2K-230-222/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-222/2015

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02002-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.7.1;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 184 straipsnio 1 dalį dėl 64 veikų, už kiekvieną iš jų laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 69 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą. Iš A. E. priteista bankrutavusiai UAB „D.“ 599 508,32 Lt (173 629,61 Eur) žalai atlyginti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. E. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „D.“, registruotos Šilutėje, (duomenys neskelbtini), direktorius, atsakingas už šios įmonės ūkinę komercinę veiklą, jos tikslų įgyvendinimą ir einamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „D.“ priklausantį turtą, jį iššvaistė, padarydamas 64 nusikalstamas veikas:

1) 2008 m. lapkričio 25 d. R. N. už 3300 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Renault Kangoo“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė R. N. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, bet nepateikė apskaitos dokumento, pagrindžiančio R. N. 3300 Eur įsiskolinimą UAB „D.“, ir duomenų apie mokėjimo atidėjimą; taip iššvaistė svetimą UAB „D.“ priklausantį turtą – 3300 Eur (11 349 Lt) vertės automobilį.

2) 2008 m. rugsėjo 12 d. D. S. už 3500 Lt (1013,67 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė D. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš D. S. už automobilį gautų 3500 Lt (1013,67 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3500 Lt (1013,67 Eur) iššvaistė.

3) 2008 m. spalį, tiksliau nenustatytu laiku, T. S. už 5800 Lt (1679,80 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti 2008 m. liepos 23 d. tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė T. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš T. S. už automobilį gautų 5800 Lt (1679,80 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 5800 Lt (1 679,80 Eur) iššvaistė.

4) 2008 m. gruodžio 10 d. N. P. už 3450 Lt (999,19 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Peugeot 406“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė N. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš N. P. už automobilį gautų 3450 Lt (999,19 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3450 Lt (999,19 Eur) iššvaistė.

5) 2008 m. lapkričio 27 d. G. J. už 2000 Eur ir 10 350 Lt (2997,57 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Audi A4“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė G. J. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš G. J. už automobilį gautų 2000 Eur ir 10 350 Lt (2997,57 Eur) neįformino apskaitos dokumentais, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2000 Eur (6 906 Lt) bei 10 350 Lt (2997,57 Eur) iššvaistė.

6) 2008 m. gegužės 19 d. A. L. už 2400 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė A. L. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš A. L. už automobilį gautų 2400 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2400 Eur (8287 Lt) iššvaistė.

7) 2008 m. liepos 12 d. K. J. už 5500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Nissan Patrol“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė K. J. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš K. J. už automobilį gautų 5500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 5500 Eur (18 990 Lt) iššvaistė.

8) 2008 m. lapkričio 5 d. R. K. už 3200 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. K. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. K. už automobilį gautų 3200 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3200 Eur (11 049 Lt) iššvaistė.

9) 2008 m. spalio 11 d. R. P. už 2100 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, o iš R. P. už automobilį gautų 2100 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2100 Eur (7251 Lt) iššvaistė.

10) 2008 m. spalio 15 d. R. S. už 7500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Zafira“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. S. už automobilį gautų 7500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 7500 Eur (25 896 Lt) iššvaistė.

11) 2008 m. spalio 22 d. R. S. už 3500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Nissan Navara“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. S. už automobilį gautų 3500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3500 Eur (12 085 Lt) iššvaistė.

12) 2008 m. spalio 27 d. R. B. už 2000 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. B. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. B. už automobilį gautų 2000 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2000 Eur (6906 Lt) iššvaistė.

13) 2008 m. spalio 28 d. R. B. už 2750 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Frontera“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. B. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. B. už automobilį gautų 2000 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2750 Eur (9 495 Lt) iššvaistė.

14) 2008 m. rugsėjo 4 d. A. P. už 1500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Corsa“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė A. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš A. P. už automobilį gautų 1500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 1500 Eur (5179 Lt) iššvaistė.

15) 2008 m. rugsėjo 10 d. V. S. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Peugeot 406“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė V. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš V. S. už automobilį gautų 10 000 Lt (2896,20 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 10 000 Lt (2896,20 Eur) iššvaistė.

16) 2008 m. gruodžio 9 d. R. G. už 3300 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Peugeot 406“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. G. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. G. už automobilį gautų 3300 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3300 Eur (11 394 Lt) iššvaistė.

17) 2008 m. rugpjūčio 25 d. T. P. už 700 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Citroen Xantia“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė T. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš T. P. už automobilį gautų 700 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 700 Eur (2417 Lt) iššvaistė.

18) 2008 m. rugsėjo 27 d. E. Ž. už 2500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Omega“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė E. Ž. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš E. Ž. už automobilį gautų 2500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2500 Eur (8632 Lt) iššvaistė.

19) 2008 m. gegužės 27 d. R. R. už 1500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. R. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. R. už automobilį gautų 1500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 1500 Eur (5179 Lt) iššvaistė.

20) 2008 m. liepos 18 d. G. P. už 2800 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Renault Megane“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė G. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį, suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš G. P. už automobilį gautų 2800 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino šio automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2800 Eur (9688 Lt) iššvaistė.

21) 2008 m. gruodžio 5 d. R. S. už 4000 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Renault Laguna“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. S. už automobilį gautų 4000 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 4000 Eur (13 811 Lt) iššvaistė.

22) 2008 m. lapkričio 30 d. R. S. už 2400 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Peugeot 206“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. S. už automobilį gautų 2400 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2400 Eur (8287 Lt), iššvaistė.

23) 2008 m. gruodžio 1 d. R. S. už 2300 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Astra“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė R. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš R. S. už automobilį gautų 2300 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2300 Eur (7941 Lt) iššvaistė.

24) 2008 m. gruodžio 8 d. F. P. už 3000 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Renault Laguna“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė F. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš F. P. už automobilį gautų 3000 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3000 Eur (10 358 Lt) iššvaistė.

25) 2008 m. balandžio 24 d. D. R. už 2100 Lt (608,20 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Hyundai Pony“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė D. R. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš D. R. už automobilį gautų 2100 Lt (608,20 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2100 Lt (608,20 Eur) iššvaistė.

26) 2008 m. gegužės 25 d. V. R. už 1500 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Smart“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė V. R. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš V. R. už automobilį gautų 1500 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 1500 Eur (5179 Lt) iššvaistė.

27) 2008 m. gegužės 20 d. A. S. už 2100 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė A. S. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš A. S. už automobilį gautų 2100 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2100 Eur (7 251 Lt) iššvaistė.

28) 2008 m. liepos 1 d. N. A. už 3550 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Audi A4“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė N. A. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš N. A. už automobilį gautų 3550 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3550 Eur (12 257 Lt) iššvaistė.

29) 2008 m. gruodžio 10 d. S. P. už 5150 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį Opel Frontera, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti 2008 m. lapkričio 13 d. tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė S. P. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš S. P. už automobilį gautų 5150 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 5150 Eur (17 782 Lt) iššvaistė.

30) 2008 m. gruodžio 3 d. K. B. už 1600 Eur pardavė automobilį „Renault Scenic“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė K. B. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš K. B. už automobilį gautų 1600 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 1600 Eur (5525 Lt) iššvaistė.

31) 2008 m. gruodžio 10 d. K. D. už 3000 Lt (868,86 Eur) pardavė automobilį „Renault Clio“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė K. D. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš K. D. už automobilį gautų 3000 Lt (868,86 Eur) neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 3000 Lt (868,86 Eur) iššvaistė.

32) 2008 m. gruodį M. D. už 9000 Eur pardavė automobilį „BMW 320“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti 2008 m. spalio 12 d. tarpusavio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė M. D. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš M. D. už automobilį gautų 9000 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 9000 Eur (31 050 Lt) iššvaistė.

33) 2008 m. gruodžio 9 d. M. D. už 2400 Eur pardavė automobilį „Renault Megane“, bet vietoje automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančio dokumento pateikė pasirašyti tarpusavio sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovė M. D. prieš įforminant pirkimo–pardavimo sutartį suteikia galimybę per trijų mėnesių laikotarpį išbandyti šį automobilį, ir pasirašytą tarpusavio sutartį pateikė įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o iš M. D. už automobilį gautų 2400 Eur neįformino apskaitos dokumentu, neįnešė į UAB „D.“ kasą, neįformino automobilio pirkimo–pardavimo sandorio ir gautus 2400 Eur (8286,72 Lt) iššvaistė.

34) 2008 m. gruodį, tiksliau nenustatytu laiku, M. K. už 2600 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „Renault Clio, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš M. K. už automobilį gautų 2600 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 2600 Eur (8977 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

35) 2008 m. spalio 29 d. R. S. už 4000 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „VW Multivan“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš R. S. už automobilį gautų 4000 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 4000 Eur (13 811 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

6) 2008 m. rugsėjo 26 d. V. V. už 2650 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „Ford Focus“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš V. V. už automobilį gautų 2650 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 2650 Eur (9150 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

37) 2008 m. spalio 1 d. V. S. už 850 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „Citroen Xsara“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš V. S. už automobilį gautų 850 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 850 Eur (2935 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

38) 2008 m. liepos 2 d. E. T. už 3200 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Ford Focus“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš E. T. už automobilį gautų 3200 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 3200 Eur (11 072 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

39) 2008 m. lapkričio 17 d. E. V. už 10 400 Lt (3012,05 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „Opel Astra“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš E. V. už automobilį gautų 10 400 Lt (3012,05 Eur) iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 10 400 Lt (3012,05 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

40) 2008 m. gruodžio 13 d. S. B. už 3000 Eur pardavė UAB „D.“ priklausantį naudotą automobilį „Peugeot 307“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš S. B. už automobilį gautų 3000 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 3000 Eur (10 358 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

41) 2008 m. lapkričio 2 d. J. N. už 1550 Eur pardavė naudotą automobilį „Ford Mondeo“, bet jokių pirkimą–pardavimą ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė, iš J. N. už automobilį gautų 1550 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į UAB „D.“ kasą, nepagrindė apskaitos dokumentais 1550 Eur (5352 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

42) 2008 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, R. G. už 10 500 Lt (3041,01 Eur) pardavė UAB „D.“ priklausantį automobilį „Renault Scenic“, pirkimo–pardavimo sandorį įformino 2008 m. balandžio 26 d. pažyma–sąskaita, pagal kurią gautų iš R. G. 10 500 Lt (3041,01 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 10 500 Lt (3041,01 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

43) 2008 m. gruodžio 10 d. tiksliai nenustatytoje vietoje Č. Š. už 5200 Lt (1506,02 Eur) pardavė automobilį „Honda CR-V“, pirkimo-pardavimo sandorį su Č. Š. įformino 2008 m. gruodžio 10 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš Č. Š. gautų 5200 Lt (1506,02 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 5200 Lt (1506,02 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

44) 2008 m. gruodžio 8 d. Marijampolėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, R. S. už 6000 Lt (1737,72 Eur) pardavė automobilį „Renault Clio“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. S. įformino 2008 m. gruodžio 8 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš R. S. gautų 6000 Lt (1737,72 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 6000 Lt (1737,72 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

45) 2007 m. vasario 23 d. Šilutėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, M. K. už 25 000 Lt (7240,50 Eur) pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, pirkimo–pardavimo sandorį su M. K. įformino 2007 m. vasario 23 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš M. K. gautų 25 000 Lt (7240,50 Eur) laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 25 000 Lt (7240,50 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

46) 2008 m. kovo 17 d. nenustatytoje vietoje R. Š. už 10 000 Lt (2896,20 Eur) pardavė automobilį „Audi A3“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. Š. įformino pateikdamas jai prancūzišką pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje kaip automobilio pardavėjas nurodyta Prancūzijos įmonė „Mle Attouche Nadia“, iš R. Š. gautų 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 10 000 Lt (2896,20 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

47) 2008 m. gruodžio 13 d. Rietavo automobilių turguje A. L. už 3400 Lt (984,70 Eur) pardavė automobilį „Alfa Romeo“, pirkimo–pardavimo sandorį su A. L. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš A. L. gautų 3400 Lt (984,70 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 3400 Lt (984,70 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

48) 2008 m. gruodžio 13 d. K. D. už 21 100 Lt (6110,98 Eur) pardavė automobilį „Mercedes Benz C220“, pirkimo pardavimo sandorį su K. D. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš K. D. gautų 21 100 Lt (6110,98 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 21 100 Lt (6110,98 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

49) 2008 m. gruodžio 13 d. K. D. už 11 800 Lt (3417,52 Eur) pardavė automobilį „Renault Megane Scenic“, pirkimo–pardavimo sandorį su K. D. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš K. D. gautų 11 800 Lt (3417,52 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 11 800 Lt (3417,52 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

50) 2008 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, R. S. už 7000 Lt (2027,34 Eur) pardavė automobilį „Ford Focus“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. S. įformino 2008 m. rugsėjo 2 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš R. S. gautų 7000 Lt (2027,34 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 7000 Lt (2027,34 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

51) 2008 m. gruodžio 9 d. Marijampolėje, Kauno g., tiksliau nenustatytoje vietoje, R. K. už 2100 Eur pardavė automobilį „Peugeot 206“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. K. įformino 2008 m. gruodžio 9 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš R. K. gautų 2100 Eur laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 2100 Eur (7251 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

52) 2007 m. rugsėjo 20 d. Kauno automobilių turgavietėje V. D. už 11 500 Lt (3330,63 Eur) pardavė automobilį „Škoda Octavia“, pirkimo–pardavimo sandorį su V. Driauniu įformino 2007 m. rugsėjo 20 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš V. D. gautų 11 500 Lt (3330,63 Eur) laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 11 500 Lt (3330,63 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

53) 2008 m. liepos 22 d. V. G. už 11 400 Lt (3301,67 Eur) pardavė automobilį „Opel Astra“, pirkimo-pardavimo sandorį su V. G. įformino 2008 m. liepos 22 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš V. G. gautų 11 400 Lt (3301,67 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 11 400 Lt (3301,67 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

54) 2008 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje R. Š. už 5900 Lt (1708,76 Eur) pardavė automobilį „Renault Clio“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. Š. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš R. Š. gautų 5900 Lt (1708,76 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 5900 Lt (1708,76 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

55) 2008 m. gruodžio 13 d. nenustatytoje vietoje R. Š. už 7700 Lt (2230,07 Eur) pardavė automobilį „VW Passat“, pirkimo–pardavimo sandorį su R. Š. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma–sąskaita, pagal kurią iš R. Š. gautų 7700 Lt (2230,07 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 7700 Lt (2230,07 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

56) 2008 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje B. U. už 16 700 Lt (4836,65 Eur) pardavė automobilį „Nissan Primera“, pirkimo–pardavimo sandorį su B. U. įformino 2008 m. gruodžio 12 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš B. U. gautų 16 700 Lt (4836,65 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 16 700 Lt (4836,65 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

57) 2008 m. gruodžio 13 d. Šilutėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, S. K. už 6400 Lt (1853,57 Eur) pardavė automobilį „Seat Toledo“, pirkimo–pardavimo sandorį su S. K. įformino 2008 m. gruodžio 13 d. pažyma-sąskaita, pagal kurią iš S. K. gautų 6400 Lt (1853,57 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 6400 Lt (1853,57 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

58) 2008 m. lapkritį R. J. už 2600 Eur pardavė automobilį „Renault Megane Scenic“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš R. J. gautų 2600 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 2600 Eur (8977 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

59) 2008 m. gruodžio 13 d. Šilutėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, T. P. už 800 Eur pardavė automobilį „Nissan Sunny“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš T. P. gautų 800 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 800 Eur (2762 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

60) 2008 m. gruodžio 6 d. D. M. už 2400 Eur pardavė automobilį „Peugeot 406“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš D. M. gautų 2400 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 2400 Eur (8287 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

61) 2008 m. spalio 2 d. R. A. už 3600 Eur pardavė automobilį „VW Bora“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš R. A. gautų 3600 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 3600 Eur (12 430 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

62) 2008 m. balandį R. T. už 6000 Lt (1737,72 Eur) pardavė automobilį „Peugeot 206“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš R. T. gautų 6000 Lt (1737,72 Eur) iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 6000 Lt (1737,72 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

63) 2008 m. spalį Tauragėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, R. A. už 3700 Eur pardavė automobilį „Peugeot 206“, bet neišrašė jokių pirkimo–pardavimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ir iš R. A. gautų 3700 Eur iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 3700 eurų (12 775 Lt) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

64) 2008 m. rugpjūčio 29 d. Šilutėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, L. S. už 11 000 Lt (3185,82 Eur) pardavė automobilį „Renault Clio“, pirkimo–pardavimo sandorį su L. S. įformino 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažyma-sąskaita, kurioje nurodė, kad už automobilį gavo 9400 Lt (2722,43 Eur) sumą, likusių iš L. S. gautų 1600 Lt (463,39 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. neįnešė į bendrovės kasą, apskaitos dokumentais nepagrindė 1600 Lt (463,39 Eur) panaudojimo ir iššvaistė šį UAB „D.“ priklausantį turtą.

A. E. nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „,D.“ direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. apgaulingai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą; pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas, apskaitos dokumentais nepagrindė 64 įvykusių ūkinių finansinių operacijų – t. y. UAB „D.“ priklausančių naudotų automobilių pardavimo fiziniams asmenims ir 611 540,72 Lt pajamų gavimo, šių duomenų neįtraukė į buhalterinę apskaitą nepateikdamas duomenų apie šias įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „D.“ vyr. buhalterei D.

L., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl to ji neužregistravo bendrovės kasos apyvartos dokumentuose, buhalterinės apskaitos registruose už parduotus naudotus automobilius gautų pajamų ir jų panaudojimo. Be to, A. E. laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, neįtraukė į UAB „D.“ apskaitą duomenų apie iš fizinio asmens M. D. gautas pagal 2008 m. birželio 15 d. paskolos sutartį 3000 Eur ir 2008 m. liepos 11 d. paskolos sutartį 30 600 Eur paskolas, o UAB „D.“ vyr. buhalterė D.

L., neturėdama duomenų apie bendrovei suteiktas paskolas, neužregistravo apskaitos registruose šių paskolų gavimo. Dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „,D.“ direktorius, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėdamas tikslą išvengti 26 622 Lt (7710,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, tyčia 64 atvejais nepateikė įmonės buhalterei D.

L., nesupratusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, duomenų apie iš fizinių asmenų gautas 611 540,72 Lt pajamas už UAB „D.“ priklausančių naudotų automobilių pardavimą, dėl to buhalterei į įmonės 2007 m. vasario, balandžio, liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas ir 2008 m. kovo–gegužės, liepos–gruodžio mėnesių PVM deklaracijas įrašius neteisingus duomenis apie UAB „D.“ pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas pajamas, jas sumažinant 26 622 Lt (7710,26 Eur), ir šias PVM deklaracijas elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 23 d. iki 2009 m. sausio 23 d. pateikus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui, A.

E. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D.“ pajamas bei turtą ir jų panaudojimą; tačiau šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys kasaciniu skundu neskundžiamos.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutarties dalis, kuriose jis nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, o UAB „D.“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. E. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kur jis nuteistas už UAB „D.“ turto iššvaistymą ir iš jo priteistas padarytos žalos atlyginimas, naikintinos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pasak kasatoriaus, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl turto iššvaistymo, civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teigia, kad neatskleistas jo tyčios turinys (kryptingumas) iššvaistant juridinio asmens turtą, be to, motyvuotai neatsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus.

Kasatorius pažymi, kad sprendžiant, ar yra BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis, būtina nustatyti šios veikos (iššvaistymo) padarinius, šiuo atveju – bankrutavusios UAB „D.“ turto aktyvo sumažėjimą. Pagal teismų praktiką bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog buvo padarytos BK 183, 184 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Taigi, šioje byloje turėjo būti objektyviai įvertinta, ar bendrovei buvo padaryta reali turtinė žala, kuri konstatuojama ne tik pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis. Būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia (suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas). Duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo prasmę ir iš tikrųjų žala įmonei nepadaryta, turi būti ištirti ir įvertinti. Nagrinėjamu atveju nepakanka to, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant nustatytą tvarką (ši nuosprendžio dalis nekvestionuojama), nes vien įvykusių ūkinių finansinių operacijų nepagrindimas juridinę galią turinčias dokumentais savaime nereiškia turtinės žalos padarymo. Be to, kasatorius teigia, kad neįmanoma šių operacijų pagrįsti dokumentais, nes jie pačių akcininkų buvo sąmoningai sunaikinti. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo A. S., dirbusio UAB „D.“ vairuotoju, parodymų, kad dieną prieš akcininkų susirinkimą, t. y. 2008 m. gruodžio 14 d. (sekmadienį), UAB „D.“ direktorius komercijai V. S., vyr. buhalterė D. L., apskaitininkė-kasininkė V. U. ir D. U., kuris buvo faktinis įmonės akcijų savininkas, naikino su bendrovės veikla susijusius dokumentus, o kitą dieną priimtas sprendimas atleisti jį (A. E. ) iš direktoriaus pareigų ir atlikti inventorizaciją.

Kasatorius nurodo viso bylos proceso metu tvirtinęs, kad vadinamųjų „tarpusavio sutarčių“ (panaudos) pagrindu tik iki tam tikro laiko nebuvo rodomos įmonės finansinėje veikloje gautos pajamos už perpardavinėtojams perduotus automobilius, o pardavus automobilį tikrajam pirkėjui visada buvo išrašomos pažymos-sąskaitos ir gauti pinigai apskaitomi. Tokia ne visai teisėta veiklos forma, kurią akcininkai toleravo, leido bendrovės savininkų (akcininkų) reikalavimu ir jų interesais turėti apyvartinių lėšų įmonės veiklai plėtoti.

Į šiuos kasatoriaus parodymus teismai nekreipė tinkamo dėmesio, nors, pažymima kasaciniame skunde, šios aplinkybės nurodytos nuosprendyje, konstatuojant, kad byloje nėra duomenų, jog A. E. pirkėjui, įsigijusiam automobilį pagal „tarpusavio sutartį“, būtų atsisakęs išrašyti pažymą-sąskaitą ir ją iš karto išrašydavo, juolab be šios pažymos negalima įregistruoti įsigytos transporto priemonės. Pažymos-sąskaitos nebuvo išrašytos nukentėjusiesiems S. P., K. J., liudytojams R. P., R. N., G. J., V. R., R. K. ir kt. tik todėl, kad kasatorius A.

E. jau buvo atleistas iš darbo. Tai, kad, pasak kasatoriaus, jo veiksmais nebuvo padaryta reali žala UAB „D.“, apeliaciniame skunde grįsta tuo, jog pagal 2010 m. kovo 25 d. specialisto išvadą po jo (A. E.) atleidimo iš direktoriaus pareigų, patikrinus realią apskaitą, nustatytas net 84 751 Lt (24 545,59 Eur) neapskaitytas perteklius. Kasatoriaus manymu, turėjo būti paskirta papildoma ūkinės finansinės veiklos ekspertizė, tačiau tokį jo prašymą teismas atmetė ir nekreipė dėmesio į tai, kad finansiniai dokumentai, patvirtinantys pinigų išleidimą įmonės tikslams, pasak kasatoriaus, buvo sunaikinti dar prieš inventorizaciją.

Be to, net ir darant prielaidą, kad per beveik dvejus metus kasatorius iššvaistė 611 540,72 Lt (177 114,43 Eur) (o tai įmonei labai didelė suma), taip ir liko neatsakyta į klausimą – iš kokių lėšų bendrovė „D.“ apskritai vykdė savo veiklą bei įsipareigojimus, juolab iš jos apskaitos registro matyti, kad 2008 m. gruodžio 15 d. bendrovė turėjo įsigijusi 130 automobilių, kurių bendra vertė 1 004 466 Lt (290 913,46 Eur), kad buvo mokami išperkamosios nuomos mokesčiai už 3 vilkikus po 10 000 eurų kas mėnesį, taip pat mokami atlyginimai darbuotojams, apmokamos kitos veiklos išlaidos (kurui, pastatų eksploatacijai).

Pagal patikrinimo išvadas (Nr. 5-31/31, Nr. 5-3/90) nėra duomenų apie UAB „D.“ skolas VSDFV, darbuotojams, valstybės biudžetui, išskyrus 26 622 Lt (7710,26 Eur) PVM mokestį. Tai rodo, kad bendrovė buvo moki bei rentabili, o iš perpardavinėtojų gauti pinigai buvo naudojami jos ir akcininkų interesais.

Kasatorius nurodo, kad, sprendžiant jo tyčios klausimą, esminę reikšmę turi tai, kaip jis ar su jo veika susiję kiti asmenys naudojo į apskaitą neįtrauktas lėšas. Nuteistojo manymu, teismas šiuo atveju pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes dalies kaltinančių ir teisinančių įrodymų visiškai neįvertino, dalį duomenų nepagrįstai laikė jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Kasatorius tvirtina, kad nėra įrodymų, jog jis pasisavino pinigus už parduotus automobilius, ir nurodo, kad iš jo pinigų nuolatos reikalavo D. U., kuris faktiškai bendrovei ir vadovavo. Kasatorius teigia, kad D. U. sugyventinės I. Ž. namo remontui perdavė 100 000 eurų, kas mėnesį iš bendrovės kasos duodavo pinigų jiems pragyventi, lengvatinėmis sąlygomis automobilius parduodavo D. U. draugams; tai patvirtino liudytojai A. S., A. E., E. Ž., R. K., D. E. Be to, pagal A. E. pareiškimą, dėl kitų akcininkų įvykdyto lėšų pasisavinimo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 94-2-00016-09, tačiau minėtos aplinkybės liko neištirtos. Kasatoriaus manymu, šioje byloje yra svarbios aplinkybės, susijusios ne tik su jo, kaip vadovo, atsakomybės klausimo išsprendimu, bet ir juridinio asmens UAB „D.“, jos dalyvių – akcininkų I. Ž. ir V. Š. – baudžiamosios atsakomybės klausimu. Kasatorius ypač akcentuoja padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, jos dydžio aplinkybių nustatymo svarbą. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-582/2010) pripažinta, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, kuri atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, kurį sieja tam tikri ryšiai su juridiniu asmeniu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nors liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. E. 2007 m. vasarą iššvaistė 115 000 Lt (33 306,30 Eur), tačiau teismo posėdyje to nepatvirtino ir nepaaiškino, kodėl šio trūkumo aplinkybių 2007 m. netyrė, taip pat parodė, kad jam, kaip ir kitiems akcininkams, buvo žinoma, kad pajamos, gautos sudarant tarpusavio sutartis su perpardavinėtojais, iki automobilio pardavimo tikrajam pirkėjui nebuvo parodomos. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai E. T., R. J. (jiems, nors ir ne iš karto, 2009 m. pirkimo pažymas-sąskaitas išrašė ir išdavė pats V. Š. ). Bendrovės darbuotojai V. R., P. P. parodė, kad V. Š. su D. U. tikrindavo kasatoriaus užrašus apie pelną, išlaidas ir kt. Toliau kasaciniame skunde cituojami buvusios UAB „D.“ apskaitininkės-kasininkės V. U. parodymai apie pažymų-sąskaitų išrašymo, užregistravimo žurnale, jų pasirašymo bei išdavimo pirkėjams aplinkybes ir su tuo susijusius kasatoriaus veiksmus ir pan. Kasatoriaus manymu, šios liudytojos parodymai yra svarbūs, nes patvirtina jo teiginius, kad UAB „D.“ akcininkė I. Ž. ir D. U. (V. U. tėvai) turėjo galimybę kontroliuoti bendrovės veiklą, automobilių pardavimus ir tą darė. Tai, kad D. U. faktiškai vadovavo bendrovei, patvirtina ir liudytojos buhalterės D. L. parodymai, kad jis atvykdavo į bendrovę, domėjosi jos veikla. Tuo remdamasis kasatorius daro išvadą, kad jo tyčia buvo iš perpardavinėtojų gautus grynuosius ir nepajamuojamus bendrovės apskaitoje pinigus kaip apyvartines lėšas panaudoti juridinio asmens bei jos savininkų (akcininkų) interesais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje neištirtos ir kitos aplinkybės, nurodytos 2010 m. spalio 21 d. specialistės išvadoje, t. y. kad būtent D. L. septynis kartus neužregistravo 82 514 Lt (23897,71 Eur) įplaukų, tačiau tokia šie buhalterės veiksmai neįvertinti, dėl jų nepasisakyta. Kasatoriaus manymu, dėl jam inkriminuotos veikos turėjo būti sprendžiamas senaties klausimas, nes 2009 m. sausio 23 d. deklaraciją surašė ir elektroniniu būdu VMI pateikė klaidingą informaciją ne kasatorius A. E. , tuo metu jau buvęs atleistas, o buhalterė arba V. Š., kurie žinojo apie nustatytus netikslius buhalterinės apskaitos duomenis. Kasatorius teigia nuo 2008 m. gruodžio 15 d. nevykdęs jokios nusikalstamos veikos. Kasaciniame skunde pažymima, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas (atsižvelgiant į I. Ž. parodymus) dėl galimos D. L., D. U. atsakomybės įvertinimo, taip pat – dėl V. Š., I. Ž. galimos atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė ir tai verčia abejoti teismo objektyvumu.

Kasatoriaus manymu, nagrinėjant jo bylą buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir –BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimų, kurie sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ir nešališkai išnagrinėti bylą, o apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai įvertino įrodymus, bet ir pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikti motyvuotus atsakymus į visus apeliacinio skundo argumentus.

Nuteistasis A. E. teigia, kad turėjo būti išteisintas pagal BK 184 straipsnį, nes byloje nenustatytas vienas iš būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių – realios žalos padarymas UAB „D.“, ir neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, civilis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. E. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad nors kasatorius ir neigia savo kaltę dėl UAB „D.“ turto iššvaistymo, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių, BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančių duomenų, kad jam inkriminuoti (iššvaistyti) 611 540,72 Lt (177 114,43 Eur) neįtraukti į įmonės buhalterinius duomenis, buvo panaudoti įmonės veikloje. Kasatorius A. E. viso proceso metu tvirtino, kad dalį už parduotus automobilius gautų pinigų panaudojo kitiems automobiliams pirkti, dalį atidavė D. U., tačiau to nepatvirtina bylos medžiaga. Taigi A. E. kaltė padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepaneigta. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog A. E., būdamas UAB „D.“ direktorius, materialiai atsakingas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, iššvaistė jo žinioje buvusius svetimus UAB „D.“ priklausančius pinigus, ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis specialisto išvadomis, kad UAB „D.“ nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. buhalteriniuose dokumentuose neužregistruota iš viso 611 540,72 Lt (177 114,43 Eur), gautų iš asmenų už parduotus automobilius. Kasatoriaus abejonės bylos nagrinėjimo objektyvumu nepagrįstos, nes apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas dalies įrodymų tyrimą, apklausė specialistę V. V., kurios paaiškinimai tik patvirtino, kad A. E. pagrįstai pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo. Byloje nustatyta, kad A. E. nusikalstamais veiksmais iššvaistė UAB „D.“ priklausančius 611 540,72 Lt (177 114,43 Eur) ir padarė žalą bendrovei, o po jo atleidimo iš darbo patikrinus realią apskaitą nustatytas 84 751 Lt (24 545,59 Eur) perteklius neįrodo, kad šis pinigų perteklius susidarė dėl A. E. darbo veiklos bendrovėje. Dėl to ir kasatoriaus argumentai dėl civilinio ieškinio mažinimo nustatyto pertekliaus suma nepagrįsti. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus.

Civilinio ieškovo BUAB „D.“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ atstovas Egidijus Jokubauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. E. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime bankroto administratorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisingi ir pagrįsti, visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai įvertinti vadovaujantis BPK nustatytomis taisyklėmis. Vien tik deklaratyvūs skundo teiginiai, kad kasatorius bendrovės pinigų nepasisavino, bet esą panaudojo juos įmonės reikmėms, paremti tik jo artimų giminaičių, pažįstamų ir kitų asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, ir dėl to nepatikimais parodymais, kurie prieštarauja objektyviems bylos įrodymams ir jų neįmanoma patikrinti kitais proceso veiksmais.

Pagal teismų praktiką tokioje situacijoje nėra pakankamo pagrindo paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Byloje esančių įrodymų visuma – liudytojų parodymais, specialisto išvadomis Nr. 5-3/31 ir Nr. 5-3/90 įrodyta, kad kasatorius pasisavino 599 508,32 Lt (173 629,61 Eur) už parduotus bendrovės automobilius, t. y. juos gavo, bet neįnešė nei į įmonės sąskaitą, nei į kasą, nepateikė jokių šių pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms pagrindžiančių dokumentų, to iš esmės neneigia ir savo kasaciniame skunde.

Taigi, kasatoriaus padaryta žala yra reali ir įrodyta. Be to, šį faktą patvirtina ir tai, kad UAB „D.“, nebegalėdama padengti ar kompensuoti didelės pinigų sumos praradimo, tapo nemoki ir netrukus bankrutavo. Nagrinėjamu atveju tai, ar buvo sudaromos tarpusavio ar tikros pirkimo–pardavimo sutartys, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus kaltei konstatuoti ir nepaneigia fakto, kad jis pasisavino gautus pinigus, nes įmonė neteko nei parduotų ar perduotų pagal tokias sutartis automobilių, nei pinigų už juos. Kaltinamajame akte jokiems kitiems asmenims kaltinimai nėra pareikšti, todėl teismai, vadovaudamiesi BPK 255 straipsniu, teisingai ir pagrįstai nenagrinėjo kitų asmenų kaltės klausimo.

Dėl D. U. veikos pagal kasatoriaus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-2-00016-09, kuris buvo sujungtas su šiuo ikiteisminiu tyrimu, bet D. U. jokie įtarimai ar kaltinimai nebuvo pareikšti, o priimtas ir įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas negali būti iš naujo vertinamas šioje byloje. UAB „D.“ baudžiamojon atsakomybėn negalėjo būti patraukta, nes A. E. nusikalstamą veiką padarė savo naudai, nuo jo veiksmų UAB „D.“ nukentėjo ir šioje byloje yra civilinis ieškovas. V. Š. įmonės direktoriumi buvo tik nuo 2008 m. gruodžio 15 d., todėl negalėjo tirti A.

E. 2007 m. padaryto pinigų trūkumo, o tapęs įmonės direktoriumi ir įgavęs įgaliojimus, nedelsdamas atliko pinigų bei materialinių vertybių inventorizaciją (kurios kasatorius nedarydavo) ir, nustatęs didelius trūkumus, iš karto kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, nors V. Š. išdavė kasatoriaus nurodytas dvi pažymas-sąskaitas, bet jokių pinigų už parduotus automobilius negavo ir negalėjo gauti, nes juos pasisavino A. E. 2009 m. sausio 23 d. deklaracija buvo pildoma atsižvelgus į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis, o ikiteisminis tyrimas, kurio metu paaiškėjo A.

E. pasisavintų pinigų mastas, dar nebuvo baigtas, todėl nei buhalterė, nei V. Š. tuo metu nežinojo ir negalėjo žinoti tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos daug vėliau specialisto išvadose.

Nuteistojo A. E. kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų priimtus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl BK 184 straipsnio taikymo

Kasatorius, prašydamas nutraukti jam bylą (išteisinti) pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, teigia, jog neatskleistas jo tyčios padaryti šią nusikalstamą veiką turinys, kad jis nepadarė realios turtinės žalos turto savininkui UAB „D.“, o šios žalos faktas teismų sprendimuose konstatuotas iš esmės remiantis tik buhalterinės apskaitos, ūkinių finansinių operacijų dokumentais, kurių nepakanka minėtai faktinei aplinkybei nustatyti. Kasatorius nurodo, kad pinigai buvo naudojami bendrovės veiklai (jos interesais), jo paties veiksmams pritarė (arba juos toleravo) bendrovės akcininkai, faktinis vadovas D. U., kurie taip pat naudojosi šiomis lėšomis (remontavo namą, pirko automobilius ir kt.), be to, dar ir sunaikino dalį dokumentų. Kasatoriaus manymu, svarbu ir tai, kad teismai nepagrįstai neįvertino UAB „D.“ bendrovės, kaip juridinio asmens, bei kitų su bendrovės veikla susijusių asmenų (akcininkų I. Ž., V. Š., buhalterės D. L., D. U.) veiksmų ir galimos atsakomybės.

Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ir netinkamo BK 184 straipsnio taikymo atmestini. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), ir dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Iššvaistymas gali pasireikšti aktyviais veiksmais, pvz., sudarant sandorius, kurių pagrindu gautas turtas, pinigai po to neperduodami jo savininkui, o neteisėtai neatlygintinai perduodami tretiesiems asmenims, kitaip išeikvojami, t. y. kai teisėtas turto savininkas netenka jam priklausančio turto dėl kaltininko, kuriam turtas patikėtas ar buvo jo žinioje, veiksmų.

Iššvaistymo padariniai – turto ar turtinės teisės netekimas (praradimas) paprastai reiškia ir turtinę žalą, kurią patiria teisėtas turto savininkas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. E. tuo laikotarpiu, kai dirbo UAB „D.“ direktoriumi ir buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį šios bendrovės turtą, t. y. 2007, 2008 metais (iki 2008 m. gruodžio 15 d., kai iš direktoriaus pareigų buvo atleistas), sudarė 64 sandorius UAB „D.“ vardu, pagal kuriuos pardavė ar kitaip perleido bendrovei priklausančius automobilius, tačiau už juos gautų (A.

E. būnant direktoriumi) pinigų neįnešė į bendrovės kasą ar sąskaitą banke, neįtraukė į apskaitą, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pinigai buvo panaudoti UAB „D.“ veikloje, nors, kaip pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tokia galimybė jam buvo suteikta, bet A. E. tik deklaratyviai, nesukonkretindamas tvirtino apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, o bylos duomenys šiuos teiginius paneigia. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė lėšų iššvaistymą, grindžiamos byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, iš jų specialisto išvadomis, pateiktomis atlikus UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, liudytojų parodymais, teisme apklaustos specialistės V.

V. ir net iš dalies paties kasatoriaus A. E. parodymais. Jais remiantis nustatyta, kad asmenys už iš UAB „D.“ įgytus automobilius sumokėjo pinigus, tačiau įvairiomis sumomis gautų pinigų (iš viso 611 540,72 Lt, t. y. 177 114,43 Eur) UAB „D.“ neteko, jie nebuvo panaudoti bendrovės veikloje; taip pat nustatyta, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma pagal jos direktoriaus A. E., disponavusio bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, pateiktus dokumentus. Dėl to esant pakankamai įrodymų, kad A. E. UAB „D.“ pinigus naudojo ne bendrovės veikloje, teismai konstatavo, kad šį turtą jis iššvaistė.

Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „D.“ iškelta bankroto byla, ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Taigi, kasatoriaus teiginiai, kad už automobilius gautus pinigus jis panaudojo UAB „D.“ reikmėms, o ne iššvaistė, yra nepagrįsti, šiuo klausimu padarytos teismų išvados yra argumentuotos, paremtos bylos įrodymų visuma ir daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad būtent nuteistasis A. E., būdamas UAB „D.“ direktoriumi, disponavo bendrovės turtu ir buvo atsakingas už jos turto (ir pinigų) panaudojimą, todėl yra BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas, juolab kad jam inkriminuotus veiksmus atliko pats (ir to iš esmės neneigė).

Taigi šiuo atveju, priešingai nei teigia kasatorius, kitų asmenų (pvz., bedrovės darbuotojų ar akcininkų, kuriuo, beje, buvo ir nuteistasis) pritarimas ar nepritarimas tokiems veiksmams nepašalina jo atsakomybės ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip minėta, turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Teismai konstatavo, kad A. E., kaip bendrovės vadovas, iššvaistęs UAB „D.“ priklausančius 611 540,72 Lt (177 114,43 Eur), padarė šiai bendrovei žalą, kad nors jis tiesiogiai nesiekė šių padarinių, bet, panaudodamas UAB „D.“ lėšas atsiskaitymams, nesusijusiems su bendrovės veikla, leido kilti tokiems padariniams.

Tai atitinka BK 15 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltės formą ir rūšį – netiesioginę tyčią. Teismų sprendimuose įvardyti A. E. veiksmai, nurodytos konkrečios veikų padarymo laiko, būdo bei kt. aplinkybės ir nustatyti padariniai – žala bendrovei, kurią sukėlė A. E. veiksmai, rodo, kad jo veikose yra visi būtinieji BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ir teisingai išaiškinta BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, išanalizuotos ir atskleistos A.

E. baudžiamosios atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės, nurodyti veikų kvalifikavimo motyvai, todėl jie nekartojami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas A. E. veikoms pritaikytas tinkamai.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatorius teigia, kad teismai, nagrinėdami jo bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, be to, nurodo BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymų vertinimo motyvai (nors nagrinėjamoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kurio turiniui taip pat keliami reikalavimai teismo išvadas pagrįsti motyvuotu įrodymų vertinimu). Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, o iš skundo turinio matyti, kad šis pažeidimas argumentuojamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų atsakymų į dalį jo apeliacinio skundo argumentų, o tai reikštų, kad pažeidė BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kasacinio skundo argumentai dėl pirmiau nurodytų BPK nuostatų esminių pažeidimų nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui, iš kurio matyti, kad visi bylos įrodymai – tiek kaltinantys, tiek teisinantys – yra įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dar kartą atliko teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimą, be to, atliko dalinį įrodymų tyrimą –papildomai apklausė specialistę V. V., kurios paaiškinimus taip pat įvertino.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus gynėjo prašymą paskirti UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę, prieš tai išsiaiškinęs jos paskyrimo būtinybę bei tikslingumą, apklausęs specialistę. Kadangi naujų duomenų byloje negauta, o dėl išsiaiškintinų klausimų buvo atliktas tyrimas ir pateiktos specialisto išvados, teismo sprendimas neskirti ekspertizės savaime nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. BPK 324 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą; paprastai jis atliekamas, jei pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas neišsamus, neišsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės ir jų be papildomo ar pakartotinio įrodymų ištyrimo nėra galimybės teisingai nustatyti.

Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl įrodinėtinų nusikalstamos veikos, kurią ginčija kasatorius, aplinkybių nustatymo. Nuteistasis A. E. kasaciniame skunde teigdamas, kad jo nusikalstama veika (BK 184 straipsnio 1 dalis) neįrodyta, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip jis to norėtų, dar nereiškia, kad atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja baudžiamajame procese nustatytoms taisyklėms ar kad apeliacinės instancijos teismas jo argumentų neišnagrinėjo tuo atveju, kai juos atmetė kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, o priimtų teismų sprendimų pagrįstumą patikrina teisės taikymo aspektu tiek, kiek tai susiję su esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, išnagrinėjo nuteistojo A. E. apeliacinio skundo argumentus. Šio teismo priimtoje nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl bylos duomenų (iš jų ir nurodytų kasaciniame skunde) įrodomosios reikšmės, įrodymų patikimumo bei pakankamumo, tai pagrindžiant išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei paaiškinant, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teigti, kad buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, ar, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, liko neatsakyta į dalį svarbių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, pagal teismų nuosprendyje ir nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, tarp jų – ir nurodytus nusikalstamos veikos (BK 184 straipsnio 1 dalis) padarinius, su kuriais kasatorius sieja civilinio ieškinio klausimo išsprendimą, nėra pagrindo civilinio ieškovo – bankrutavusios UAB „D.“ ieškinį, kaip to prašoma kasaciniame skunde, atmesti (BPK 109 straipsnis).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. E. kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė