavališkos statybos aktų surašymo iš dalies gali būti nustatyti remiantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-760-431/2013, kuria buvo nagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Šiose nutartyse konstatuojami faktai, kad pareiškėjai dar iki 2012 m. gruodžio 14 d. siekė parduoti pastatus (duomenys neskelbtini) g. Jokių duomenų apie pareiškėjų siekį gauti tinkamus statybą leidžiančius dokumentus, nėra, kadastrinių matavimų bylos sudarymas nevertintinas kaip statybą leidžiančių dokumentų gavimas, ta pati byla, kaip nurodo proceso šalys, jau buvo teikiama ir 2013 m. kovo mėnesį. Jeigu pareiškėjai būtų nurodę prašyme Inspekcijai, kad jie sudarė naują kadastrinių matavimų bylą, siekdami gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, dėl to kreipėsi į atitinkamas institucijas, tik tokiu atveju Inspekcija būtų privalėjusi įvertinti tokią aplinkybę.

Tačiau prašyme tai nebuvo nurodyta. Dėl taikomų priemonių proporcingumo, interesų pusiausvyros, reikia įvertinti ir Inspekcijos užduotį apsaugoti trečiuosius asmenis nuo neteisėtų statybų galimų padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas, kartu nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Inspekciją pratęsti terminą.

III. Pareiškėjai UAB „Arbeka“ ir UAB „Baltcapital“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 152-156, 164-168), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m vasario 3 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjų UAB „Arbeka“ ir UAB „BaltCapital“ patikslinto skundo dėl administracinio akto panaikinimo ir termino pratęsimo, reikalavimus, t. y. panaikinti Inspekcijos 2013 m. birželio 6 d. raštą Nr. (23.2)-2D-9011, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, ir pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą 3 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Pareiškėjai aiškiai ir tiksliai nurodė, kada gavo savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkas statybas, tad teismo išvada, kad pareiškėjai įvairiai aiškina šias aplinkybes, vengia pateikti konkrečius įrodymus apie šiuos faktus, neatitinka bylos medžiagos ir joje surinktų įrodymų. Kad pastarieji aktai pareiškėjams buvo įteikti anksčiau, turėjo įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju aktualus savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti savavališkas statybas gavimo, o ne apie juos sužinojimo faktas (teismas šiuos momentus kartais painioja), nes nuo to priklauso, ar pareiškėjai realiai turėjo 6 mėnesių terminą pašalinti savavališkas statybas.

2) Teismo išvada, jog nėra aišku apie kokius aktus pareiškėjai nurodė savo 2013 m. gegužės prašyme, prieštarauja ne tik pačiam teismo sprendimui, bet ir protingumo, teisingumo ir logiškumo principams. Pareiškėjai nurodytame prašyme aiškiai nurodė, apie kurios datos, kokio turinio savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkas statybas kalba, kitų aktų ar reikalavimų Inspekcija pareiškėjams nebuvo surašiusi.

3) Teismas nepagrįstai nurodo, kad iš 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjams adresuoto Inspekcijos rašto Nr. (7.9)-2D-8681 negalima daryti išvados, kad pareiškėjai, šalindami savavališkos statybos padarinius, atliko kokius nors statybos darbus. Lyginant pastarąjį Inspekcijos raštą su atitinkamai 2012 m. lapkritį ir gruodį pareiškėjams išduotais savavališkos statybos aktais ir reikalavimais, akivaizdu, kad didžioji dauguma pažeidimų, kuriuos buvo nustačiusi Inspekcija, pašalinti.

4) Teismo teiginį, kad Inspekcijai nei 2013 m. balandžio mėnesį, nei vėliau nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjai atliko kokius nors neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo veiksmus, siekė gauti kokius nors statybą įteisinančius dokumentus, paneigia bylos medžiaga – pareiškėjai Inspekcijai pateikė 2013 m. balandžio 10 d. prašymą atlikti pakartotinį patikrinimą, taip pat 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, naujas pastatų, kuriuose buvo fiksuotos savavališkos statybos, kadastrinių matavimų bylas. Naują kadastrinių matavimų bylą Inspekcija turėjo dar 2013 m. kovo mėn., todėl turėjo ją įvertinti dar iki prašymo, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos terminą, jai pateikimo (nagrinėjimo) momento. To nepadarius, tą turėjo atlikti nagrinėjant pareiškėjų prašymą nepriklausomai nuo to, ar prašyme buvo nurodytas naujos kadastrinių matavimų bylos faktas, ar ne, ar buvo nurodyta, kad nauja kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta siekiant gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, ar nebuvo. Inspekcija privalėjo įvertinti ne tik prašyme nurodytus duomenis, bet ir visą, su ginčo objektu disponuojamą informaciją bei turimus dokumentus. Nors Inspekcijai pateiktame prašyme pareiškėjai tiksliai neįvardijo, kokius veiksmus yra atlikę, tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tai Inspekcijai buvo žinoma ir tai patvirtinančius įrodymus Inspekcija turėjo Tuo tarpu teismas pareiškėjų motyvus atmetė formaliai vertindamas prašymo turinį ir nevertindamas informacijos, kuria Inspekcija disponavo prašymo nagrinėjimo metu. Teismo teiginys, kad teismo posėdyje pareiškėjų atstovė patvirtino, kad iš esmės dokumentų tvarkymas pradėtas jau pasibaigus reikalavimų įvykdymo terminui, yra nepagrįstas.

5) Skunde nurodyta Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje aktuali, nes nors byloje ir nekeliamas pastatų nugriovimo klausimas, šios bylos klausimas, nors ir netiesiogiai, tačiau neatsiejamai, susijęs su savavališkos statybos padarinių šalinimo kitu būdu klausimu – teismui netenkinus prašymo ir nepratęsus savavališkos statybos padarinių šalinimo termino, sekantis etapas – savavališkos statybos padarinių šalinimas kitu, labiau pareiškėjų interesus varžančiu, būdu (labiausiai tikėtina, kad nugriaunant pastatus). Teismo išvada, kad teisėtų lūkesčių apsauga šiuo atveju neveikia, taip pat nepagrįsta, nes nors pareiškėjai statybas atliko pažeidžiant statybas reglamentuojančius teisės aktus, jų teisėti lūkesčiai, susiję su savavališkos statybos šalinimo procesu, negali būti paneigti savavališkos statybos, kaip neteisėto veiksmo, faktu.

6) Nėra aišku kaip Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-760-431/2013 lėmė teismo sprendimo priėmimą ir kaip jis susijęs su termino pašalinti savavališkos statybos padarinius nepratęsimu.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 183-184), kuriuo prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio tesimo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą.

Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be atsiliepimuose į skundą išdėstytų argumentų, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad byloje pareiškėjų pateikti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjai pašalino arba beveik pašalino savavališkos statybos padarinius. Priešingai, byloje esantys įrodymai (Inspekcijos 2013 m. gegužės 31 d. raštas Nr. (7.9)-2D-8681, 2013 m. birželio 11 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai Nr. RPA-00-130611-000158 ir Nr. RPA-00-130611-000157) patvirtina faktą, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad Inspekcija, neva turėjo duomenis, patvirtinančius savavališkos statybos padarinių šalinimą ir pareiškėjai neprivalėjo teikdami prašymą dėl reikalavimo termino pratęsimo konkrečiai įvardinti atliktų statybos darbų ir panašiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 185-192), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų UAB „Arbeka“ ir UAB „BalCapital“ apeliacinį skundą atmesti.

Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų UAB „Arbeka“ ir UAB „BaltCapital“ trečiojo suinteresuoto asmens Asociacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Pareiškėjai nei prašyme Inspekcijai, nei skunde teismui nepagrindė reikalavimų ir neįrodė, kad yra pradėję savavališkos statybos šalinimo procedūras. Pastarųjų aplinkybių nepatvirtina ir pareiškėjų pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-803/2013, kurioje ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo pateiktas dar 2012 m. gruodį, buvo pateikti ir savavališkos statybos aktai, ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šias aplinkybes aiškiai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-760-431/2013. Tad apeliantai negalėjo apie savavališkos statybos aktus sužinoti tik 2013 m. balandžio 5 d.

3) Minėta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-760-431/2013, konstatuotos šiai bylai aktualios aplinkybės, kad UAB „BaltCapital“ ir UAB „Arbeka“ ne tik nesiekia įsiteisinti savavališkos statybos padarinių, tačiau priešingai – siekia realizuoti savavališkai pastatytus statinius juos parduodant. Ši aplinkybė aktuali vertinant pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aptariama nutartimi.

4) Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas negali pratęsti jau pasibaigusio termino, o nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą yrą kreipęsi praleidę Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą:

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl galimybės pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą 3 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai su prašymu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pratęsimo į atsakovą kreipėsi 2013m. gegužės 31 d. raštu, vertintina, jog kilusiam ginčui išspręsti yra aktuali LR Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija galiojusi prašymo pateikimo momentu bei byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu, t.y. 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, įsigaliojusi nuo nuo 2010 m. spalio 1 d..

Ginčui aktuali Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustatė, kad nustatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Sisteminė ginčui aktualios Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 daliu nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad svarbiomis priežastimis Statybos įstatymo prasme laikomos priežastys, susijusios su asmens, kuriam pateikti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, veiksmais, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Įvertinus išdėstytą reglamentavimą seka išvada, jog asmuo prašydamas pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, atsakingai institucijai (nagrinėjamoje byloje atsakovui) turi pateikti duomenis apie tai, kokią projektinę dokumentaciją asmuo yra pradėjęs rengti ir kokių veiksmų ėmėsi tam kad gauti statybą leidžiantį dokumentą, bei dėl kokių nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių pradėti rengti dokumentai dar nėra baigi ir dėl kokių priežasčių statybą leidžiantis dokumentas dar nėra gautas.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo 2013m. gegužės 28 dienos prašyme atsakovui, kuriuo buvo prašoma pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, nenurodė jokių Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrįstą priimti teigiamą sprendimą dėl termino pratęsimo. Pareiškėjų nurodytos priežastys – kad savavališkų statybų padarinių pašalinimui būtini atlikti darbai yra sudėtingi, reikalingi didelių investicijų ir nuosavo kapitalo, ekspertų pagalbos, kad procedūros, susijusios su padarinių šalinimu reikalauja būtinos dokumentacijos parengimo, kitų reikalingų dokumentų gavimo bei turimų pertvarkymo yra ilgos – kolegijos vertinimu yra abstrakčios ir nepagrįstos jokias įrodymais, kurie leistų manyti, jog pareiškėjai iš vis yra pradėję kokias nors savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras ir kurių negali baigti nustatytu terminu dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių. Pareiškėjų prašyme nurodyta aplinkybė dėl civilinio ginčo su asociacija „Raudonupio bendruomenė“ taip pat nelaikytina svarbia priežastimi Statybos įstatymo prasme, nes pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių civilio ginčo pasekoje kylančių aplinkybių, kurios trukdytų pareiškėjams rengti projektinę dokumentaciją bei vykdyti veiksmus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjų argumentai, dėl neva per vėlai gautų savavališkos statybos aktų bei reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek savavališkos statybos aktai, tiek reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjams buvo išsiųsti registruotais laiškais su įteikimu iškarto po šių dokumentų surašymo (T. 1, b.l. 141-151). Nesant duomenų, kad šie registruoti laiškai buvo grąžinti siuntėjui, t.y. atsakovui, nėra pagrindo teikti jog jų pareiškėjai negavo. Kita vertus atitinkama informacija apie surašytus savavališkos statybos aktus bei reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalavimų turinį buvo paskelbta 2012 12 18 viešai spaudoje (T.1, b.l. 146), todėl pagrindo teikti, jog apie juos pareiškėjai neturėjo informacijos, nėra.

Pareiškėjų argumentai, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimas nėra motyvuotas ir dėl to neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjai savo prašyme nenurodė jokių Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų svarbių priežasčių, todėl reikalauti iš atsakovo, kad jis kaip nors plačiau įvertintų pareiškėjų prašymo motyvus, nei yra įvertinta skundžiamame sprendimą, pagrindo nėra. Konstatuotina, kad atsakovų sprendimas Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinka.

Pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose susijusiose su savavališkos statybos padarinių šalinimu, taip pat atmesti kaip nepagrįsti, nes šioje byloje sprendžiama ne dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o dėl termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pratęsimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Arbeka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BaltCapital“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė