AS-822-992-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-992/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00889-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriui dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Č. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 35-39 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 2S-1944 panaikinimo bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų priteisimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. liepos 16 d. pašalinti skundo trūkumus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nuobaudos panaikinimo kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą, tačiau teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas, gavęs minėtą nutartį, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau jau praleidęs terminą paskirtai nuobaudai apskųsti. Todėl pareiškėjas su skundu teismui turi pateikti ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 24 str. 1 d., 34 str.).

Pareiškėjas taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodęs, jog gyvena žemiau skurdo ribos, jokio turto ir pajamų neturi. Taip pat nurodė, jog gaudavo socialinę paramą, visi minėti duomenys yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, kuri dėl to suteikdavo jam nemokamą teisinę pagalbą visose bylose. Pareiškėjui išaiškinta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog skundo negalima laikyti neapmokestinamu žyminiu mokesčiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje, o ne nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl, šalinant skundo trūkumus, pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui įrodymus, jog teisinė pagalba yra suteikta šioje administracinėje byloje bei pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo gaunamą socialinę paramą (ABTĮ 39 str. 24 str. 2 d.), taip pat pasiūlyta pateikti duomenis apie asmeninėje sąskaitoje turimas pinigines lėšas bei pareiškėjo turtinę padėtį (ABTĮ 24 ir 41 straipsniai).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nustatęs, kad teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas A. Č. skundo trūkumų nepašalino (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį (b. l. 26–27).

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nustatytą terminą trūkumus šalinti praleido dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Paaiškina, kad 2014 m. liepos 10 d. jo gyvenamojoje kameroje Kybartų pataisos namuose buvo atliekama krata, per kuria pareigūnai išmėtė, suplėšė ir sutrypė pareiškėjo dokumentus. Tokius neteisėtus pareigūnų veiksmus pareiškėjas apskundė pataisos namų administracijai ir Marijampolės rajono prokuratūrai, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, bet atsakymo dar negavo. Kybartų pataisos namų administracija 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. (1.6) 78-429 pranešė, kad pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viršininkui. Šis dokumentas pareiškėjui buvo pateiktas tik susipažinti, todėl teismo prašo išreikalauti tiek jį, tiek pareiškėjo 2014 m. liepos 10 d. skundo ir 2014 m. liepos 11 d. paaiškinimo kopijas, kurios įrodytų, kad terminą šalinti trūkumus pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Dėl minėtų pareigūnų veiksmų dalį dokumentų pareiškėjas prarado, dalį jam pavyko sutvarkyti, tačiau nespėjo to padaryti iki teismo nustatyto termino. 2014 m. liepos 21 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui išsiuntė paaiškinimus su prašymu atnaujinti terminą skundo trūkumams šalinti, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

Pareiškėjas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokius skundo trūkumus, dirbtinai bando sudaryti pareiškėjui kliūtis naudotis teismine gynyba. Pareiškėjo laisvė yra apribota, todėl ribotos ir jo galimybės rinkti ir teikti teismui įrodymus, taip pat ir prašomus įrodymus apie jo materialinę padėtį ir pajamas, teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nurodomus dokumentus teismas galėtų išreikalauti, kreipdamasis į atitinkamas institucijas. Pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos į ją pervestos teismo sprendimo pagrindu, priklauso pilietinei politinei organizacijai LŽTG sąjungai, kurios valdybos pirmininkas yra pareiškėjas, šių lėšų jis negali naudoti savo asmeninėms reikmėms. Iki suėmimo pareiškėjas gaudavo socialinę pašalpą, duomenis apie ją pateikė teismui su 2014 m. liepos 21 d. raštu. Šios pašalpos skyrimas, kaip ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas bylose pareiškėjui patvirtina jo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis prašo būti atleistas nuo žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis per nustatytą terminą nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pareiškėjas pateikęs atskirąjį skundą nurodė, kad nustatytą trūkumų šalinimo terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl šis terminas turėtų būti atnaujintas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis dėl paduoto skundo trūkumų šalinimo pareiškėjui išsiųsta 2014 m. liepos 1 d. ir pareiškėjas neginčija, kad gavo ją dar iki joje nustatyto termino (iki 2014 m. liepos 16 d.). Nors byloje nėra duomenų apie nutarties įteikimo pareiškėjui datą, atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas ją gavo dar iki 2014 m. liepos 10 d. Prašymą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą trūkumams šalinti pareiškėjas teismui išsiuntė tik 2014 m. liepos 21 d.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iki nustatyto termino (2014 m. liepos 16 d.) negavęs iš pareiškėjo jokių dokumentų, 2014 m. liepos 21 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų. 2014 m. liepos 21 d. išsiųstas prašymas dėl trūkumų šalinimui nustatyto termino atnaujinimo teisme gautas ir užregistruotas 2014 m. liepos 22 d., todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo, apie taip pareiškėjui pranešta teismo 2014 m. liepos 24 d. raštu.

Pažymėtina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė