A-662-1084-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1084/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00685-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 4-15) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) viršininko 2013 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 52-TE-229 (toliau – ir Įsakymas), panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 52-6-IS-25 (toliau – ir Išvada), įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją G. G. į buvusią tarnybą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčijamu Alytaus AVPK viršininko Įsakymu pareiškėjas Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nepagrįstai ir neteisėtai. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2013 m. gegužės 14 d. aktas Nr. 13 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, jog pareiškėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, surašytas pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. neatlikus visų medicininių tyrimų, vadovaujantis tik alkoholio matuoklio „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 parodymais, kurie gauti neleistinais būdais, t. y. pažeidžiant šio prietaiso naudojimo instrukciją. Išvadoje nurodyta, kad netikėto patikrinimo metu 2013 m. gegužės 14 d. apie 11 val. kilo įtarimų, kad G. G. darbo vietoje yra neblaivus, neva bendraujant su pareigūnu iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas, jis elgėsi keistai, buvo susijaudinęs, tačiau Akte nurodyta, kad tiriamojo būsena (eisena, atmintis, dėmesys, mąstymas, kalba ir kt.) yra normali. Išvadoje nurodytos deklaratyvaus pobūdžio formuluotės yra be jokio pagrindimo ir objektyvaus paaiškinimo.

Pareiškėjo teigimu, nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas surašytas tendencingai, nurodant, kad iš burnos sklinda kvapas, kad nuo darbo nušalinamas 2013 m. gegužės 14 d. (11.30 val.), t. y. dar net neatlikus blaivumo patikrinimo veiksmų medicinos įstaigoje (į Druskininkų ligoninę pareiškėjas atvyko 11.35 val.). Akte nurodyta „lengvas girtumo laipsnis“, tačiau išvada padaryta remiantis tik alkoholio matuoklio „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 parodymais, kuris teisės aktų prasme nelaikytinas medicininio pobūdžio veiksmais.

Be to, alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas tiriamasis, jau nebegaminamas, galima teigti, kad ir jo sudedamosios dalys (antgaliai) jau nebegaminamos gamintojo, o jei ir gaminamos, jos neturi atitikties metrologiniams matavimams, kaip tai numato Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas. Pareiškėjas su alkotesterio parodymais, kurie iš esmės buvo skirtingi, nesutiko, tačiau medikai kraujo ar šlapimo tyrimo neatliko. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas po šio incidento pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos, negali būti siejama su tuo, kad jis pripažino kaltę dėl neblaivumo.

Alkotesterio antgalis buvo uždėtas ne prie tiriamojo (pareiškėjo) akių ir taip buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, tiriamojo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas neteisingai naudojant alkotesterį, nes jam matant nebuvo pakeistas vienkartinis alkotesterio antgalis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką (toliau – ir Metodika) (jos 2 punktą), medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas.

Šie nurodyti medicininės apžiūros kriterijai yra būtini (privalomi) siekiant formuluoti išvadą „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto“ formoje Nr. 155-1/a. Medicininė apžiūra atliekama visapusiškai, t. y. tiek vertinant bendrą tiriamojo būklę, tiek imant kraują/šlapimą. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina (privaloma) taikyti Metodikos 10.3 punkte nurodytus metodus. Šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas tik bendras asmens būklės vertinimas ir testuota technine (ne medicinine) priemone, t. y. alkotesteriu, ir taip buvo pažeista nustatyta tvarka.

Surašant aktą nebuvo atlikti privalomi medicininės apžiūros veiksmai, kurie yra būtini (privalomi) siekiant formuluoti išvadą, išvados suformuluotos negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos, t. y. gydytojas užpildė Aktą pažeisdamas imperatyvias normas, todėl juo vadovautis negalima. Be to, Akto egzempliorius nebuvo atiduotas tiriamajam asmeniui. Taigi iš Išvados, rašytinių įrodymų ir aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, kad išvados rengėjas nustatinėdamas, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, išsamiai nepatikrino faktinių aplinkybių, kurių pagrindu pateikta išvada, netinkamai kvalifikavo tarnybinį nusižengimą, todėl nepagrįstai pareiškėjui pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Buvo pažeistos nuobaudų skyrimo procedūros vertinat pareiškėjo veiksmus ir dėl to padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados bei priimtas neteisėtas Įsakymas.

Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 100-103).

Nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Alytaus AVPK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl netikėto patikrinimo metu nustatyto Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko, laikinai einančio Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato viršininko pareigas, galimai šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Netikėto patikrinimo metu 2013 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val. Alytaus AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiajai tyrėjai S. S. ir Imuniteto poskyrio vyresniajam tyrėjui S. G. bendraujant su pareiškėju kilo įtarimų, kad minėtas pareigūnas tarnybos vietoje yra neblaivus.

Pirminiai neblaivumo požymiai buvo nustatyti bendraujant su juo, vertinant jo elgesį – jautėsi alkoholio kvapas, jis keistai elgėsi, buvo susijaudinęs. Todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Kadangi tikrintis blaivumą darbo vietoje G. G. kategoriškai atsisakė ir pareiškė norą vykti į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Druskininkų ligoninę, galutinis neblaivumo faktas buvo nustatytas minėtoje gydymo įstaigoje ir surašytas tai patvirtinantis Aktas. Be to, pareiškėjas pripažino, kad vakare vartojo apie 400 gr. degtinės. Nustačius neblaivumo faktą, G.

G. buvo nušalintas nuo likusio tarnybos laiko. Su nušalinimu G. G. sutiko, rašytinio paaiškinimo nepateikė, pažymėdamas, kad tai padarys vėliau. 2013 m. gegužės 15 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 52-PR3-39 apie tarnybinį nusižengimą, kuriame jam buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2013 m. gegužės 14 d. 11.30 val. tarnybos metu buvo neblaivus ir tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė tarnybos drausmę. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. dėl nusižengimo pateikė paaiškinimą, kuriame pažymėjo, kad netikėto patikrinimo dieną jis alkoholio nebuvo vartojęs, tačiau vakare buvo išgėręs apie 400 gr. degtinės, sekančią darbo dieną nesijautė neblaivus, todėl atvyko į tarnybą ir buvo joje iki nušalinimo laiko.

Atkreipė dėmesį, kad G. G. minėtame paaiškinime pažymėjo, jog jis su padarytu pažeidimu sutinka, dėl to labai gailisi ir prašė jam skiriant tarnybinę nuobaudą į tai atsižvelgti. Aplinkybė, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, yra nustatyta patikimai ir nekelia abejonių, o pareiškėjo nuomonė, kad medicininė apžiūra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra grindžiama tik paties pareiškėjo iškeltomis prielaidomis. Be to, darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas ne vien tik alkoholio matuokliu, bet ir kitomis įstatymu nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pareiškėjo nuomonė, kad jo veiksmų nebuvo pagrindo kvalifikuoti kaip šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, yra nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, o 29 straipsnio 6 dalies 1-10 punktuose yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 7 p.).

Pagal Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Būdamas neblaivus tarnybos metu, pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 4.6, 4.24, 12.10 punktų nuostatas, Alytaus AVPK viršininko 2010 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 181 punkto nuostatas, Alytaus AVPK viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17 punkto nuostatas. Pareiškėjo veiksmuose iš esmės nustatyti visi šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymiai ir buvo pagrindas skirti jam tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos, todėl ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 52-6-IS-25 nutraukė, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl Išvados panaikinimo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 bei pažymėjo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados nepripažįstamos savarankišku administracinės bylos dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007), todėl byla dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą nutraukta kaip nepriskirta administraciniams teismams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl Įsakymo panaikinimo teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45. Konstatuojant darbuotojo neblaivumo būseną, neprivalu vadovautis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos aiškinimu, kadangi šio viešosios teisės akto tikslai ir uždaviniai yra kitokie. Pažymėta, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė Statuto 12 straipsnį, jo 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktą, Statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 1-10 dalis. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-573/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010). Statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012). Teismas nurodė Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkte numatyta darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teismas nurodė Darbo reglamento 181 punktą (I t., b. l. 105-117), Vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą (I t., b. l. 118-119) ir Kodekso 4.24 punktą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, kuris Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis 2013 m. gegužės 14 d. tarnybos vietoje buvo neblaivus, turi įrodyti šias aplinkybes. Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog atsakovas šias aplinkybes įrodė. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad vada pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo Alytaus AVPK Vidaus tyrimų grupės vyr. tyrėjos S. S. 2013 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. netikėto patikrinimo metu nustačius, kad Druskininkų policijos komisariato vyresnysis tyrėjas A.

V. tarnybinį automobilį vairavo neblaivus ir nuvykus į komisariatą, bendraujant su tuo metu komisariato viršininko pareigas ėjusiu pareiškėju kilo įtarimų, jog jis gali būti neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi keistai, buvo susijaudinęs, todėl pasiūlė pasitikrinti alkoholio kiekį matuokliu. Pareiškėjas atsisakė patikrinimo alkoholio matuokliu ir pareiškė norą vykti į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (I t., b. l. 131-132). Aktas patvirtina, jog pareiškėjui 2014 m. gegužės 14 d. 11.35 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 buvo nustatyta 0,70 promilių, o 11.55 val.

– 1,03 promilių girtumas (b. l. 133). Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pakartotinio tyrimo rezultatas, rodantis alkoholio kiekio didėjimą iškvepiamame ore rodo tai, kad pareiškėjas alkoholį vartojo tą pačią dieną, o ne iš vakaro, kadangi alkoholio koncentracija ne mažėjo, o priešingai – didėjo. Pareiškėjas neprašė nustatyti blaivumą kitomis priemonėmis (šlapimo, kraujo tyrimais ar kitoje medicinos įstaigoje). Šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas. AB „Vilniaus metrologijos centras“ patikros sertifikatas Nr. 1229278 patvirtina, jog 2013 m. vasario 8 d. alkotesteriui „Alcotest 7410“ Nr. ARWC0166 buvo atlikta metrologinė patikra ir jis įvykio dieną buvo tinkamas naudoti.

Minėto alkotesterio vienkartinio antgalio patikros jokie teisės aktai nenumato, o aplinkybę, jog vienkartinis antgalis prieš pareiškėjo blaivumo patikrinimą buvo uždėtas ligoninės priėmimo skyriaus patalpoje, patvirtino ten buvę ir patikrinime dalyvavę liudytojai J. R., J. D., S. G.. Pareiškėjas blaivumo patikrinimo metu nurodė, jog jis vakare išgėrė apie 400 gr. degtinės (b. l. 133), analogiškai įvykio aplinkybes jis nurodė ir 2013 m. gegužės 22 d. paaiškinime, kuriame, be kita ko, nurodė, jog su pažeidimu sutinka (I t., b. l. 140-141).

Pareiškėjas savo versijas dėl tarnybinio nusižengimo, už kurį jam skirta tarnybinė nuobauda, pateikė tik skunde teismui (I t., b. l. 4-15), todėl nenuoseklius ir prieštaringus pareiškėjo motyvus teismas vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės ir juos atmetė.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta ir teismo posėdyje patvirtinta, kad 2013 m. gegužės 14 d. apie 11.00 val. su pareiškėju bendravę Vidaus tyrimų grupės pareigūnė S. S. ir Imuniteto poskyrio pareigūnas S. G. iš pareiškėjo išvaizdos ir sklindančio alkoholio kvapo įtarę, kad pareigūnas neblaivus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų pareigūnų parodymais, nėra jokių duomenų, jog jie turėtų pagrindą pareiškėją apkalbėti. Nepagrįsta pareiškėjo nurodyta versija, esą jo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas padarius esminius Metodikos pažeidimus ir dėl to tyrimo rezultatai nelaikytini įrodymu. Pažymėta, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas gali būti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.). Medicininio patikrinimo duomenys yra tik vienas iš galimų įrodymų, kuriais gali būti įrodinėjama, kad pareigūnas tarnybos (darbo) metu buvo neblaivus. Įrodymus teismas vertina pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pirmiau minėtų pareigūnų S. S. ir S. G. parodymai yra pakankami konstatuoti faktą, kad 2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjas buvo darbe neblaivus. Pareiškėjo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys tik patvirtina šį faktą.

Nagrinėjamai bylai aktualiu laiku (2013 m. gegužės 14 d.) darbuotojų, kuriuos darbdavys įtaria neblaivumu (girtumu), medicininis patikrinimas buvo atliekamas pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės). Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti buvo atliekama pagal Metodiką. Teismas nurodė Taisyklių 1, 2 ir 23 punktus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atsisakęs neblaivumo patikrinimo komisariate, buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo atliktas medicininis neblaivumo (girtumo) nustatymas, ligoninėje pagal Metodikoje numatytą procedūrą buvo atliktas jo būklės bendras įvertinimas, kuris įformintas šioje Metodikoje numatytu aktu. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad tyrimas buvo atliktas iš esmės pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles, todėl Aktas laikytinas vienu iš įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. tarnyboje buvo neblaivus, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kaltė įvykdžius tarnybinį nusižengimą, už kurį jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą, yra nustatyta, o šis pažeidimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, visuomenės ir valstybės lūkesčiais, kurių jos tikisi iš policijos pareigūnų.

Skundo reikalavimas dėl Alytaus AVPK viršininko Įsakymo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į buvusią tarnybą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti, kadangi jie yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą.

III. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 46-50) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai taikė, tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai pripažino, jog Aktas laikytinas tinkamu įrodymu sprendžiant bylą, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas buvo nenuoseklus, dėl ko nepagrįstai nusprendė, jog apeliantas 2013 m. gegužės 14 d. tarnyboje buvo neblaivus. Šie procesiniai pažeidimai turėjo ir tiesioginę įtaką netinkamam materialinių teisės normų aiškinimui ir pritaikymui. Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus juos vertino netinkamai, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei nukrypdamas nuo susiklosčiusios teismų praktikos. Teismo sprendimas, kuris grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Sprendimo išvados padarytos neteisingai (neobjektyviai) įvertinus visas faktines aplinkybes, nes VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo-skubios ir konsultacinės pagalbos skyriuje buvo grubiai pažeistos taisyklės, susijusios su neblaivumo nustatymu, kas iš esmės ir nulėmė absoliučiai nepagrįstą Išvados bei jos pagrindu priimto Įsakymo priėmimą. Teismas neįžvelgė akivaizdaus proporcingumo ir nekaltumo prezumcijos principų pažeidimo, nukrypo nuo nusistovėjusios teismų suformuotos praktikos dėl objektyvumo principo taikymo analogiškais klausimais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Teismas neanalizavo skundžiamo Įsakymo ir Išvados turinio, iš kurių matyti, kad neblaivumo faktui pagrįsti buvo išimtinai remiamasi VšĮ Druskininkų ligoninėje 2013 m. gegužės 14 d. nustatytu lengvu girtumo laipsniu, t. y. surašytu Aktu, o ne liudytojų S. S. ir S. G. subjektyvių įsitikinimų pagrindu. Būtent Akto pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, o vėliau, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, o ne kitais pagrindais, todėl šios konkrečios bylos atveju Aktas įgauna ypatingą reikšmę.

Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu slaugytoja ir gydytojas nurodė, jog jokio alkoholio kvapo jie nejautė. Be to, šie duomenys (kvapas ir kt.) nėra užfiksuoti ir Akte, todėl teismas be jokio pagrindo vadovavosi S. S. ir S. G. parodymais, kurie iš esmės buvo paneigti slaugytojos ir gydytojo. Akte pareiškėjo ranka pažymėta, kad su alkoholio matuoklio „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 parodymais pareiškėjas nesutinka. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, neįžvelgė akivaizdaus Metrologijos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo. Byloje yra įrodymai, kad VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo-skubios ir konsultacinės pagalbos skyrius naudojo alkoholio matuoklį „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166. Ligoninės buvo prašoma pateikti šio alkotesterio naudojimosi instrukciją, patikros sertifikatą ir kt. Iš ligoninės gauta tik dalis prašytų dokumentų, be to, alkoholio matuoklio „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 naudojimosi instrukcija pateikta ne lietuvių kalba. Akivaizdu, kad ligoninė naudoja alkotesterį pažeisdama Metrologijos įstatymo 13 straipsnį. Tai, kad ligoninė neturi naudojimosi instrukcijos, kuri būtų išversta į lietuvių kalbą, sudaro pagrindą teigti, kad tikrinimą atliekantys ligoninės darbuotojai nėra susipažinę su šios matavimo priemonės naudojimosi instrukcija, todėl jų atlikti veiksmai, pažeidžiantys Metrologijos įstatymo nuostatas, negali būti vertinami kaip objektyvūs, jais vadovautis negalima.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją (slaugytoją), kuri atliko testavimo alkotesteriu veiksmus, buvo klausiama, ar ji yra susipažinusi su šios matavimo priemonės naudojimosi instrukcija. Ji atsakė, kad yra susipažinusi. Tada jos buvo paklausta, ar ji moka tą kalbą, kuria surašyta instrukcija, ir slaugytoja atsakė, kad nemoka. Tai liudija, kad tikrinimą atlikusi ligoninės darbuotoja (slaugytoja) nėra ir nebuvo susipažindinta su šios matavimo priemonės naudojimosi instrukcija, todėl akivaizdu, kad neinstruktuoto asmens atliktų patikrinimų rezultatais vadovautis negalima, jie nėra objektyvūs. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N556-1022/2012, kuriame nurodyta, kad yra itin svarbu, jog dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Teismas nurodytame nutarime nusprendė nesivadovauti alkotesterio parodymais, nepripažino alkotesterio parodymų leistinu įrodymu vien tik dėl to, kad policijos pareigūnas nebuvo supažindintas su alkotesterio naudojimosi instrukcija ir nebuvo išlaikęs įskaitos. Šiuo atveju ne tik Aktas, bet ir alkotesterio parodymai negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie gauti pažeidžiant imperatyvius įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų bei teismų suformuotus kriterijus. Pagal visuotinai žinomą teisės principą iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės.

Atkreipia dėmesį, kad slaugytoja teisminio nagrinėjimo metu ją apklausus liudytoja nurodė, kad prieš sukomplektuodama alkotesterį, kuriuo pareiškėjas buvo tikrintas, leido vaistus kažkuriam ligoninės pacientui. Nors slaugytoja patvirtino, kad prieš sukomplektuodama alkotesterį po to, kai suleido vaistus, nusiplovė rankas, šis faktas duoda pakankamo pagrindo teigti, kad buvo pažeista alkotesterio naudojimosi instrukcija. Slaugytoja patvirtino, kad prieš leidžiant vaistus buvo naudojama vata ir švirkštas, buvo dezinfekuota medžiaga, kuri paremta spiritiniu pagrindu. Ta aplinkybė, kad alkotesteris buvo komplektuojamas tomis pačiomis rankomis, kurios neseniai leido vaistus, dezinfekavo švirkštą, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad alkotesteris buvo komplektuojamas nesteriliai, esant spirito likučių. Be to, Akte ties rekvizitu „išvada“ blaivus/neblaivus yra nurodyta, „lengvas girtumo laipsnis“, kuris nustatytas išimtinai remiantis tik alkoholio matuoklio „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 parodymais, kuris teisės aktų prasme nelaikytinas medicininio pobūdžio veiksmais. Dėl to darytina išvada, kad Aktas surašytas ne medicininių žinių, o techninių priemonių pagalba, kuri buvo panaudota pažeidžiant eilę reikalavimų.

Nurodo, jog medikai kraujo ar šlapimo tyrimo neatliko. Faktas, kad žmogus susijaudinęs nestandartinėje jam situacijoje, negali būti vertinamas neblaivumo aspektu, nes neblaivumas yra nustatomas laikantis griežtų metodikų, kurios šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai buvo pažeistos. Teismo išvada, kad pareiškėjas neprašė atlikti jokių tyrimų, kertasi su teisių ir pareigų pusiausvyros principo pažeidimu. Ne pacientas nurodinėja gydytojui, kaip elgtis atitinkamu atveju, o gydytojas privalo vadovautis imperatyviais reikalavimais, nurodytais teisės aktuose. Be to, kiekvienu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į žmogaus būseną konkrečiomis aplinkybėmis.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-899/2007, bylos Nr. A14-87/2005, Nr. A10-923/2006) ir teigia, jog teismas įrodymų vertinimą, o ypač medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktų vertinimą, laiko specialių žinių, t. y. ekspertizės, reikalaujančia sritimi, todėl pareiškėjas ir prašė, kad objektyviam tyrimui būtų vykstama į ligoninę, tačiau akivaizdu, kad į ligoninę vykta beprasmiškai, nes nebuvo atliekami būtini ir privalomi tyrimai. Šiuo atveju pagrindinis klausimas nagrinėjamoje situacijoje yra Akto ir Išvados vertinimas. Mano, jog buvo pažeisti esminiai reikalavimai, keliami įrodymų leistinumui. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kuri skelbia, kad dėl pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 54-57) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėjas ne tik kad neprašė nustatyti jam neblaivumą kitomis priemonėmis, nevyko pats į kitą gydymo įstaigą, bet ir elgėsi taip, kaip elgtųsi tarnybos metu užkluptas neblaivus asmuo, – parašė prašymą Alytaus AVPK viršininkui atleisti jį iš tarnybos pačiam prašant. Vertinant kitus byloje pateiktus įrodymus svarbu paminėti ir VšĮ Druskininkų ligoninės pateiktus duomenis, kad bendrosios praktikos slaugytoja J. R. yra supažindinta su VšĮ Druskininkų ligoninės direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintu Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir aprašymo medicininiuose dokumentuose VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo skubios ir konsultacinės pagalbos skyriuje tvarkos aprašu. Slaugytoja J. R. yra instruktuota vyresniosios slaugytojos D. J.. Šias aplinkybes slaugytoja J. R. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Liudytoja J. R. taip pat paaiškino, kad patalpoje, kurioje buvo nustatinėjamas neblaivumas G. G., nėra laikomi jokie medikamentai. Vaistai pacientams yra leidžiami naudojant vienkartines pirštines, po to medicinos darbuotojas rankas nusiplauna. Apelianto teiginiai, kad neva jo neblaivumą galėjo nulemti slaugytojos spiritu išteptos rankos ar tai, kad alkotesterio instrukcija, turima gydymo įstaigoje, nebuvo išversta į lietuvių kalbą, yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

Teismas teisingai konstatavo, kad neblaivumas G. G. buvo nustatytas patikimai, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikatas Nr. 1229278 patvirtina, kad 2013 m. vasario 8 d. alkotesteriui „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 buvo atlikta metrologinė patikra ir jis įvykio dieną buvo tinkamas naudoti. Teismas pažymėjo, kad buvimo tarnybos metu neblaiviam faktas gali būti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis. Pareigūnų S. S. ir S. G. parodymai, užfiksuoti tiek jų tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu yra pakankami konstatuoti faktą, kad 2013 m. gegužės 14 d. apeliantas G. G. darbe buvo neblaivus. G. G. patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys tik patvirtina šį faktą. Skunde nurodyti apelianto teiginiai, kad šių liudytojų parodymų nepatvirtino kiti liudytojai – J. R. ir J. D. – yra atmestini. Pareigūnai S. S. ir S. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo pirminius G. G. neblaivumo požymius, kuriuos jie pastebėjo bendraudami policijos įstaigos patalpose (G. G. kabinete). Kai buvo fiksuojami šie požymiai, apelianto minimų liudytojų J. R. ir J. D. nebuvo nei policijos įstaigoje, nei G. G. kabinete, todėl jie negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareigūnų parodymų. Teismo posėdžio metu apklausiami pareigūnai nurodė, kad sklindantį alkoholio kvapą jautė ne tik nuo G. G., bet ir būdami jo kabinete. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus ir teisingai nustatė, kad apeliantas G. G. 2013 m. gegužės 14 d. tarnyboje buvo neblaivus ir tokiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą. Kauno apygardos administracinis teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė, tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 52-TE-229, kuriuo pareiškėjui už šiurkštų tarnybinio nusižengimo padarymą paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos ir jis atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 52-6-IS-25, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas tarnybos vietoje būdamas neblaivus padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą nutraukė ir konstatavo, jog pareiškėjo kaltė įvykdžius tarnybinį nusižengimą, už kurį jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą, yra nustatyta.

Pareiškėjas iki atleidimo iš vidaus tarnybos laikinai ėjo Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato viršininko pareigas – buvo statutinis valstybės tarnautojas (Alytaus AVPK viršininko 2013 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 52-TR-97 „Dėl vyresniojo komisaro A. J. likino perkėlimo“ (I t., b. l. 71); Alytaus AVPK viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 52-18-V-100 patvirtinto Druskininkų policijos komisariato viršininko pareigybės aprašymo 1 p.). Sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, savarankišku administracinės bylos dalyku, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nepripažįstamos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi (2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007): išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); vadovui patvirtinus išvadą joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi. ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas, todėl išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-728/2010). Pagal administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama individualaus administracinio akto dalimi, kuri pareigūnui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir ABTĮ prasme negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku (teismui gali būti skundžiamas individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada ir sukelia teisines pasekmes) (2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-764/2006, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. A39-1424/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 26 straipsnio 2 dalis (1-5 punktai) nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriuos nustačius pareigūnams gali būti skiriama griežčiausia šio Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 str. 2 d. 4 p.). Šios tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, numatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

Tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą, numatytą Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali būti skiriama nustačius reikšmingų aplinkybių visumą: 1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų) faktą; 2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo, numatyto Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Taigi Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas gali būti taikomas, jei atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatoma, jog statutinis valstybės tarnautojas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), o aplinkybės, ar jis vykdė pareigybės aprašyme nurodytas tarnybos funkcijas, ar jų nevykdė, ar atliko jam nepriskirtas funkcijas, šioje įstatymo normoje numatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai nėra svarbios. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, o to paties straipsnio 6 dalies 7 punkte prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų yra priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkte numatyta darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos buvo paskirta tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad 2013 m. gegužės 14 d. 11.30 val. jis tarnybos metu darbo vietoje buvo neblaivus. Pareiškėjo įtarimo dėl neblaivumo faktas darbo vietoje buvo nustatytas Alytaus AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiosios tyrėjos S. S. ir Imuniteto poskyrio vyriausiojo tyrėjo S. G.. Kadangi pareiškėjas tikrintis blaivumą darbo vietoje atsisakė, pareiškėjo apsvaigimas nuo alkoholio buvo patikrintas VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo skyriuje, kur jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 13 patvirtina, jog pareiškėjui 2014 m. gegužės 14 d. 11.35 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARWC-0166 buvo nustatytas 0,70 promilių, o 11.55 val. – 1,03 promilių girtumas (I t., b. l. 133). Pareiškėjas nurodė, jog su Aktu susipažino ir su alkotesterio parodymais nesutinka. Nustačius pareiškėjo neblaivumo faktą, pareiškėjas nuo 11.30 val. buvo nušalintas nuo pareigų likusiam darbo dienos laikui (I t., b. l. 135-136). Su nušalinimo nuo darbo aktu pareiškėjas susipažino ir nurodė, jog su juo sutinka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008 ir kt.).

Darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Teisėjų kolegijos nuomone, šis faktas atsakovo nustatytas (įrodytas) tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurioje surinktų duomenų teisminę patikrą ir atliko pirmosios instancijos teismas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (I t., b. l. 140-141), kuriame nurodė, jog praėjusios dienos vakare vartojo 400 g degtinės, atvykdamas į tarnybą nejautė, kad yra neblaivus, su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo gailisi ir skiriant tarnybinę nuobaudą prašė į tai atsižvelgti. Tai, jog pareiškėjas praėjusios dienos vakare buvo vartojęs 400 g degtinės yra nurodyta ir Akte. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu su tarnybiniu nusižengimu sutiko, tą aplinkybę, jog pareiškėjas tik skunde teismui pakeitė savo versiją dėl nesutikimo su tarnybiniu nusižengimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pareiškėjo nenuoseklumą ir siekį išvengti atsakomybės. Nors pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją laikė nenuosekliu, kadangi jau Akte jis nurodė, kad nesutinka su alkoholio matuoklio parodymais, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. paaiškinime patikslino savo nesutikimo su alkotesterio parodymais priežastis, t. y. dėl to, jog alkotesterio parodymai buvo skirtingi ir praktikoje jis buvo susidūręs su atvejais, kuomet keli alkotesteriai rodo skirtingus duomenis, be to, jam nebuvo žinoma, ar alkotesteriui buvo atlikta patikra. Taigi pareiškėjo Akte išdėstytas nesutikimas su alkotesterio parodymais nebuvo susijęs su tomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas apskritai nebuvo vartojęs alkoholio ir tarnybos metu darbo vietoje nebuvo neblaivus.

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas gydytojas J. D. paaiškino, kad kartotinio tyrimo rezultatas, rodantis alkoholio kiekio didėjimą iškvepiamame ore, reiškia tai, kad pareiškėjas alkoholį vartojo tą pačią dieną, o ne vakare, kadangi alkoholio koncentracija ne mažėjo, o priešingai – didėjo (11.35 val. buvo nustatyta 0,70 promilių, o 11.55 val. – 1,03 promilių girtumas). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas neprašė nustatyti blaivumą kitomis priemonėmis (šlapimo, kraujo tyrimais ar kitoje medicinos įstaigoje), o nesant tokio prašymo ir nustačius pareiškėjo neblaivumą alkotesteriu, pagrindo siūlyti pareiškėjui tikrinti blaivumą kitomis priemonėmis nebuvo.

Nors pareiškėjas teigia, jog VšĮ Druskininkų ligoninė naudoja alkotesterį pažeisdama Metrologijos įstatymo 13 straipsnio nuostatas bei slaugytoja nebuvo supažindinta su matavimo priemonės instrukcija, šie apeliacinio skundo teiginiai vertintini kaip nepagrįsta gynybinė pozicija. Tai, jog alkotesterio naudojimosi instrukcija nebuvo pateikta lietuvių kalba, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog slaugytoja, pareiškėjui atlikusi blaivumo testavimo procedūrą, nemokėjo naudotis šiuo alkotesteriu. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja apklausta slaugytoja J. R. patvirtino, jog skaitė alkotesterio naudojimosi instrukciją, nurodė, jog anglų kalbą moka, bet ne viską, dėl naudojimosi alkotesteriu yra instruktuota vyresniosios slaugytojos D. J. (I t., b. l. 15-17, b. l. 175).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuria vadovaujasi pareiškėjas (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N556-1022/2012), teisėjų kolegija alkotesterio parodymų nepripažino gautais teisėtai, kadangi nebuvo įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai naudotis alkotesteriu ir buvo išlaikęs įskaitą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju slaugytojai, priešingai ne minėtoje byloje nurodytam pareigūnui, nėra keliamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punkte patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, numatytas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. VšĮ Druskininkų ligoninės direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintuose VšĮ Druskininkų ligoninės bendrosios praktikos slaugytojo pareiginiuose nuostatose, su kuriais yra susipažinusi slaugytoja J. R., numatyta, jog bendrosios praktikos slaugytoja turi žinoti medicinos prietaisų veikimo ir valdymo principus (4.3.9 p.), gebėti dirbti su medicinos prietaisais ir juos prižiūrėti (4.6.3.2 p.). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog slaugytoja J. R. mokėjo naudotis alkotesteriui „Alcotest 7410“ Nr. ARWC0166 ir tinkamai nustatė neblaivumą pareiškėjui, o pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Pareiškėjo argumentai, jog prieš sukomplektuodama alkotesterį slaugytoja leido kitam pacientui vaistus, buvo naudojamas švirkštas, dezinfekuota medžiaga, paremta spiritiniu pagrindu, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog alkotesteris buvo komplektuojamas nesteriliai, esant spirito likučių, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu slaugytoja J. R. paaiškino, kad vienkartinės adatos nėra dezinfekuojamos, o leisdama vaistus ji naudoja vienkartines pirštines. Šie argumentai paneigia pareiškėjo dėstomas abejones, jog alkotesteris galėjo būti sukomplektuotas nesteriliai, esant spirito likučių.

Nors Akte nėra užfiksuota, jog nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, ši aplinkybė nepaneigia, kad S. S. ir S. G. apie 2013 m. gegužės 14 d. apie 11 val. jautė nuo pareiškėjo sklindantį alkoholio kvapą, šios aplinkybės yra užfiksuotos tiek Išvadoje (I t., b. l. 123-130), tiek 2013 m. gegužės 23 d. S. G. paaiškinime (I t., b. l. 137) ir S. S. 2013 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime dėl netikėto patikrinimo nustatytų darbo drausmės pažeidimų Nr. 52-PR5-651 (I t., b. l. 131-132). Kaip teisingai pažymi atsakovas, tuo metu, kai S. S. ir S. G. užfiksavo pirminius pareiškėjo neblaivumo požymius, liudytojų J. R. ir J. D. nebuvo policijos įstaigoje ir pareiškėjo kabinete, todėl minėti liudytojai aplinkybių, susijusių su nuo pareiškėjo policijos įstaigoje ir jo kabinete sklidusiu alkoholio kvapu, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Priešingai, VšĮ Druskininkų ligoninėje alkotesteriu nustačius pareiškėjo neblaivumą, S. S. ir S. G. įtarimai dėl pareiškėjo neblaivumo tik pasitvirtino.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 1 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės nustato transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką. Kaip teisingai nustatė teismas, Taisyklių prasme „kiti asmenys“ yra ir darbdavio įgaliotų subjektų neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti siunčiami asmenys (2 p.). Vadovaujantis Taisyklėmis, pareiškėjas buvo pristatytas į VšĮ Druskininkų ligoninę, kur jam pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje numatytą procedūrą buvo atliktas būklės bendras įvertinimas, kuris įformintas Metodikoje numatytu aktu, ir atliktas medicininis neblaivumo (girtumo) nustatymas. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad tyrimas buvo atliktas iš esmės pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti į bylą pateiktų įrodymų visumą kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas buvo įtartas S. S. ir S. G., šie įtarimai buvo patvirtinti pareiškėjo neblaivumą patikrinus matavimo priemone, turinčia galiojantį patikros sertifikatą. AB „Vilniaus metrologijos centras“ patikros sertifikatas Nr. 1229278 patvirtina, jog 2013 m. vasario 8 d. alkotesteriui „Alcotest 7410“ Nr. ARWC0166 buvo atlikta metrologinė patikra ir jis įvykio dieną buvo tinkamas naudoti (I t. b. l. 134), todėl abejoti matavimo rezultatais nėra jokio pagrindo. Be to, pats pareiškėjas 2013 m. gegužės 22 d. paaiškinime savo neblaivumo fakto iš esmės neneigė. Išvardytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjo neblaivumo tarnyboje faktas buvo nustatytas vadovaujantis visomis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, o ne vien tik Aktu.

Įrodžius pareiškėjo neblaivumo tarnybos vietoje faktą, Išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Darbo reglamento 181 punktą (I t., b. l. 105-117) ir Vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą (I t., b. l. 118-119), pagal kuriuos Alytaus AVPK darbuotojams draudžiama darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių ar medicininių preparatų, Kodekso 4.24 punktą, kuris nustato, kad policijos pareigūnai tarnybinėje veikloje turi nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis, 12.10 punktą, pagal kurį pareiškėjui keliami reikalavimai būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį, 3 punktą, kuriame numatyta, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, ir 4.6 punktą, pagal kurį policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, nesivadovavo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, kurie nurodo, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> ir laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad už Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta ir jis atleistas iš pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagrįstai ir teisėtai. Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimas nuo alkoholio darbo metu negali būti pateisinamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, suteikta diskrecijos teisė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už pareigūno buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Paskyrus Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą turi būti taikomas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Skiriant tarnybinę nuobaudą už 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą, kaip ir kiekvienu kitu atveju, turi būti vadovaujamasi Statuto 26 straipsnio 1 dalies bei šią įstatymo normą detalizuojančios Tvarkos nuostatomis. Tarnybinio patikrinimo išvados turinys ir medžiaga suteikia pagrindą išvadai, jog Alytaus AVPK viršininkas, pasinaudodamas diskrecijos teise už Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tarnybinį nusižengimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą atleidimą iš tarnybos, į minėtose teisės normose nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra išrašas iš pareiškėjo bylos (I t., b. l. 142-144), o Išvadoje nurodyti jo tarnybinę veiklą apibūdinantys duomenys, tai, jog per visą 26 metų tarnybą jis 22 kartus skatintas ir 3 kartus baustas drausmine tvarka. Išvadoje akcentuota, kad pareiškėjo veiksmai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, nes apie tai buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse, toks pareigūno elgesys sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

Konstatavus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. kad G. G. 2013 m. gegužės 14 d. tarnybos metu buvo neblaivus, jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, taip pat tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir jo buvimo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš valstybės tarnybos. Teismui pagrįstai nepatenkinus reikalavimo dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo reikalavimus.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius