AS-602-98-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-98/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06380-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Achema“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius) vedėjo A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 sprendimą neteisėtu ir panaikinti; 2) pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintą 2013 m. balandžio 29 d. gedimo, įvykusio AB „Achema“ elektros tinkle, tyrimo aktą Nr. 7 (toliau – ir Aktas) neteisėtu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais.

Teismas konstatavo, kad prašoma pripažinti neteisėtu tyrimo aktą, t. y. prašoma nustatyti faktinę aplinkybę. Tokie reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismams, tačiau neteismingi administraciniams teismams. Todėl šis reikalavimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su patikrinimo aktu ir viršininko sprendimu patvirtinti patikrinimo aktą.

Aktas yra gedimo tikrinimo metu nustatytų aplinkybių įforminimo dokumentas ir jokių valinių nurodymų jame nenumatyta, jis nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme, taigi ir dėl šio reikalavimo pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Konstatavo, kad ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus veiksmų. Atsakovu laikomas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius, kuris yra Kauno apygardos administracinio teismo aptarnaujamoje teritorijoje. Todėl net ir esant ginčui dėl šio atsakovo veiksmų ar sprendimų, skundas būtų teismingas Kauno, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kur numatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

III. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 20 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Atskirajame skunde pateikia tokius pagrindinius argumentus:

1. Skundo dalyko nagrinėjimas yra priskirtinas administraciniam teismui. Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. T. sprendimas gedimo tyrimo aktui suteikia oficialaus rašytinio dokumento teisinę galią ir lemia būtinybę laikytis norminiuose teisės aktuose įtvirtintos komisijos sudarymo tvarkos, avarijos tyrimo tvarkos, išvadų rengimo ir sprendimo priėmimo tvarkos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pažymi, jog skunde nurodė konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias konstatuoti: 1) viešojo administravimo subjekto kompetencijos viršijimą priimant sprendimą; 2) tyrimo akte numatytus valinius įpareigojimus pareiškėjui, atitinkančius individualaus administracinio akto sampratą.

Pažymi, kad tyrimo aktas ne tik konstatuoja avarijos priežastis, kaltuosius asmenis, priežastinį ryšį (ką nurodė pirmosios instancijos teismas), bet ir nustato konkrečias naujas pareigas pareiškėjui. Tyrimo akto 15 punkto 7 ir 8 papunkčiuose nurodomi įpareigojimai pareiškėjui ir jų įvykdymo terminai.

Nesutinka su pirmosios instancijos nurodymu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir pažymi, kad nurodymai pareiškėjui kyla iš viešojo administravimo subjekto vykdomų viešųjų funkcijų. Atsižvelgiant į administracinių teismų paskirtį, daro išvadą, kad tokie įpareigojimai ginčijami ne bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymi, kad pareiškėjas dėl tyrimo akte išdėstytų aplinkybių 2013 m. rugsėjo 26 d. padavė prašymą atsakovui, kuriame prašė nurodyti gedimo tyrimo akto apskundimo tvarką ir terminus. Atsakovo atsakymas gautas 2013 m. lapkričio 5 d. (t. y. jau po skundo pateikimo teismui), jame nurodyta, kad institucijų sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad tyrimo aktas yra patvirtintas viešojo administravimo subjekto, užantspauduotas, jame numatyti konkretūs įpareigojimai, nustatyti teisės aktų tvarka. Akto apskundimo tvarka nurodyta 2013 m. spalio 29 d. atsakovo rašte. Daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas yra individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas.

Pažymi, kad tyrimo aktas, patvirtintas viešojo administravimo subjekto, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Ši aplinkybė svarbi kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuostolių atlyginimo ir siekiant nuginčyti oficialių rašytinį įrodymą (pareiškėjas pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui).

2. Skundas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodo, kad procesinį subjektiškumą turi ne Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius, o juridinis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kurios buveinė yra Vilniaus mieste. Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius nėra asmuo, todėl neturi jokio procesinio savarankiškumo ir negali būti atsakovu. Laiko, kad skunde nurodytas subjektas yra rašymo klaida netinkamai nurodant rekvizitus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius vedėjo A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 sprendimą neteisėtu ir panaikinti; 2) pripažinti Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus A. T. 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu patvirtintą 2013 m. balandžio 29 d. gedimo, įvykusio AB „Achema“ elektros tinkle, tyrimo aktą Nr. 7 neteisėtu.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Aktas yra gedimo tikrinimo metu nustatytų aplinkybių įforminimo dokumentas ir jokių valinių nurodymų jame nenumatyta, jis nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovu laikomas Inspekcijos Kauno teritorinis skyrius, kuris yra Kauno apygardos administracinio teismo aptarnaujamoje teritorijoje, todėl skundas teismingas Kauno, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Formuojama administracinių teismų praktika nustato, kas gali būti laikoma administracinės bylos dalyku.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Akto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame Akte pareiškėjui nenustatomos teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, Akte iš esmės pateikiamos avarijos tyrimo faktinės aplinkybės (avarijos priežastys, kaltieji asmenys, priežastinis ryšys). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtas atsakovo Aktas yra informacinio pobūdžio ir tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto Akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundo dalyko nagrinėjimas yra priskirtinas administraciniam teismui, nes Aktas ir tai, kad jis patvirtintas Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo A. T. sprendimu, lemia būtinybę laikytis norminiuose teisės aktuose įtvirtintos komisijos sudarymo tvarkos, avarijos tyrimo tvarkos, išvadų rengimo ir sprendimo priėmimo tvarkos. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nurodomu argumentu ir pažymi, kad pareiga laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų pareigų kyla iš paties norminio akto. Skundžiamu Aktu buvo tik įformintos gedimo tyrimo aplinkybės. Taigi tai, kad 2013 m. balandžio 29 d. AB „Achema“ elektros tinkle įvyko gedimas, ir lemia, kad, tiriant šį gedimą, būtina laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytos jo tyrimo, išvadų rengimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Skundžiamas Aktas šiuo atveju nesukuria pareiškėjui jokių naujų pareigų, kurios nebūtų įtvirtintos teisės aktuose. Be to, vien tas faktas, kad Aktas patvirtintas Inspekcijos pareigūno sprendimu, savaime nekeičia tokio akto pobūdžio, tad aptarti pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad Aktas nustato konkrečias naujas pareigas pareiškėjui. Tyrimo akto 15 punkto 7 ir 8 papunkčiuose nurodomi įpareigojimai pareiškėjui ir jų įvykdymo terminai. Pareiškėjo manymu, tai lemia, kad numatyti valiniai įpareigojimai pareiškėjui atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi Akto 7 ir 8 papunkčiai yra įtvirtinti Akto 15 punkte, kuris vadinasi „Numatomos prevencinės priemonės panašiems įvykiams išvengti, nurodomi vykdytojai ir įvykdymo terminai“. Taigi tame punkte yra nurodomos prevencijos priemonės, kurių įmonė turi imtis, siekdama išvengti kitų gedimų. Šios nurodomos priemonės negali būti laikomos sukeliančiomis pareiškėjui pareigas ir iš jų kylančias teisines pasekmes. Be to, teisės aktuose nėra numatyta konkrečių sankcijų už prevencinių priemonių nevykdymą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų 11 punkte tik nurodyta, kad Energetikos įrenginių avarijos ar sutrikimo tyrimo akte nurodyti vykdytojai numatytas prevencines priemones privalo vykdyti akte nurodytais terminais.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, susijusiais su Akto nuginčijimo galimybėmis civilėje byloje. Pareiškėjas mano, kad tyrimo aktas, patvirtintas viešojo administravimo subjekto, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Ši aplinkybė svarbi kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuostolių atlyginimo, nes ginčijamas Aktas, nenuginčytas administracine tvarka, bendrosios kompetencijos teismų laikytas oficialiu rašytiniu įrodymu ir jo neleista ginčyti.

Teisėjų kolegija sutinka, kad tyrimo aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu – prima facie įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojamas nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad prima facie įrodymai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti ginčijami pateikiant kitus įrodymus arba inicijuojant atskirą bylą dėl jų panaikinimo. Atskiros bylos dėl prima facie įrodymų panaikinimo turi būti inicijuojamos, jeigu kitaip negalima pakeisti susiformavusių teisinių santykių, pvz., notaro patvirtintų sandorių, Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo. Ši išvada darytina pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus materialinius teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad vienintelis kelias nuginčyti oficialų rašytinį įrodymą bendrosios kompetencijos teisme (ginčijamą Aktą) yra panaikinus jį administraciniame teisme. Pažymėtina, kad, kaip minėta, yra du būdai nuginčyti tokį įrodymą: pateikiant įrodymus arba inicijuojant atskirą bylą. Atskira byla administraciniame teisme gali būti inicijuota tik laikantis ABTĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų taisyklių, viena iš kurių yra tai, kad toks skundžiamas aktas gali tiesiogiai sukelti teisines pasekmes pareiškėjui. Priešingu atveju toks aktas negali būti ginčijamas administraciniame teisme, o pareiškėjas bendrosios kompetencijos teisme gali remtis nebent antruoju būdu, t. y. pateikti kitus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl kasacinio skundo, pateikto Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir būtinybės nuginčyti skundžiamą Aktą.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. padavė prašymą atsakovui, kuriame prašė nurodyti gedimo tyrimo akto apskundimo tvarką ir terminus. Atsakovo atsakymas gautas 2013 m. lapkričio 5 d., jame nurodyta, kad institucijų sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimo, ar tam tikras aktas yra skundžiamas teismui ir kokia tvarka, išsprendimas yra taip pat ir administracinio teismo, o ne tik viešojo administravimo subjekto, kompetencija. Kilus atitinkamam ginčui, galutinį sprendimą priima administracinis teismas tikrindamas viešojo administravimo subjekto veiksmų ir sprendimų teisėtumą. Be to, pabrėžtina, kad nurodymas, jog aktas skundžiamas „ABTĮ nustatyta tvarka“ turėtų būti suprantama, jog turi būti laikomasi ABTĮ nustatytų taisyklių. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tokiu atveju, kai tam tikras aktas nesukelia teisinių pasekmių, toks aktas pagal ABTĮ nėra skundžiamas. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo atsakymo, gauto 2013 m. lapkričio 5 d. ir jame nustatytos apskundimo tvarkos, atmestini.

Taigi ginčijamame Akte nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, Aktas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog skundžiamas Aktas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, tai lemia, kad administracinis teismas turi atsisakyti tokį skundą priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra prasmės pasisakyti dėl pareiškėjo atskirajame skunde dėstomų argumentų dėl teritorinio teismingumo.

Teismas gali atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tik remiantis ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtintais konkrečiais pagrindais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas kreipėsi ne į Kauno, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis aspektas nagrinėjamu atveju nėra svarbus, nes ginčas yra apskritai nenagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą nutartį neteisingais motyvais, tačiau nutartis ir procesinis veiksmas – atsisakymas priimti skundą – yra pagrįsti, todėl nutartis neturi būti naikinama. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti nurodant, kad pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius