AS-261-1104-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, KAVPK) 2013 m. spalio 24 d. administracinį aktą Nr. 20-65-S-2174; įpareigoti išnagrinėti iš naujo jo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. raštu nurodyti Kauno rajono policijos komisariate įdarbintiems G. P., V. K. netrukdyti pareiškėjui apskųsti 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00923-13:
Legislator headnote
AI generatedAS-261-1104-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pateikti raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal jo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698.
Full text
Administracinė byla Nr. AS261-1104/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02911-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, KAVPK) 2013 m. spalio 24 d. administracinį aktą Nr. 20-65-S-2174;
2) įpareigoti išnagrinėti iš naujo jo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. raštu nurodyti Kauno rajono policijos komisariate įdarbintiems G. P., V. K. netrukdyti pareiškėjui apskųsti 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-At-00923-13:
a) pareiškėjui pateikti visą raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 15 d. skundą KAVPK, reg. Nr. 20-AP-696, ir išsamų bei konkretų V. B. tarnybinį pranešimą apie jo lankymąsi 2011 m. sausio mėn. Mastaičių pagrindinėje mokykloje ir pareiškėjo žmonos A. J. apklausą, leisti pareiškėjui susipažinti su medžiagomis Nr. 20-AP-696, Nr. 20-AP-698, Nr. 20-AP-702 ;
b) lydraštyje pareiškėjui pateikti telefono numerį, kuriuo atsilieptų pareiškėjo kankinime, sužalojimuose, persekiojime nedalyvavę ir jų nedengę KAVPK įdarbinti asmenys;
c) raštu nurodyti pareiškėjo skundo/skundų nepateikti G. P., kitiems S. L. G. policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės 2010 m. rugpjūčio 19 d. vykdyto pareiškėjo kankinimo ir sužalojimo dalyviams bei stebėtojams, taip pat dengėjams;
d) raštu nurodyti KAVPK ir Kauno rajono policijos komisariatui, kad jų įdarbinti asmenys nutrauktų daug metų besitęsiantį, atkaklų ir sistemingą tyčiojimąsi iš pareiškėjo, jo orumo ir garbės žeminimą, pilietinių bei žmogaus teisių pažeidinėjimą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatų pažeidinėjimą – pareiškėjo skundus dėl S. L. G. policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės vykdytų daugybinių sistemingų nusikalstamų veikų prisidengiant policijos pareigūno statusu nurodyti neperdavinėti pareiškėją kankinusiems, žalojusiems ir/ar persekiojusiems S. L. G. policijos nuovadoje organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams, taip pat jų veikas dengusiems KAVPK ir Kauno rajono policijos komisariate įdarbintiems asmenims;
e) aukščiau nurodytais klausimais priimti atitinkamą sprendimą, patvirtintą jo nuorašą pateikti pareiškėjui;
f) ištirti bei raštu pranešti, kuriuo teisiniu bei faktiniu pagrindu, kurias, kieno užduotis vykdydamas bei kuriais tikslais V. B. 2011 m. sausio mėn. vyko pas A. J. ir ją Mastaičių pagrindinėje mokykloje apklausinėjo;
g) Policijos departamento bei Policijos generalinio komisaro atsakomybės ir įgaliojimų srityje esančio klausimo dėl KAVPK ir jo padalinių kontrolės nagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka perduoti Policijos departamentui bei Policijos generaliniam komisarui;
3) įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pateikti raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal jo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui atlikti veiksmus: 1) vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ir proceso dalyvis; 2) vykdyti teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.
II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti pritaikyta tik nagrinėjamoje administracinėje byloje ir tik esant realiai grėsmei, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Be to, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais.
Teismas pripažino, jog pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nesusijusios su teismo priimtais nagrinėti skundo reikalavimais, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834, kurie, jo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės susijusios su Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, teismų įpareigojimų, pavedimų atsakovui, pareiškėjo atžvilgiu vykdymo uždraudimu baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.
Teismo nuomone, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonės neturės įtakos teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymui, todėl jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas (ABTĮ 71 str. 4 d.).
III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 155), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su priimtais nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimais ir atsakovo bei jo darbuotojų veiksmais baudžiamosiose bylose Nr. I-519-738/2014, Nr. I-398-749/2014.
G. P. kartu su kitais policijos darbuotojais Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė melagingus duomenis, kurių pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. I-398-794/2014 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjui paskyrė 650 Lt baudą. Pareiškėją nuteisus šioje baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra ir KAVPK darbuotojas V. B., pasunkėtų, būtų neįmanomas ar galėtų prarasti prasmę Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
KAVPK diskriminuoja pareiškėją, atsisakydamas vykdyti skunde nurodytus veiksmus – piktnaudžiauja pareiškėjo statusu baudžiamosiose bylose.
Prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tiesiogiai susijusios su KAVPK policijos darbuotojais, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro veiksmais, teismų įpareigojimais. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, minėtų institucijų veiksmai, vykdant teisingumą, teisėtumą būtų iškreipti, šališki, neobjektyvūs, nes būtų vykdomi neįpareigojus atsakovo atlikti esminių ir svarbių jo veiklai veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 str. 4 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ir proceso dalyvis, bei vykdyti teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis. Tačiau skunde (patikslintuose skunduose) pirmosios instancijos teismui ir kurių tam tikri reikalavimai buvo teismo priimti, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, bei įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pateikti raštišką aplinkybių tikslinimo medžiagą pagal jo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698.
Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).
Taigi, atsižvelgus į pareiškėjo skundo reikalavimus bei minėtą administracinių teismų praktiką, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas uždrausti atsakovui vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014 bei teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. I-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. I-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ir proceso dalyvis, nėra tiesiogiai susijęs su Kauno apygardos administracinio teismo priimtais nagrinėti pareiškėjo reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nesusijusios su teismo priimtais nagrinėti skundo reikalavimais, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834, kurie, jo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės susijusios su Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, teismų įpareigojimų, pavedimų atsakovui pareiškėjo atžvilgiu vykdymo uždraudimu baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.
Pažymėtina, jog įsiteisėjusių teismų sprendimų (taip pat ir nuosprendžių, nutarčių, nutarimų) vykdymas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas uždrausti atsakovui vykdyti teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamosiose bylose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose yra teisiškai ydingas. Taip pat prokurorų nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra privalomi (BPK 170 str. 3 d.), o galimai neteisėti prokurorų nurodymai ir veiksmai skundžiami BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str.).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys