Legislator Case Law & Legislation
A-492-635-14 AI generated

A-492-635-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-492-635-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-492-635-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja E. S. 2013 m. gegužės 9 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 4-7), prašydama panaikinti: 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-327; 2013 m. vasario 21 d. NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-328; 2013 m. balandžio 10 d. NŽT sprendimą Nr.1SS-(7.5)-733.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A492 -635/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00403-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. S. 2013 m. gegužės 9 d. padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 4-7), prašydama panaikinti: 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-327; 2013 m. vasario 21 d. NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-328; 2013 m. balandžio 10 d. NŽT sprendimą Nr.1SS-(7.5)-733.

Pareiškėja nurodė, jog skundžiamais NŽT Palangos skyriaus sprendimais buvo informuota apie mirusiai E. K. iš buvusios savininkės E. M. Palangos bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenkančias dalis. Nesutikdama su sprendimais, pareiškėja juos apskundė NŽT, tačiau 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.1SS-(7.5)-733 NŽT skundo netenkino. Pareiškėja paaiškino, jog yra E. K., mirusios (duomenys neskelbtini)., dukra bei E. M. testamentinė įpėdinė. Pareiškėja nurodė, jog E. M. nuosavybės teise valdė 0,78 ha žemės buvusiose Palangos miesto bendrose ganyklose, kuri buvo vienoje vietoje. Pažymėjo, jog visi skundžiamais įsakymais pareiškėjai priskirti žemės plotai yra mažesni, nei numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 35 punkte, pagal kuriuos minimali neatlygintinai nuosavybės perduodamo naujo žemės sklypo dalis turi būti ne mažesni nei 0,04 ha. Mano, kad atsakovo argumentas, jog paminėtos nuostatos neprivalo būti taikomos vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra yra nepagrįstas. Pareiškėja pažymėjo, jog interesų derinimo principo taikymas nuosavybės teisių atkūrimo procese reikšmingas ne tik derinant visuomenės, bet ir asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesus, todėl atkuriant E. M. nuosavybės teises į ganyklose turėtą žemę, pretendentams į jos žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo būti suformuoti atskiri žemės sklypai ne mažesni nei 0,04 ha, o ne atkurtos nuosavybės teisės skirtingiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėja mano, jog NŽT sprendimu jai nepagrįstai ir neteisėtai yra užkertama teisė tinkamai atkurti nuosavybės teises, nes grąžinamų žemės sklypų dalių pareiškėja negalės racionaliai panaudoti, neproporcingai paneigiami jos interesai, nepagrįstai apribojama jos teisė į nuosavybę.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 21-26), kuriame prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, jog buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,2332 ha. Minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus pretenduoja susigrąžinti 350 pretendentų, o šių pretendentų natūra grąžinamų žemės sklypų dalys apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą ir tenkančią dalį buvusiose Palangos bendrose ganyklose. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta kitokių būdų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra laisvą žemę miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema.

Pažymėjo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus nebuvo nustatyta konkreti buvusios savininkės E. M. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose ir pretendentai nėra pateikę Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui susitarimo dėl šiose ganyklose suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 31NŠ-1882-1338 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“ pateikė nuomonę, kad, taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-327 ir 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-328 informavo pareiškėją, kad nuo 2013 m. kovo 18 d. per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą ji turi galimybę pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių. Pretendentams nesutarus dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, nuosavybės teisės bus atkuriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 1061 punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė bus grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema.

Atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, jog atkuriant natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (b. l. 83-88) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, kuri turėjo rėžinę sistemą, ir į žemę, kurioje tokios sistemos nebuvo, yra skirtingas ta prasme, jog pirmuoju atveju buvusio savininko turėti žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma tik buvusio rėžinio kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, ir laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip (Tvarkos 106 p. 7 pstr.); antruoju atveju buvusių savininkų turėti žemės sklypai kartografuojami, t. y. pažymimi esamoje kartografinėje medžiagoje, ir laisva (neužstatyta) žemė grąžinama buvusio sklypo teritorijoje (Tvarkos 106 p. 6 pstr.).

Nurodė, jog šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje turėtą žemę, nėra numatyta kitokių būdų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę miesto teritorijoje. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad atsakovas nepagrįstai žemę, buvusią Palangos bendrose ganyklose, prilygino žemei, turėjusiai rėžinę sistemą. Akcentavo, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, jog nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai.

Nurodė, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 – 15-2012). Pabrėžė, kad pareiškėja E. S., būdama informuota, kad nuo 2013 m. kovo 18 d. per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą ji turi galimybę pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių, tokio susitarimo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui nepateikė.

Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pretendentai nesusitarė dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92-95), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja nesutinka, jog buvusios savininkės E. M. Palangos bendrose ganyklose buvusi ganykla priklausė rėžių sistemai. Teigia, jog nėra tokį faktą patvirtinančių duomenų, o teismas savo sprendimo šioje dalyje visiškai nepagrindė. Teismo nurodytose apeliacinės instancijos teismo bylose aplinkybė, kad kaime buvo rėžinė sistema nebuvo ginčijama, todėl nėra pagrindo vadovautis jomis kaip precedentu. Teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo galimybės kartografuoti buvusių ganyklų žemės. Mano, kad atsakovas nesistengė atkurti nuosavybės teisių, niekada neužklausė pareiškėjos apie žemės ribas, nebandė nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, o pasirinko įstatymo nuostatoms prieštaraujantį nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Teigia, jog skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, teisinės valstybės principui, konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principams.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 102-15), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės pakartoja savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo aplinkybės

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdas į bendrųjų ganyklų žemę, kuri patenka į Palangos miesto teritoriją.

Pareiškėja nesutinka su 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus raštu (sprendimu) Nr. 16SD-(14.16.104)-327 (b.l. 14-15), kuriuo buvo informuota, E. K. (mirusi) iš buvusios savininkės E. M. Palangos bendrose ganyklose Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais suformuotuose sklypuose tenkančios dalys yra:

2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (4.1)-Al-752 patvirtintame žemės sklype - 0,0023 ha dalis bendrame 0,8953 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);

2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Al-525 patvirtintame žemės sklype - 0,0002 ha dalis bendrame 1,9359 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);

Pareiškėja taip pat nesutinka su 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus sprendimu Nr. 16SD-(14.16.104)-328 (b. l. 11-13), kuriuo buvo informuota, kad E. M. (miręs) iš buvusios savininkės E. M. Palangos bendrose ganyklose Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais suformuotuose sklypuose tenkančios dalys yra:

2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (4.1)-Al-752 patvirtintame žemės sklype, - 0,0001 ha dalis bendrame 0,8953 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. Al-350 patvirtintame žemės sklype - 0,0008 ha dalis bendrame 0,3191 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Al-1235 patvirtintame žemės sklype - 0,0004 ha dalis bendrame 0,1527 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Al-525 patvirtintame žemės sklype - 0,0049 ha dalis bendrame 1,9359 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Al-2 patvirtintame žemės sklype - 0,0004 ha dalis bendrame 0,1496 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Al-4 patvirtintame žemės sklype -0,0004 ha dalis bendrame 0,1496 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),

2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Al-15 patvirtintuose žemės sklypuose: 0,0004 ha dalis bendrame 0,1482 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1497 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1497 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1509 ha sklype, esančiu (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1497 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1527 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1472 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1534 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1510 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1519 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0005 ha dalis bendrame 0,1951 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1546 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1496 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1497 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1497 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1530 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 0,0004 ha dalis bendrame 0,1582 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja byloje ginčija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. atsakymą Nr. lSS-(7.5)-733 į jos 2012-03-19 skundą, kuriuo Palangos skyriaus 2013 m. vasario 21 d. raštai Nr. 16SD-(14.16.104)-327 ir Nr. 16SD-(14.16.104)-328 pripažinti pagrįstais ir nenaikintinais (b.l. 16-18).

Dėl nuosavybės teisių į dalį žemės bendrose ganyklose

Pareiškėja nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į E. M. iki nacionalizacijos valdytą 0,78 ha žemės buvusiose Palangos miesto bendrose ganyklose, kuri buvo vienoje vietoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje ir nepagrįstai žemės, buvusios Palangos miesto ganyklose, naudojimo būdą prilygino rėžinei sistemai.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas - 6,2332 ha. Minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus siekia susigrąžinti 350 pretendentų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus pateikta pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byla, joje esančiais archyviniais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjos teisę į 0,7800 ha žemės bendrose Palangos miesto ganyklose pagrindžia Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miestu bendrųjų ganyklų likvidavimo plano eksplikacija bei planas, sudaryti 1934 m., ir plane nėra nustatyta konkreti buvusios savininkės E. M. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose (b. l. 30, 31). Pareiškėja, nors ir teigia, kad priklausanti bendrųjų ganyklų dalis buvo suformuota kaip atskirasis sklypas, tokių įrodymų nėra pateikusi nei atsakovui, nei bylą nagrinėjančiam teismui. Kai teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, aplinkybė, kad nacionalizacijos metu priklausiusi bendrųjų ganyklų dalis buvo valdoma atskiru suformuotu sklypu, laikytina neįrodyta byloje. Apeliantės argumentas, kad tokį faktą turėjo nustatyti atsakovas, yra atmestinas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 9 straipsnyje yra nurodyta, kokie dokumentai laikomi patvirtinančiais nuosavybės teises. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tai reiškia, kad ginčytinu atveju įrodinėjimo našta tenka ne atsakovui, bet pareiškėjai, pretenduojančiai atkurti nuosavybės teises į išlikusį konkretų nekilnojamąjį turtą, kuri, teigdama, kad jai tenkanti bendrųjų ganyklų dalis buvo suformuota atskiru sklypu, šią aplinkybę privalėjo įrodyti pati. Nesant tokių įrodymų, atsakovui nebuvo pagrindo kartografuoti atskirus sklypus, taip pat ir žemę, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti ir pareiškėja.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo

Byloje pareiškėjos ginčijamu 2013 m. balandžio 10 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-733 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į jos 2013-03-19 skundą nurodė, kad Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas - 6,2332 ha. Taigi šiuo atveju nuosavybės teisės E. K. (kurios teisių perėmėja yra pareiškėja) ir kitiems pretendentams yra atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, tai yra grąžinant natūra laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, bet ne pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Pareiškėja ginčijamais Palangos skyriaus 2013 m. vasario 21 d. raštais Nr. 16SD-(14.16.104)-327 ir Nr. 16SD-(14.16.104)-328 buvo informuojama, kad jai nuosavybės teisės bus atkuriamos bendrosios nuosavybės teise natūra suformuotuose laisvos (neužstatytos) žemės sklypuose, tai iš esmės atitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Šiuo metu galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 1061 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kartografuoti atskirų savininkų žemės sklypų miesto bendrosiose ganyklose, nes nėra objektyvių duomenų apie ganyklų žemės pasidalijimą ir naudojimą atskirais sklypais. Atsakovas, grąžindamas natūra pretendentams buvusiose Palangos miesto ganyklose žemės plotuose suprojektuotus sklypus proporcingai likusiam grąžinti plotui bendrosios nuosavybės teise, nepažeidė įstatymo reikalavimų bei pareiškėjos teisėtų interesų.

Pareiškėja, būdama informuota, kad nuo 2013 m. kovo 18 d. per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą ji turi galimybę pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių, tokio susitarimo ji nepateikė. Pretendentai nesusitarus dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Pareiškėja nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad atkuriant nuosavybės teises jai turi būti sugrąžintinas atskiras suformuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio reikalavimus žemės sklypas, nes ji pasirinko nuosavybės teisių atkūrimą natūra, kaip tai numato Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ir per įstatyme nustatytus terminus nėra pakeitusi savo valios ar pasirinkusi kitų įstatyme numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ar atlyginimo už išperkamą valstybės žemę būdų. Tokią aplinkybę patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis pareiškėjos 2012 m. gegužės 16 d. atsakymas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui, kuriame ji pareiškė, kad savo valios nekeičia ir pageidauja, kad žemė būtų atkuriama natūra.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su sutinka sprendime padarytomis išvadomis, kad administraciniai sprendimai - 2013 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus Nr. 16SD-(14.16.104)-327 ir Nr. 16SD-(14.16.104)-328 bei 2013 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-733 yra teisėti ir pagrįsti, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė