AS-672-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-672-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. raštą Nr. A732-332/15(2.13.2.8-AD15). Skunde nurodė, kad jai be pagrindo priverstinai rekomenduojama lankytis su vaiku pas psichologus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 2015 m. sausio 21 d. sumokėtą žyminį mokestį (28,90 EUR). (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad iš prie skundo pridėtų dokumentų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-25612-96/2014 pagal A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo. Šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl nepilnamečio V. V., kurioje nurodė, kad nėra būtinybės tėvui riboti tėvo valdžią. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada ir Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D.

R. pasisakymais teisme, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus apskundė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, kuris, išnagrinėjęs skundą, surašė 2014 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209 (toliau – ir Pažyma). Šios Pažymos 1 punktu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius nusprendė „atkreipti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėmesį į nustatytus veiklos trūkumus <...> ir siūlyti pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją nuosekliai įvertinti nepilnamečio V.

V. psichologinę savijautą, būseną (esant galimybei su psichologo pagalba), nustatyti vaiko pagalbos poreikį bei imtis konkrečių priemonių, kad reikiama pagalba vaikui būtų suteikta“. Taip pat Pažymos 4 punktu pasiūlė pareiškėjai inter alia atsakingai rūpintis sūnaus psichologine sveikata, užtikrinti sūnaus psichologinių konsultacijų lankymą sutinkamai su vaiko poreikiais. Remdamasis šiais siūlymais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į pareiškėją skundžiamu 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. A732-332/15(2.13.2.8-AD15), kuriame nurodė, kad „Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) buvo gauta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma „dėl A.

V. skundo dėl galimai pažeidžiamų jos nepilnamečio sūnaus V. V. teisių ir teisėtų interesų“. Remiantis pažymos išvados 1 ir 4 punktais, siekiant nuosekliai įvertinti Jūsų sūnaus psichologinę būseną bei pagalbos poreikį Skyrius pateikė tarpininkavimo raštą VšĮ Paramos vaikams centrui ((duomenys neskelbtini)) dėl nemokamų psichologo konsultacijų šeimai suteikimo. Konsultacijoms prašome registruotis telefonu nr. (duomenys neskelbtini), bei informuoti Skyrių apie planuojamą konsultacijų laiką <...> tinkamai neužtikrinus konsultacijų lankymo ar psichologinės pagalbos nepilnamečiui vaikui suteikimo, kas traktuotina kaip veikimas priešingai vaiko interesams, Skyrius vertins motinos pareigų vykdymą ir svarstys klausimą dėl įstatymų numatytos atsakomybės taikymo“.

Teismas konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog skundas teismui negali būti teikiamas dėl teisinių pasekmių nesukeliančių tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali nagrinėti, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės betikslis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš pareiškėjos prašomo panaikinti rašto turinio matyti, kad juo tiesiogiai pareiškėjai nėra sukuriamos ar kitaip keičiamos teisės, pareigos. Pačiame rašte nurodyta, kad pareiškėjai „tinkamai neužtikrinus konsultacijų lankymo ar psichologinės pagalbos nepilnamečiui vaikui suteikimo <...> Skyrius vertins motinos pareigų vykdymą ir svarstys klausimą dėl įstatymų numatytos atsakomybės taikymo“. Tai leidžia matyti, kad skundžiamas raštas yra tik tarpinis aktas, o iš dalies dėl šio rašto teisines pasekmes sukeliantis aktas esant tam tikroms sąlygoms galės būti priimamas tik ateityje.

Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, kadangi pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja jį galės ginčyti ateityje, kartu su jo priimtu galutiniu teisines pasekmes sukeliančiu aktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja kelia ginčą ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, skundžiami aktai jai nesukelia teisinių pasekmių, skundo reikalavimų patenkinimas neturėtų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog skundžiamas raštas yra Vaiko teisių apsaugos kontrolierės netinkamai išnagrinėtų jos skundų bei pateiktos Pažymos Nr. (6.1.-2014-23 l/252)PR-209 pasekmė, kuri (Pažyma) taip pat apskųsta teismui. Skundžiamas rastas negali būti vertinamas kaip pagalbinis, tarpinis aktas, nes tai pareiškėją įpareigojantis dokumentas, jame aiškiai išdėstytos jos pareigos bei teisinės pasekmės, jei jų nevykdys. Šis dokumentas yra tiesiogiai susijęs su teisių ir pareigų atsiradimu pareiškėjai. Skundžiamas aktas jai šiuo metu tiesiogiai sukuria ir keičia teises ir pareigas. Ateityje šio rašto ginčyti negalės, nes ABTĮ 33 straipsnyje aiškiai nustatyti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai. Nesutinka su teismo pasakymu, kad teismui patenkinus pareiškėjos skundą jos teisės ir pareigos nepasikeis iš esmės. Savaime suprantama, kad pareiškėjos teisės ir pareigos pasikeis iš esmės, nes nebus Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimo versti jį prievarta užtikrinti vaiko konsultacijų lankymą pas psichologą bei užkirstas keliai gąsdinti ją teisėmis pasekmėmis, jei nevykdys jų priverstinių rekomendacijų. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Pareiškėjos ir jos sūnaus teisės skundžiamu aktu buvo akivaizdžiai pažeistos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu, kėlė reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. raštą Nr. A732-332/15(2.13.2.8-AD15).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjos skundžiamas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje objektu, kadangi pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. rašto Nr. A732-332/15(2.13.2.8-AD15) turinio, raštas tiesiogiai nesukuria pareiškėjai teisių ar pareigų, juo nėra pritaikomos poveikio priemonės. Skundžiamame rašte tik nurodyta, jog pareiškėja turi pareigą atsakingai rūpintis sūnaus psichologine sveikata, vadovautis specialistų rekomendacijomis dėl tinkamų vaiko poreikių užtikrinimo bei pažymėta, kad tinkamai neužtikrinus konsultacijų lankymo ar psichologinės pagalbos nepilnamečiui vaikui suteikimo, kas traktuotina kaip veikimas priešingai vaiko interesams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vertins motinos pareigų vykdymą ir svarstys klausimą dėl įstatymų numatytos atsakomybės taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, yra įtvirtina teisės aktuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 16 d. rašte Nr. A732-332/15(2.13.2.8-AD15) nėra konstatuota, jog pareiškėja savo veikla pažeidžia sūnaus teises, nesirūpina jo sveikata, tik nurodyta, kad pareiškėja turi užtikrinti sūnaus psichologo konsultacijų lankymą siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Taigi rašte šiuo metu nėra padaryta jokių išvadų, jog pareiškėja savo pareigas sūnaus atžvilgiu vykdo netinkamai ir dėl to jai yra pagrindas pritaikyti įstatyme numatytą teisinę atsakomybę. Tik paminėta pareiškėjos (motinos) pareiga atsakingai rūpinti savo sūnaus psichologine sveikata, kas susiję su vaiko interesų užtikrinimu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius