AS-502-880-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-880/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00832-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. 2014 m. birželio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 12 d. administracinį aktą Nr. MSD-127 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės merą bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, reg. Nr. G-7, į jį atsakyti bei atlikti prašomus veiksmus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad Raštas yra priimtas viešo administravimo subjekto, kuriuo pareiškėjui nurodytas ikiteisminio tyrimo įstaigų ir jų pareigūnų veiklos teisinis reglamentavimas ir tyrimo metu atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų apskundimas bei tai, kad pateiktas pareiškėjo skundas nepatenka į atsakovo kompetencijos ribas. Taip pat raštu išaiškintina teisė gauti informaciją, kurioje nėra duomenų apie kitus asmenis, išskyrus pareiškėją. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalių, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Šiuo atveju Rašte nėra suformuota jokių privalomo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą. Jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. rašte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių.

Taigi Raštas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo, ir negali būti tyrimo administraciniame teisme pagrindu. Teismas nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 12 d. raštas Nr. MSD-127 (pareiškėjo atveju) yra paaiškinamojo pobūdžio dokumentas (pareiškėjas tik informuotas apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją kitam subjektui), nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi nėra jokių jam skirtų patvarkymų (įpareigojimų), todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-443/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-377/2014). Teismas taip pat pažymėjo, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, į šį skundą atsakyti bei atlikti prašomus veiksmus yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti Raštą ir atskirai negali būti išnagrinėtas, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį bei pobūdį. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia netinkamą atsakovų administravimą ir veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Atsakovai, nagrinėdami jo skundą, neatliko jiems priskirtų funkcijų. Reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą ir į jį atsakyti ABTĮ 15 straipsnio prasme gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo skundą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kauno rajono savivaldybės mero 2014 m. birželio 12 d. raštas Nr. MSD-127 yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų, ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas Raštas surašytas atsakant į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, kuriuo atsakovai buvo prašomi nuodugniai ištirti Mastaičių pagrindinės mokyklos direktorės ir kito šios mokyklos personalo bei policijos pareigūnų veiksmus, susijusius su 2011 m. sausio 5 d. ar 2011 m. sausio 6 d. Mastaičių pagrindinės mokyklos patalpose atlikta A. J. apklausa, ir pagal pateiktų klausimų sąrašą (iš viso 24) išdėstyti jam šio patikrinimo metu paaiškėjusius faktus.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir Kauno rajono savivaldybės vykdomosios bei atstovaujamosios institucijų susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją.

Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog Kauno rajono savivaldybės meras nurodė pareiškėjui neturintis teisės kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinės veiklos bei nesant tam įstatyminių pagrindų neįgaliotas kitiems atskleisti trečiųjų asmenų duomenų, t. y. atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti jį dominančią informaciją ir paaiškino tokio atsisakymo priežastis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1041/2014, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-464/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-845/2013), klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo asmeniui patenka į administracinių teismų jurisdikciją (ABTĮ 3 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad minėtas atsakovo elgesys (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

Kadangi Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė V. J. skundo priėmimo klausimą, 2014 m. birželio 23 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas