Legislator Case Law & Legislation
A-67-438/2015 AI generated

A-67-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-67-438/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

A-67-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–8) priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) 68,26 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-67-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00009-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–8) priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – ir atsakovė) 68,26 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.

Teigė, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 68,26 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu (b. l. 25–28) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 27,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl ji pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų duomenimis buto bendras plotas yra 47,62 kv. m, atsakovė apmokestinta už 23,81 kv. m objekto plotą. Pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2974 nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. yra 68,26 Lt. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ dalis nekilnojamojo turto objekto atsakovei pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3776 priklausė tik nuo 2012 m. liepos 5 d., o 2012 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MV7-9398 atsakovė šį butą pardavė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašai apie minėtus turto įgijimo ir perleidimo pagrindus galiojo nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., todėl pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovei atsirado tik nurodytu laikotarpiu. Remiantis aptarta faktine aplinkybe, pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 2012 m. sausio 1 d., bet ne nuo 2012 m. liepos 19 d. (t. y. nuo to laikotarpio, kai atsakovė pagal registro duomenis tapo aptariamo nekilnojamojo turto savininke), laikytinas nepagrįstu.

Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės turėtų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava buvo pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu, t. y. 3,44 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą. Konstatavus, kad atsakovei pareiga mokėti vietinę rinkliavą pagal pareiškėjo byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsirado ne atsakovo nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., bet laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. spalio 31 d., teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, priteisiant jam iš atsakovės 27,30 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 31–32), kuriuo prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš jam atsakovės 68,26 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Nurodo, kad nors atsakovė buto dalį pradėjo valdyti pagal 2012 m. liepos 5 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau skola už butą susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl atsakovė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsnį, kaip įstatyminė paveldėtoja, yra atsakinga ir už palikėjo skolas.

Pažymi, kad pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, todėl sandorio registracijos data (2012 m. liepos 19 d.), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, neturi jokios įtakos prievolės atsiradimo bei pasibaigimo momentui. Atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsirado 2012 m. liepos 5 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl 68,26 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės A. S. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d..

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisdamas 27,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., t. y., už tą laikotarpį kada atsakovei nuosavybės teise priklausė gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė minėtą gyvenamąją patalpą įgijo nuosavybėn ją paveldėjusi, paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė nulemia tai, jog atsakovė turi atlyginti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą skolą, kuri susidarė šio turto palikėjai nesumokėjus šios rinkliavos nuo 2012 m. sausio 1 d. (CK 5.52 str.).

Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas.

Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje kilusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso, tame tarpe Civilinio kodekso 5.52 straipsnio nuostatos, yra teisingi. Tačiau Civilinio kodekso 5.52 straipsnis yra neatsiejamai taikomas su Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, t. y., Civilinio kodekso 5.52 straipsnio taikymas priklauso nuo to kaip kreditorius įvykdo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas.

Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Iš bylos taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi 2014 m. sausio 2 d., t. y., praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimą tenkindamas tik toje apimtyje, t. y. , tik už tą laikotarpį kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovei bei atsisakydamas priteisti šios rinkliavos skolą, atsiradusią už ankstesnį laikotarpį, kai patalpa priklausė kitam savininkui, priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys