AS-261-291-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-291/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02911-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 33-36), kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 2013 m. spalio 24 d. administracinį aktą Nr. 20-65-S-2174 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti išnagrinėti iš naujo jo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b. l. 39-41) skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad, remiantis teismui pateikta bylos medžiaga, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.), šiuo atveju ginčas, iškeltas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo, yra teisiškai beprasmis, kadangi jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, nelemia materialinių teisių ir pareigų. Skundžiamas Aktas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį, nes nėra individualus teisės aktas, taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundo dalį dėl Akto panaikinimo teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atsisakęs priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Akto panaikinimo, skundą dėl kitų išvestinių reikalavimų teismas taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 45), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjui teisines pasekmes nurodytose bylose keliančiu atsakovo atsisakymu pripažinti ir nustatyti, jog atsakovo įdarbintas asmuo V. B. 2011 m. sausio 5 d. ir 6 d., pažeisdamas pareiškėjo teises ir įstatymo ginamus interesus, nepagrįstai ir neteisėtai apklausinėjo pareiškėjo žmoną A. J. Mastaičių pagrindinėje mokykloje, ją kurstė prieš pareiškėją ir rengė rusų kolonisto S. L. G. policijos nuovadoje organizuotos grupuotės narių – atsakovo policijos pareigūnais įdarbintų asmenų E. R., S. K. bei A. E., 2011 m. sausio 11 d. įvykdytą pareiškėjo užpuolimą automobilyje Garliavoje kaip kerštą už pareiškėjo skundus prokuratūrai bei Lietuvos Respublikos policijos departamentui dėl pareiškėjo kankinimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje bei atsakovo piktnaudžiavimo psichiatrija politiniais motyvais (priedas Nr. 1, 2, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 10433/2013). Aukščiau minėti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo veiksmai pareiškėjui turi teisines pasekmes, nes pareiškėjui trukdo atskleisti atsakovo, policijos departamento, prokuratūros įstaigų, teisėjais įdarbintų asmenų neteisėtus ir/ar nusikalstamus veiksmus prieš pareiškėją pareiškėjo nurodytose bylose, kurie liečia atsakovo viešojo administravimo srityje prieš pareiškėją panaudotas neteisėtas priemones; skundžiami atsakovo ir pirmosios instancijos teismo veiksmai trukdo pareiškėjui gauti esminius įrodymus ir jų pagrindu atnaujinti skunde nurodytas nutrauktas ar užbaigtas bylas, apginant pažeistas pareiškėjo teises.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai nepripažino pareiškėjo teisės į atsakovo administracinio sprendimo gavimą į skundą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai nepripažino pareiškėjo teisės ginti savo teisę į informacijos gavimą apie save – gauti duomenis, kurių pagrindu V. B. apie pareiškėją apklausinėjo A. J. Mastaičių pagrindinėje mokykloje ir kitus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Akto pobūdį, pabrėžia, kad skundžiamu Aktu pareiškėjas buvo tik informuotas, kad nepasitvirtino pareiškėjo argumentai dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atliekamų veiksmų, trukdančių apskųsti 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys dokumentų kopijų pateikimo tvarką bei pateikta informacija apie tai, kada pareiškėjui bus pateikta raštiška aplinkybių tikslinimo medžiaga pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698. Įvertinus rašto turinį, laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečias materialines teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti nebent konstatavimas, jog raštiška aplinkybių tikslinimo medžiaga pagal pareiškėjo skundus Nr. 20-AP-696 ir Nr. 20-AP-698 nebus pateikta arba atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne ginčijamas Aktas, o Kauno apylinkės prokuratūros VI skyriaus prokurorės J. L. 2013 m. spalio 3 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atmestas.

Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Kaip minėta, iš ginčijamo Akto turinio matyti, jog jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas Aktas buvo atsakymas į pareiškėjo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 65-At-00923-13, kuriame pateikta informacija yra informacinio pobūdžio. Aktas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. Akte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių. Taigi, ginčijamas Aktas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Įvertinusi minėtas ABTĮ nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundžiamas Aktas yra informacinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas administraciniam teismui, t. y. ginčas dėl jo panaikinimo teisme negalimas, skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Tačiau pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo 2013 m. spalio 11 d. skundą Nr. 20-AP-834 ir į jį iš naujo atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka yra nukreiptas į atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurie, pareiškėjo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl ABTĮ 15 straipsnio prasme toks reikalavimas gali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis