A-575-2672-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-2672/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00557-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. Č. dėl įmokos už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. 541,40 Lt įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 2-3).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Tarnyba šį prašymą valstybės vardu teikia vykdydama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo funkciją, pavestą jai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau vadinama – Teisinės pagalbos įstatymas) 24 straipsnio 7 dalimi. Taip pat nurodė, kad 2012 m. spalio 11 d. Tarnyba gavo atsakovo A. Č. prašymą reg. Nr. PR-3030 (7.3030) „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“, kuriame atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti. Tarnyba Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo atsakovo prašymą ir 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. SP-3740-(7.3030) suteikė jam antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Gvidas Armanavičius, valstybės išlaidos už antrinę teisinę pagalbą A. Č. sudaro 1 082 Lt 80 ct. Atsakovui 2013 m. kovo 7 d. įteiktas Tarnybos pranešimas Nr. SD-292 (7.3030) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriame nurodyta, kad atsakovas per 30 dienų terminą privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kurią sudaro 541 Lt 40 ct. Iki kreipimosi į teismą dienos mokėtinos sumos atsakovas nesumokėjo.

Atsakovas A. Č. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 28) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir paaiškino, kad yra pateikęs prašymą dėl žalos atlyginimo, kurią padarė Tarnyba, be kita ko ir neteisėtas reikalavimas apmokėti advokatui už suteiktą (nesuteiktą) teisinę pagalbą. Atsakovui atstovaujantis advokatas nesiėmė reikalingų priemonių atitaisyti registrų centro duomenų bazę, tuo padarydamas atsakovui didelius nuostolius. Skiriant teisinę pagalbą nebuvo įvertinti piniginių atskaitymų dydžiai ir skolos, bet naudotasi tik priskaičiuotomis išmokomis. Atsakovas nėra registravęs daiktinių teisių į žemės sklypus, nes jų nėra. Registracija atlikta atsakovui nežinant, pagal tikrovės neatitinkančius ir nepasirašytus kadastrinius matavimus. Mokesčių inspekcijos darbuotojos atsisakė pildyti mokesčių deklaraciją. Advokatas nepareikalavo atkurti atsakovui nuosavybės teises į visą žemę.

Taip pat, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su prašymu nesutinka. Tarnyba nenurodė kokia gali būti suma, kurią reikės apmokėti. Nurodė, kad bus 250 Lt, o vėliau padidino iki 1000 Lt. Atsakovas nesutinka, kad valstybė jam apmoka tik 50 procentų teisinės pagalbos, nes jis neturi turto ir pajamų. Tarnyba neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Sprendimo, kuriuo jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 procentų išlaidų, jis teismui neskundė. Be to, atsakovo manymu advokatas netinkamai atliko savo pareigas. Ataskaitoje nurodyta, kad advokatas dirbo 25 valandas, tačiau atsakovo manymu, tiek dirbti nereikėjo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. Č. į valstybės biudžetą 401,40 Lt (keturis šimtus vieną litą 40 ct) įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybes, kad atsakovas 2012 m. spalio 10 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 4-8). Pateiktame prašyme „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ A. Č. nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti. Taip pat pažymėta, kad su galima preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu būtų nustatytas antrasis atsakovo turto ir pajamų lygis, suma nesupažindintas. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. SP-3740-(7.3030) suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą Gvidą Armanavičių (b. l. 9-10). Tarnyba, 2013 m. vasario 5 d. gavusi advokato Gvido Armanavičiaus 2013 m. vasario 1 d. prašymą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo (b. l. 11) apskaičiavo, kad 50 procentų valstybės išlaidų už antrinę teisinę pagalbą A. Č. sudaro 541,40 Lt.

Atsakovui 2013 m. kovo 9 d. įteiktas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas Nr. SD-292 (7.3030) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ (b. l. 24-25), kuriame nurodyta, kad atsakovas per 30 dienų terminą privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kurią sudaro 541,40 Lt. Iki teismo posėdžio duomenų apie šios sumos sumokėjimą negauta, o teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šios sumos nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklėmis (2012 m. liepos 18 d. nutarimo redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsniu (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija). Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. SP-3740-(7.3030) atsakovui buvo nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis bei nuspręsta atsakovui garantuoti ir apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Atsakovas A. Č. šio sprendimo teismine tvarka neginčijo, sprendimas nebuvo panaikintas, yra galiojantis. Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog šioje byloje minėto sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas, nes tai nėra šios bylos dalykas. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų dydžio įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas.

Pažymėjo, jog atsakovas nesutinka su advokato Gvido Armanavičiaus ataskaitoje nurodytu faktiškai dirbtu laiku teikiant A. Č. antrinę teisinę pagalbą. Įrodyti ir pagrįsti prašomos priteisti įmokos dydį pareiga tenka pareiškėjui. Teismas įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog pagal 2012 m. spalio 12 d. Tarnybos sprendimą Nr. SP-3740-(7.3030) teikiamą antrinę teisinę pagalbą buvo renkami įrodymai ar atliekami kitokie veiksmai 2012 m. spalio 30 d. 2 val., 2012 m. lapkričio 5 d. 2 val., 2012 m. lapkričio 21 d. 3 val., todėl už šį laiką iš atsakovo įmoka už antrinę teisinę pagalbą nepriteistina. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi advokatas teikė atsakovui konsultaciją, rengė patikslintą skundą, taip pat dalyvavo teismo posėdyje 2012 m. gruodžio 10 d., kuris vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl iš atsakovo pagrįstai prašoma priteisti už advokato faktiškai sugaištą laiką konsultuojant atsakovą 1 val., ruošiant procesinius dokumentus 9 val., kelionėje į Vilniaus apygardos administracinį teismą sugaištą laiką bei dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 18 valandų. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 litų, todėl advokato faktiškai dirbto laiko suma sudaro 720 Lt, kelionės išlaidos 82,80 (b. l. 11, 73, 74). Iš viso išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 802,80, o 50 procentų – 401,40 Lt todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 401,40 Lt įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kuri sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

III. Atsakovas A. Č. padavė apeliacinį skundą (b. l. 127-128), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

Taip pat pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodžiu.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog Tarnyba neteisėtai nesuteikė jam teisinės pagalbos, atstovaujantis advokatas dirbo netinkamai, neparengė reikiamų dokumentų, sužlugdė bylą, vėliau nuo jos nusišalino. Į teismo posėdį nebuvo iškviestas T. B. Tarnyba atsisakė pripažinti antstolio nustatytas faktines aplinkybes. Tarnyba įvardindama jį savininku suklaidino teismą, nes Registrų centro pažymose nurodyta, kad atsakovas neregistravęs daiktinių teisių į žemės sklypus su kitais savininkais.

Taip pat nurodė, jog Tarnyba neatsižvelgė į jo skolas akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teigia, kad visos kreipimosi į Tarnybą paslaugos jau suteiktos nemokamai. Ruošiant dokumentus teisinei pagalbai jam buvo pasakyta, kad gal reikės iš dalies apmokėti, jis sutiko, nes žinojo, kad jam teikiama teisinė pagalba nemokama.

Pareiškėjui Lietuvos valstybei atstovaujanti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 156-157) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamus, motyvuotas, pagrįstas. Atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti naikintinas. Atsakovas nekvestionavo Tarnybos sprendimo, kurio pagrindu jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat neginčija fakto, kad antrinė teisinė pagalba atsakovui buvo teikiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dalinio pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniu skundu prašė administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo šio prašymo nepagrindė jokiais argumentais, aptariamas pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išdėstė bylos faktines aplinkybes todėl jų nekartoja. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. SP-3740-(7.3030), kuriuo atsakovui buvo nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis bei nuspręsta atsakovui garantuoti ir apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį yra galiojantis. Atsakovas A. Č. šio sprendimo teismine tvarka neginčijo, sprendimas nebuvo panaikintas, šioje byloje minėto sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas. Taigi, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas nesprendžia, ar pagrįstai Tarnyba 2012 m. nustatė atsakovo antrą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, dėl ko atsakovui kilo pareiga apmokėti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų dydžio įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pats atsakovas kreipdamasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo 2012 m. spalio 10 d. nurodė sutinkantis iš dalies apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis (b. l. 4-8). Kaip minėta, Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. SP-3740-(7.3030) buvo nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis bei nuspręsta atsakovui garantuoti ir apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, atsakovui buvo žinoma, jog jam bus teikiama teisinė pagalba, kurios 50 procentų išlaidų jis turės apmokėti pats ir su tokia antrinės teisinės pagalbos sąlyga atsakovas sutiko. Šių motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis sutiko su daliniu apmokėjimu, nes žinojo, jog teisinė pagalba jam nemokama.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog advokatas savo pareigas atliko netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui atsakovas nebuvo nurodęs, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą advokatas teikė nekokybišką teisinę pagalbą. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas teismui nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, apie advokato neatliktus darbus ir bylos žlugdymą jam atstovaujant byloje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis sprendė, jog advokatas suteikė 18 valandų teisinių paslaugų, kurias sudaro atsakovo konsultacija – 1 val., patikslinto skundo parengimas – 9 val. ir 8 val. atstovavimas teismo posėdyje (1,5 val. trukmės teismo posėdis, 6,5 val. kelionė Šiauliai-Vilnius-Šiauliai) bei kelionės išlaidos. Teismas sprendė, jog advokato ataskaitose nurodytų paslaugų – įrodymų rinkimo 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. suteikimas atsakovui administracinėje byloje pagal Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. SP-3740-(7.3030) yra neįrodytas, be to, nustatė, jog Tarnybos kaip įrodymai apie suteiktas advokato paslaugas pateikti prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei prašymas dėl sprendimų ir pažymų pateikimo nesusiję su administracine byla, kurioje atsakovui buvo suteikta pagalba nagrinėjamu atveju.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju įrodytos advokato suteiktos teisinės paslaugos – konsultacija, procesinio dokumento patikslinto skundo – parengimas, dalyvavimas teismo posėdyje ir kelionė į jį ir atgal, todėl už šias paslaugas patirtos ir 50 procentų prašomos atlyginti išlaidos yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos duomenis, nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo motyvus su tokiu priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vertinimu sutinka. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių, jog aptartos teisinės paslaugos: konsultacija, procesinio dokumento parengimas, atstovavimas teismo posėdyje buvo suteiktos ar kad jos buvo suteiktos kita apimtimi nei nurodė pareiškėjas ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis Taisyklėmis,apskaičiavo priteistinas išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jis paliktinas nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius