A-1048-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1048-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05472-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Ignalinos ir Visagino skyrių pateikti jai motyvuotus atsakymus į 2013 m. balandžio 2 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) suformuluotus klausimus.

Skunde (b. l. 1–5, 20–24) pareiškėja paaiškino, kad Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-141, jai suprojektuoti trys asmeninio ūkio žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kuriais ji naudojosi nuo seno ir kuriuos nuosekliai siekė įgyti nuosavybėn. Tačiau teisė šiuos sklypus įsigyti asmeninėn nuosavybėn yra apribota, nes paaiškėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,02 ha, dėl nežinomų priežasčių yra suformuota kaip atskiras sklypas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuris perleistas kitam asmeniui. Be to, šiame sklype neseniai pastatytas naujas statinys – pirtis, kurios nebuvo žemės sklypų projektavimo pareiškėjai metu. Pareiškėja 2013 m. balandžio 2 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrių, prašydama paaiškinti:

1) kokiu pagrindu ir kuo remiantis ginčo žemės sklypas, pateiktas plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), yra išskirtas iš jos naudojamos žemės ir suformuotas kaip atskiras;

2) ar įteisinta minėtos pirties nuosavybė ir kieno vardu (jei įteisinta);

3) ar įregistruotas anksčiau minėtas žemės sklypas;

4) ar galėjo matininkas suformuoti šį žemės sklypą be jos sutikimo;

5) ar gali būti įteisintas sklypas (plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) kitam savininkui be jos sutikimo. Pareiškėja pažymėjo, kad negali ginčyti administracinio teisės akto, kuriuo ginčo sklypas suformuotas T. P., prieš tai su juo nesusipažinusi. Atsakovo 2013 m. balandžio 25 d. raštas Nr. 39SD-(14.39.104.)-755 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakyta į Prašymą, ir Tarnybos 2013 m. rugsėjo 18 d. raštas vertintini kaip atsisakymas suteikti informaciją, todėl pareiškėja kreipėsi gynybos į teismą. Nepateikdamas visos aktualios informacijos, atsakovas pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai vykdys įstatyme įtvirtintas savo funkcijas.

Kaip matyti iš Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus atsakymo, jis nepateikė pareiškėjai jokios informacijos nei dėl 0,02 ha dydžio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo T. P., nei dėl pareiškėjai dar 2000 m. suformuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo. Be to, atsakovas nenurodė, kada ir kokiu administraciniu aktu tai buvo padaryta (pareiškėjos nuomone, jai suformuotų sklypų ribos negalėjo būti keičiamos, nepriėmus įsakymo dėl žemėtvarkos projekto keitimo). Atsakovas apskritai nepasisakė dėl sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytų naujos statybos darbų įtakos sklypo formavimui.

Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Įstatymas) 3, 4 straipsnių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 41 ir 41.2 punktus, be to, jo atsakymas nėra pagrįstas teisės normomis.

Atsakovas Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 54–58) atsakovas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 25 d. raštu atsakė į visus pareiškėjos iškeltus klausimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos G. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 109–113).

Teismas nurodė, kad Ignalinos ir Visagino skyrius 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 39SD-(14.39.104.)-755 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2013 m. balandžio 2 d. prašymą, gautą 2013 m. balandžio 22 d., kuriame rašoma, kad 2003 m. spalio 10 d. S. V. individualios įmonės matininkas, rengdamas nuosavybės teisių atkūrimo bylą T. P., šalia kitų sklypų ženklino ir žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), o plotas – 0,2 ha, skirtas pirties eksploatacijai. Pagal šio matininko parengtą planą ir kitus dokumentus Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-16763 buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą T.

P.. Šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugpjūčio 4 d. Pažymėjo, kad institucijos žiniomis, sklype esanti pirtis yra inventorizuota N. P. vardu, nuosavybės teisė į pirtį nėra registruota. Rašte paaiškinama, kad pagal žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 10 punktą žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat – suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėja į žemės sklypo ženklinimą nebuvo kviečiama, nes jos naudojamas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas. Be to, šis žemės sklypas yra suformuotas pirties, priklausančios ne pareiškėjai, eksploatacijai, todėl jokie teisės aktai nereikalauja pareiškėjos sutikimo tokiam žemės sklypui įteisinti. Pareiškėja šį Tarnybos Visagino ir Ignalinos skyriaus atsakymą skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1984 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos 2013m. gegužės 16 d. skundo netenkino.

Minėto akto pareiškėja neskundė. Šiame sprendime pažymima, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2003 m. balandžio 3 d. iki 2003 m. gruodžio 17 d.) buvo įtvirtinta nuostata, kad vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose pirmiausia projektuojami žemės sklypai savininkams sugrąžinimui natūra. Pažymėta, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2003 m. spalio 13 d.) buvo nurodyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant.

Akcentuojama, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 52.3 punkte (redakcija, aktuali nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d.) buvo reglamentuota, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų piliečių susirinkimo išvadas be suderinimo su konkrečiais asmeninio ūkio žemės naudotojais tik tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose pageidaujama susigrąžinti natūra žemė ir šie žemės sklypai gali būti projektuojami iš laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje.

Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 13-16763 buvo atkurtos nuosavybės teisės T. P. į žemės sklypą projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinant natūra. Pagal Metodikos 68 punktą (redakcija, aktuali nuo 2002 m. vasario 20 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d.), ženklinant žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami asmenys, kuriems ženklinami žemės sklypai ir asmenys, naudojantys šį žemės sklypą ir mokantys žemės nuomos mokestį, taip pat gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai, jeigu reikalinga atstatyti riboženklius.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2001 m. sausio 26 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) buvo nurodyta, kad žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą. Asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas Rimšės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotos pareiškėjai nuosavybės teisės į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (pareiškėja nėra šio sklypo savininkė).

Pažymima, kad ženklinant žemės sklypo ribas turėjo būti kviečiama ne pareiškėja, o valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) atstovas.

Šias faktines aplinkybes įvertinęs Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 41.1 ir 41.2 punktų reguliavimo kontekste, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja G. S. 2013 m. balandžio 2 d. prašyme atsakovui neprašė jai pateikti jokių dokumentų. Sprendžiant iš Prašyme suformuluotų reikalavimų atsakovui ir jo 2013 m. balandžio 25 d. atsakymo Nr. 39SD-(14.39.104)-755, visa informacija, kurią pareiškėja pageidavo gauti, jai yra pateikta. Teismas pažymėjo, kad šalių argumentai dėl konkrečių žemės teisinių santykių, priimtų aktų, dėl kurių pareiškėja atsakovui nepateikė prašymo, nenagrinėjami ir dėl jų nepasisakoma, nes jie neliečia bylos ginčo dalyko.

III. Pareiškėja G. S. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 116–120) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis atsakovas savo kompetencijos ribose privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjai būtų pateikta visa jos prašoma informacija, susijusi su 0,02 ha žemės sklypo suformavimu T. P..

2. Kaip matyti iš atsakovo atsakymo, jis nepateikė pareiškėjai jokios informacijos nei dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo T. P., nei dėl pareiškėjai dar 2000 m. suformuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo. Atsakovas nenurodė, kada ir kokiu administraciniu aktu tai buvo padaryta, ir nepasisakė dėl sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytų naujos statybos darbų įtakos sklypo formavimui.

3. Atsakovas nesilaikė Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų informacijos teikimo principų.

4. Pareiškėja be kita ko siekė gauti informaciją, kokiu pagrindu ir kuo remiantis ginčo sklypas, pateiktame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra išskirtas iš jos naudojamos žemės ir suformuotas kaip atskiras. Akivaizdu, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėja pažodžiui neprašė pateikti jai jokių dokumentų (kaip tai nurodyta teismo sprendime), nereiškia, jog atsakovas turėjo teisę nenurodyti, kokio administracinio akto pagrindu suformuotas žemės sklypas T. P.

5. Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius nenurodė atsisakymo pateikti pareiškėjos prašytus duomenis motyvų (Taisyklių 41 ir 41.2 p.).

Atsakovas Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 127–132) atsakovas papildomai paaiškina, kad pareiškėjai pateikė motyvuotus atsakymus į Prašyme suformuluotus klausimus. Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 27 d. sprendimas yra teisinis pagrindas formuoti namų valdos žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl atsakovo nesuteiktos informacijos pareiškėjai įgyvendinant teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo subjektų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konstituciniu lygmeniu žmogaus teisę į informacijos gavimą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-12). Pagal šį straipsnį, žmogui neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją (2 d.); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 d.).

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra anksčiau aptartos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas. Šio įstatymo 1 straipsnis garantuoja asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tai reiškia, kad Įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui (pareiškėjui), tiek jos valdytojui (atsakovui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-12).

Įstatymo 4 straipsnyje nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas, atsakydamas į jos Prašymą dėl informacijos suteikimo nepateikė pareiškėjai visos informacijos. Teikdama Prašymą pareiškėja siekė gauti informaciją, kokiu pagrindu ir kuo remiantis ginčo sklypas, pateiktame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra išskirtas iš jos naudojamos žemės ir suformuotas kaip atskiras.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį. Šiuo informacijos visumos aspektu įtvirtinta išlyga, kada galima atsisakyti teikti informaciją: jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (Įstatymo 16 str. 2 d. 1 p.).

Išanalizavusi pareiškėjos 2013 m. balandžio 2 d. prašymo turinį teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja motyvavo prašomos informacijos reikalingumą – nurodė, jog ne visiškai sutinkanti su kadastriniais matavimais ir norinti išsiaiškinti keletą aplinkybių, taip pat suformulavo aiškius, konkrečius klausimus, į kuriuos prašė pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, ypač atsižvelgiant į pagrįstą pareiškėjos suinteresuotumą, į pareiškėjos Prašymo a klausimą atsakovas nepateikė visos prašymo turinį atitinkančios informacijos. Atsakovas nurodė tam tikras aplinkybes, tačiau nenurodė konkretaus pagrindo, dėl ko buvo išskirtas ir suformuotas kaip atskiras ginčo žemės sklypas, kaip prašė pareiškėja, t. y. išsamiai nepaaiškino sklypo suformavimo aplinkybių, lėmusių nuosavybės teisių į sklypą atkūrimą T. P. Be to, pateikiama prieštaringa informacija, Rašte nurodoma, jog Utenos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 10-08-141 patvirtintame Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suprojektuotame sklype nebuvo parodyta įsiterpusi kitam asmeniui priklausanti pirtis, tačiau kitoje Rašto pastraipoje nurodoma, jog nuosavybės teisės į pirtį nėra registruotos. Atsakovas detalesnės informacijos neteikimo nemotyvavo – nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisako pateikti detalesnę informaciją ar kodėl informacija neteiktina. Pažymėtina, jog išsamiau į pareiškėjos Prašymo a klausimą nebuvo atsakyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 1SS-(10.5)-1984. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjos prašoma informacija yra itin didelės apimties ir reikalaujanti neproporcingų sąnaudų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas įpareigotinas pareiškėjos Prašymo a klausimą nagrinėti iš naujo.

Dėl atsakovo pateiktų atsakymų į pareiškėjos b, c, d ir e konkrečius klausimus, vertintina, jog atsakymuose pateikta informacija yra išsami ir pakankama į minėtus pareiškėjos klausimus atsakyti. Atsakovas pareiškėjai nurodė jos prašomas aplinkybes, paaiškino dėl pareiškėjos sutikimo reikalingumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo pateikti atsakymai visa apimtimi yra išsamūs ir pakankami, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies.

Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu. Toks sprendimas nepanaikina pareiškėjos teisės kreiptis dėl išlaidų atlyginimo – šią teisę ji gali realizuoti, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos G. S. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių G. S. 2013 m. balandžio 2 d. prašymo a klausimą išnagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.“

Kitą apeliacinio skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas