A-261-93-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-93/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-00048-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 4.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Litgrid AB dėl įsakymo, sprendimo, leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–10) bei patikslintais skundais (I t., b. l. 53–58, III t., b. l. 116–120, IV t., b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Ž12-733, kuriuo per pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra nustatytas žemės servitutas, kurio paskirtis – „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai“ statyba ir aptarnavimas; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1T-(8.5)-M-21; 3) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. vasario 11 d. leidimą Nr. LNS-34-130211-00098; 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas yra žemės sklypo, patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėdą–Telšiai teritoriją, savininkas. Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. Ž12-733 (toliau – ir Įsakymas) nustatyti žemės servitutai, tačiau iš ginčijamo Įsakymo neaišku, kaip buvo apskaičiuotas servituto plotas. Tai įrodo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtintas „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialusis planas“ (toliau – ir Specialusis planas), kuris yra neatsiejama Įsakymo dalis. Iš Specialiojo plano aišku tik tiek, kad numatyta tiesti oro liniją per privačių asmenų žemės sklypus, tame tarpe ir per pareiškėjo sklypus, kurie suformuoti preliminariais matavimais, nekoordinuoti taškais LKS sistemoje, vadinasi, nekoordinuota ir pati linija. Neaišku, kodėl būtent AB „Lietuvos energija“ Įsakyme Nr. Ž12-733 nustatyta teisė ir pareiga išmokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo. Tuo pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Teritorijų planavimo, Žemės ir Viešojo administravimo įstatymų nuostatos, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A556-1898/2008, A756-2036/2008, A146-299/2012). Įsakymas Nr. Ž12-733 nemotyvuotas ir nepagrįstas: jame nenurodyti pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko anketiniai duomenys, Įsakymas priimtas pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 5 punktus. Jame nustatyti žemės servitutai neatitinka Specialiojo plano sprendinio – tik montuoti oro linijos kaip antžeminės komunikacijos statinio dalį, t. y. montuoti laidą virš pareiškėjo sklypo, o ne statyti. Be to, nėra įrodymų, jog NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja turi įgaliojimus priimti tokį Įsakymą. Įsakymas Nr. Ž12-733 trukdo pareiškėjui laisvai disponuoti savo žemės sklypu, trukdo tiksliai nustatyti apribojimus jame rengiant detalųjį planą. Pareiškėjo patiriamus nuostolius patvirtina UAB „Marteka“ pranešimas.

Ginčijamo NŽT direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-M-21 (toliau – ir Sprendimas) neteisėtumas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir Įsakymo Nr. Ž12-733 neteisėtumas. Atsakovas Sprendimu nepagrįstai perskaičiavo jam nepavaldaus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kompensacijos paskaičiavimus. Pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), tai galėjo padaryti tik minėtas institutas, kuris ir yra viena iš Specialiojo plano projekto rengėjų. Be to, praleisti Sprendimo priėmimo terminai, o Sprendimu neteisėtai bei nepagrįstai sumažintas ginčo kompensacijos dydis, nes neatsižvelgta į tai, kad servitutas apriboja pareiškėjui galimybę juo naudotis. Apskaičiuoti tikslaus ginčo servituto ploto atsakovas negalėjo ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Dėl tiesiamos elektros perdavimo oro linijos, pareiškėjui apribojamas naudojimasis žemės sklypu, todėl įstatymų nustatyta tvarka, toks sklypas kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu, privalo būti iš jo išpirktas.

Skundžiamo Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. vasario 11 d. leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 (toliau – ir Leidimas) neteisėtumas kyla iš to, kad Leidimas priimtas be pareiškėjo sutikimo, nesuderinus su juo techninio projekto. Tai leidžia Litgrid AB pradėti vykdyti komunikacijų tiesimo darbus nesibaigus servituto įregistravimo ir Leidimo apskundimo terminui. Šiuo metu į sklypus vežamos 330 kV elektros oro linijos atramos ir jų dalys – taip kyla grėsmė, jog pareiškėjo sklypai bus išvažinėti, iškasinėti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. M. papildomai paaiškino, kad šiuo atveju pažeidžiamos procesinės normos, nes teismas dar nėra išsprendęs jo 2013 m. balandžio 2 d. atskirojo skundo, kuriuo jis skundžia 2013 m. kovo 28 d. teismo nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Dėl kokių priežasčių teismas atskirojo skundo dar negavo jis nežino, nes išsiuntė jį teismui registruotu laišku 2013 m. balandžio 2 d. Ginčo servitutai jo sklype nustatyti neteisėtai, apskaičiuojant kompensaciją vadovautasi sena Metodikos redakcija, skaičiavimai neatitinka tikrovės, nepadengia išlaidų, kurias jis investavo į ginčo ir gretimai jo esantį kitą savo sklypą. Atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjas sužinojo, kad preliminariai jo sklypui trūksta apie 30 arų žemės, todėl servituto nustatymo vieta ir plotas kelia neaiškumų. Iki šiol pareiškėjas nėra gavęs iš atsakovo išvados šiuo klausimu. Servituto plotas yra nekoordinuotas, t. y. jo plotas yra neaiškus, gali keistis ir dėl šalia esančio kito pareiškėjo sklypo, kuriam yra patvirtintas detalus planas, patvirtinta jo koncepcija ir kurio sprendiniai ateityje gali persikelti ir į ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklype nustatyti apribojimai dėl servituto nustatymo užkirs kelią realizuoti detalaus plano koncepciją. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad tiek Specialiuoju planu projektuojant, tiek ginčijamu Įsakymu nustatant servitutą jo dalyvavimas šiose procedūrose nebuvo privalomas, nes taip jis negalėjo pateikti pastabų ar prašymų. Apie jo sklypo įtraukimą į sklypų, kuriuose planuojama tiesti elektros liniją, jis nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu. Taigi, minėtuose procedūrose yra jų teisinio reguliavimo stoka.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepimais (I t., b. l. 122–125, 128–132, II t., b. l. 183–184, IV t., b. l. 33–39) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad elektros perdavimo oro linijos rengimas prasidėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros linijos perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, kai elektros linijos planavimo organizatoriumi buvo paskirta AB „Lietuvos energija“. Specialusis planas patvirtintas ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462.

2010 m. liepos 28 d. atsakovas gavo AB „Lietuvos energija“ prašymą Nr. SD 5278 dėl ginčo žemės servitutų nustatymo. Su prašymu buvo pateikti žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu sąrašas. Į šį sąrašą yra įtrauktas ir pareiškėjo ginčo žemės sklypas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog servituto plotas nustatytas netinkamai. Pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 15 punktą, atsakovas, priimdamas Įsakymą, neprivalėjo nagrinėti pateiktų dokumentų ir įsitikinti, kad prašomiems tiesti inžineriniams tinklams servitutas pareiškėjo sklype suprojektuotas tinkamo dydžio, ploto ar ribų. AB „Lietuvos energija“ kompetencijai išmokėti kompensaciją, įregistruoti servitutą ir pan., suteikia Taisyklių 16.10, 16.6 punktų nuostatos. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įsakymas pareiškėjui siųstas kaip 2010 m. spalio 14 d. rašto Nr. 12-R3-501 priedas, jo priėmimo faktiniai ir juridiniai pagrindai jame nurodyti. Skundžiamu Sprendimu buvo ištaisyta Įsakyme padaryta klaida rašant pareiškėjo pavardę ir teisėtai patikslintas ginčo kompensacijos sumos dydis. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog AB „Lietuvos energija“ nepateikė prašymo dėl valios dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios. Pareiškėjas su pirminiu skundu teismui pateikė 2009 m. spalio 22 d. raštą Nr. SD-6861, kuris patvirtina tokios valios išreiškimą. Nors Įsakymas priimtas praleidus Taisyklių 16 punkte numatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau Litgrid AB tokių atsakovo veiksmų neskundė.

Atsakovo atstovė R. S. teismo posėdyje pažymėjo, kad Specialusis planas yra teisėtas ir galiojantis, todėl dėl servituto suprojektavimo, nustatymo teisėtumo ginčų neturėtų kilti. Apskaičiuojant kompensaciją, taikyta Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. Įrodymų, jog servitutas nustatytas mažesniam plotui nei priklauso, byloje nėra. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis, todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl tokių matavimų ateityje gali keistis servituto plotas yra visiškai nepagrįsti. Jokių juridinių kliūčių pareiškėjui realizuoti detalaus plano sprendinių atsakovas nemato.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimais į skundą (I t., b. l. 154–156, II t., b. l. 1–12, 183–184, 185–187, IV t., b. l. 50–52) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nepagristais laiko pareiškėjo teiginius, jog iš Įsakymo neaiškios ginčo žemės sklypo ir Elektros linijos koordinatės, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti servituto plotą, o tai neva jam trukdo rengti žemės sklypo detalųjį planą. Taisyklių 16 punktas nenumato reikalavimo administraciniame akte aprašyti nustatomo servituto ploto apskaičiavimą ar tarnaujančio žemės sklypo arba viešpataujančio daikto koordinates. Šie duomenys yra pateikiami prie administracinio akto pridedamame žemės sklypo plane su pažymėtu servitutu. Ginčo servituto užimamas plotas – 0,3447 ha yra nurodytas Įsakyme, kaip to reikalauja Taisyklių 16.2 punktas. Be to, pareiškėjui yra žinomos elektros perdavimo oro linijos (toliau – ir Elektros linija) bei nustatyto servituto koordinatės. Ginčo žemės sklypo koordinatės taip pat pagrįstai nenurodytos Įsakyme, nes nei Specialusis planas, nei Įsakymas niekaip neįtakoja pareiškėjo žemės sklypo ribų. Servitutas sklype nustatytas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ginčo žemės sklypo duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 str.). Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai ir neparengtas žemės sklypo planas su tiksliai pažymėtomis sklypo ir jo apribojimų ribų koordinatėmis, netrukdo pareiškėjui rengti detalųjį planą. Detalieji planai rengiami ir toms teritorijoms, kuriose visai nėra suformuotų žemės sklypų. Detalusis planas sudaro pagrindą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, o ne atvirkščiai. Be to, detalusis planas turi būti rengiamas vadovaujantis privalomais Specialiojo plano sprendiniais bei Įsakymu, kurie šią dieną yra aiškūs ir galiojantys. Netgi tuo atveju, jeigu, kadastriniais matavimais patikslinus ginčo žemės sklypo ribas, paaiškėtų, kad jos yra kitoje vietoje Elektros linijos atžvilgiu, negu preliminariais matavimais nustatytos ribos, dėl to nei Elektros linijos, nei jos sąlygojamų apribojimų vieta nesikeistų. Galima tik spėlioti, kad galbūt pareiškėjas suteikė UAB „Marteka“ ne visą jam žinomą informaciją arba kad šios bendrovės kvalifikacija rengti detaliuosius planus yra abejotina.

AB „Lietuvos energija“ Įsakymu buvo įpareigota įregistruoti servitutą ir sumokėti vienkartinę kompensaciją todėl, kad Įsakymo priėmimo momentu AB „Lietuvos energija“ buvo Elektros linijos operatoriumi, kuris teisės aktų nustatyta tvarka valdė, naudojo, prižiūrėjo elektros tinklus nuosavybės teisės pagrindu. Pareiškėjui yra žinoma, kad jau po Įsakymo priėmimo AB „Lietuvos energija“ teises ir pareigas dėl Elektros linijos projekto įgyvendinimo perėmė Litgrid AB. Specialiojo plano aiškinamajame rašte yra išsamiai ir detaliai išdėstyti objektyvūs (faktiniai) duomenys, pagrindžiantys Elektros linijos ypatingą svarbą tenkinant visos Lietuvos viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką, detalizuojantys Specialiojo plano sprendinius, paaiškinantys, kodėl būtent tokia Elektros linijos vieta buvo pasirinkta, kodėl turi būti nustatomi servitutai žemės sklypams, kuriuos kirs Elektros linijos trasa, kokius ribojimus servituto nustatymas sukels žemės sklypų savininkams ir pan. Rašybos klaidos padarymas Įsakyme neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, ji buvo ištaisyta Sprendimu.

AB „Lietuvos energija“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl servituto reikalingumo buvo pareikšta 2009 m. spalio 22 d. raštu „Dėl žemės servituto nustatymo“ Nr. SD-6861, t. y. dar iki Specialiojo plano patvirtinimo (2010 m. birželio 19 d.). 2009 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsakymą Nr. 2-3751-(2.19), kuriame konstatavo servitutų nustatymo tikslingumą. Taigi, 2009 m. spalio 22 d. raštu viešpataujančiu tampančio daikto savininkui išreiškus valią dėl servituto reikalingumo, buvo planuojamas, rengiamas ir derinamas Specialusis planas, kurio planavimo organizatoriumi ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 paskirta AB „Lietuvos energija“, kurios teises ir pareigas dėl Elektros linijos statybos projekto įgyvendinimo, kaip minėta, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. perėmė Litgrid AB.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad yra pažeistos Taisyklių 4 ir 5 punkto normos, nes šie punktai nėra taikomi nustatant servitutą ginčo žemės sklypui. Šie punktai reglamentuoja tik tuos atvejus, kai žemės servitutai administraciniu aktu yra nustatomi ne privačios, o valstybinės žemės sklypams (Taisyklių 2.2 p., 2.3 p., 3 p.). NŽT tinklalapyje yra aiškiai nurodyta, jog NŽT direktorius yra įgaliojęs tarnybos teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjus nustatyti servitutus žemės sklypams, todėl pareiškėjo argumentai dėl vedėjos, priėmusios Įsakymą, kompetencijos, nepagrįsti. Netiesa, kad Įsakyme neva yra numatyta statyti požemines ir antžemines komunikacijas, kai pagal Specialųjį planą Elektros liniją yra numatyta statyti tik kaip antžeminės komunikacijos statinio dalį. Įsakyme esanti formuluotė „teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas“ nurodo tik nustatomo servituto rūšį, o ne konkrečius Elektros linijos parametrus.

Atsakomybė už teisingą kompensacijos dydį tenka administracinį aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui, todėl NŽT, išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama Įsakymo pagrįstumą, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą perskaičiuoti kompensacijos dydį pagal Metodikoje pateiktas formules ir ištaisyti padarytą skaičiavimo klaidą. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Įsakymą ir Sprendimą dėl to, kad neva neteisingai apskaičiuota jam mokėtina vienkartinės kompensacijos už nuostolius dėl servitutų suma – klaidingai apskaičiuota kompensacija už sunaikintus pasėlius (vietoj šienaujamos pievos buvo nurodyti žieminiai kviečiai, o vietoj koeficiento Kn 1 klaidingai pritaikytas koeficientas Kn 0,5). Visi jo argumentai yra susiję tik su pradine kompensacijos suma, nustatyta Įsakymu, kuri vėliau buvo perskaičiuota Sprendime, tačiau Sprendime perskaičiuotos kompensacijos pareiškėjas neginčija. Jis neįrodinėja, kad kompensacija yra nepakankama ar nepadengia jo nuostolių, tik nurodo, kad ji neteisingai apskaičiuota. Kompensacija yra apskaičiuojama pagal Metodiką. Tai, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį buvo imama žieminių kviečių normatyvinė kaina, o ne paprastų pievų kaina, nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi žieminių kviečių (imtos skaičiavimo pagrindu kaip vienos iš populiariausių kultūrų Lietuvoje), kaina yra žymiai didesnė už kitų grūdinių ar žolinių kultūrų normatyvines kainas, kai už šienaujamą pievą kompensacija iš viso nėra numatyta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, Sprendime teisingai nurodyta, jog pagal Metodiką turėjo būti taikoma kita formulė, kurioje nėra naudojamas koeficientas Kn. Atitinkamai, atsakovas perskaičiavo kompensacijos dalį už nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal paskirtį (dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų). Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl neteisingai apskaičiuotos kompensacijos atmestini.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio 3 dalyje ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje aiškiai numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais. Specialiajame plane toks poreikis nėra nustatytas – jame numatytas servitutas Elektros linijos tiesimui, sumokant žemės savininkams pinigines kompensacijas už suvaržymus. Elektros tinklų apsaugos taisyklės taip pat vienareikšmiškai nustato, kad „žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus elektros energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemes naudotojų ir jie naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Taisyklių priedo 4 punktas) ir Taisyklių reikalavimų“. Elektros linijos tiesimas virš pareiškėjo sklypo neatima ir beveik neapriboja teisių naudotis sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, konkretus visuomenės poreikis nutiesti Elektros liniją per pareiškėjo sklypą gali būti patenkintas nepaimant sklypo iš privačios pareiškėjo nuosavybės. Todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl privačios žemės išpirkimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė R. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas servitutas atitinka Specialiuoju planu suprojektuoto tokio servituto plotą. Pareiškėjas gali ginčo sklype įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, nes servitutas tam netrukdo, nors pareiškėjui detalųjį planą rengiantis subjektas privalo atsižvelgti ir įvertinti planuojamoje teritorijoje galiojančius sprendinius (Specialiojo plano ar kitų planų sprendinius). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo sklypo plotui trūksta 30 arų. Servituto nustatymas nėra pareiškėjo žemės paėmimas iš jo teisėto valdymo ar pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypo naudojimą apribojimas. Servituto ribos pareiškėjui turi būti aiškios, nes tai patvirtina pareiškėjui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos siųstas raštas, kuriame išsamiai nurodyti x ir y koordinačių taškai, kuriuose Elektros linija kerta jo žemės sklypą. Byloje yra tuometinio AB „Lietuvos energija“ direktoriaus raštas, kuriuo pareiškėjui atsakoma į jo klausimus, paaiškinami Elektros linijos teisimo aspektai. Pasinaudoti užstatymo ar ilgalaikės nuomos teisiniais institutais šiuo atveju nėra juridinio pagrindo, nes Elektros linija tiesiama vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalį, t. y. nustatant žemės servitutus. Pareiškėjo sutikimo ar nesutikimo su techniniu projektu teisės aktai nenumato. Leidimas pareiškėjo teisių nepažeidžia, nes teisę statyti pareiškėjo ar kitų asmenų sklypuose bendrovė įgijo ir Specialiojo plano pagrindu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu (IV t., b. l. 104–117) pareiškėjo P. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas byloje iš esmės ginčija Elektros linijos per jo žemės sklypą tiesimo, servitutų suprojektavimo bei jų nustatymo teisėtumą, teigdamas, kad servituto plotas, ribos neaiškios, servituto ir Elektros linijos ribos nekoordinuotos, Įsakymas ir Sprendimas apriboja jo teises vykdyti detalųjį planavimą, naudotis ginčo žeme, o Leidimas yra neteisėtai išduotas ir jo pagrindu gali būti pradėti statybos darbai, kurie sunaikins jo sklypą. Pareiškėjas nesutinka ir su ginčo kompensacijos dydžiu, teigdamas, kad kompensacija apskaičiuota neteisingai, remiantis neaktualia Metodikos redakcija, skaičiavimai neatitinka tikrovės bei nepadengia išlaidų, kurias investavo į ginčo ir gretimai jo esantį kitą savo žemės sklypą.

Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo

Ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (II t., b. l. 36). Pareiškėjas yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai teritoriją, savininkas (II t., b. l. 18–19, 50–130). Specialiuoju planu servitutas pareiškėjo sklypui nebuvo nustatytas, o tik suprojektuotas. Pareiškėjas neginčija minėto Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462, tačiau ginčui aktualūs Specialiojo plano teisėtumo ir pagrįstumo aspektai, išnagrinėti LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-355/2013, kurioje paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3900-643/2013 (III t., b. l. 1–15, 16–35), kuris minėtą Ūkio ministro įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartyje inter alia konstatavo, kad konkretus elektros linijos tiesimas būtent tokia trasa, kaip numatyta Specialiajame plane, nėra atsitiktinis, o parinktas įvertinus eilę kriterijų, atsižvelgiant į probleminius aspektus, siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių gyventojams, jų sveikatai, saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams, naudingųjų iškasenų gavybos plotams, derinant viešąjį ir privatų interesus. Iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijoms nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai.

Parenkant elektros linijos trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ir skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Juos adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50000 arba ortoforografiniam žemėlapiui M 1:10000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai. Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardijami elektros perdavimo linijos plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų šalių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisykles“, „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda– Telšiai išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui.

Įgyvendinant projektą, buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, savininkais ar nuomotojais, siūlant finansinę kompensaciją. Taip pat LVAT akcentavo, jog rengiant Specialųjį planą buvo atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, iš kurio ataskaitos matyti, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo nagrinėtos įvairios trasos alternatyvos, siekiant kuo didesnės gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų.

Projektas buvo koreguotas atsižvelgiant į gautas suinteresuotos visuomenės pastabas ir prašymus.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl Elektros linijos tiesimo, servitutų suprojektavimo Specialiuoju planu neteisėtumo ir nepagrįstumo, ginčo servituto ploto ir (ar) ribų neaiškumo, laikė faktiškai ir juridiškai nepagrįstais.

Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos

Teismas, išanalizavęs Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad servitutas, suteikiantis teisę tiesti Elektros liniją, ja naudotis bei aptarnauti, pagal patvirtintą Specialųjį planą, nustatomas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu – Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam aktui priimti iki teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju – Specialiojo plano – patvirtinimo, prašymu Nacionalinei žemės tarnybai dėl siūlomo servituto turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl ginčo servitutų reikalingumo buvo pareikšta 2009 m. spalio 22 d. raštu „Dėl žemės servituto nustatymo“ Nr. SD-6861 (I t., b. l. 37–38). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakymą raštu Nr. 2-3751-(2.19) (I t., b. l. 44), kuriame pripažino tikslingu nustatyti žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti, nurodant, kad servitutai bus nustatomi pagal patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Specialiojo plano) sprendinius. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad minėtu 2009 m. spalio 22 d. raštu viešpataujančiu tampančio daikto savininkas tinkamai išreiškė valią dėl servituto reikalingumo. Specialusis planas, kurio planavimo organizatoriumi Ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 paskyrė AB „Lietuvos energija“, teises ir pareigas dėl Elektros linijos statybos projekto įgyvendinimo, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. perėmė trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (I t., b. l. 157–172, 176–183). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais laikyti pareiškėjo argumentai, jog viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl ginčo servitutų reikalingumo nebuvo ar nėra pareikšta.

Aukščiau minėtų Žemės įstatymo normų pagrindu darytina išvada, kad tarnaujančiojo sklypo savininko valia (šiuo atveju – pareiškėjo), sutikimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra reikalingas, tačiau jam, šalims susitarus ar teismo sprendimu, atlyginami dėl nustatytų servitutų atsirandantys nuostoliai. Taigi, Įsakymu pareiškėjo sklype nustatant žemės servitutus jo sutikimas dėl servitutų nustatymo (kaip, beje, ir projektuojant servitutus Specialiuoju planu) nebuvo reikalingas. Nesutikdamas su Įsakymu, Sprendimu pareiškėjas pasirinko teisminį savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir teisę kreiptis į teismą tinkamai realizavo.

Pareiškėjo argumentai, jog dėl servitutų nustatymo bus ribojamos jo galimybės naudotis žemės sklypu, įgyvendinti detalųjį planą ir pan., laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais. Specialusis planas bei galiojantys Lietuvoje teisės aktai nedraudžia rengti detalųjį planą žemės sklype, kuriame yra nustatytas servitutas. Ginčo atveju, nėra jokių draudimų ginčo žemės sklypą toliau naudoti pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, valdyti, tvarkyti ar kitaip juo pareiškėjui disponuoti. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Taigi, pareiškėjas rengdamas detalųjį planą privalo (privalės) vadovautis ir galiojančio Specialiojo plano sprendiniais. Aplinkybė, jog pareiškėjo sklypas, kuriame nustatytas servitutas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (II t., b. l. 18–19) ginčo servituto plotui, riboms ar vietai jokios įtakos neturi, nes servituto plotas – 0,3447 ha ir vieta buvo suprojektuota Specialiuoju planu (II t., b. l. 93) . Taigi, tik 0,3447 ha ploto ribose ginčo servitutas galėjo ir buvo nustatytas Įsakymu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad konkrečios Elektros linijos, kaip statinio kadastriniai duomenys bus aiškūs, kai ši linija bus pastatyta ir atlikti jos, kaip statinio, kadastriniai matavimai. Ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ar gretimo pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai, rengiant detalųjį (-iuosius) planą (-us) jokios įtakos Elektros linijos tiesimui, jos vietos pasirinkimui ar ginčo servituto plotui, riboms ir pan., neturi, nes detalusis planas yra žemės sklypo formavimo ir kadastrinių matavimų pagrindas, kurį rengiant, kaip minėta, privaloma vadovautis ir Specialiojo plano sprendiniais.

Dėl kompensacijos apskaičiavimo procedūros

Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 23 straipsnio 7, 8 dalimis, taip pat Taisyklių 16.6 punktu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymas priimtas NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. P., vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, ir atsižvelgiant į Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtinto Specialiojo plano sprendinius (I t., b. l. 109). Įsakymo 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam ginčo žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,3447 ha) ir teisę jas aptarnauti (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,3447 ha); 2.2 punktu – AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 338,57 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3 punkte – nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Ginčijamu Sprendimu (I t., b. l. 103–108) ištaisyta Įsakymo 1 punkte padaryta pareiškėjo pavardės rašymo klaida, nurodant teisingą pareiškėjo pavardę – „M.“; taip pat pakeistas minėtas Įsakymo 2.2 punktas, nurodant, kad žemės savininkui (pareiškėjui) atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 155,96 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas ginčija kompensacijos apskaičiavimo teisingumą, jos dydį, tačiau nekonkretizuoja to, ar sutinka su Įsakyme ar Sprendime nurodyta kompensacija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Įsakymo 2.2 punktas yra pakeistas Sprendimu, laiko, kad būtent Sprendimu pakeistas kompensacijos dydis tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teisę gauti teisingą kompensaciją už servituto nustatymą, todėl toliau tiria Sprendimo, kaip sudėtinės Įsakymo dalies, teisėtumą ir pagrįstumą.

Metodikos originali redakcija galiojo nuo 2004 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. rugpjūčio 29 d., kuri buvo skelbta 2004 metais, Valstybės žinių Nr. 175-6486 (toliau – 2004 m. gruodžio 8 d. Metodika). Nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo ir iki 2013 m. sausio 18 d. galiojo Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau – 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodika). Be to, nuo 2013 m. sausio 18 d. įsigaliojo ir šiuo metu galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220). Metodika skirta reglamentuoti NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Teismas, vertindamas ginčo kompensacijos dydį patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos, nuostatų.

Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo kompensacija apskaičiuota remiantis neaktualia Metodikos redakcija. Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas sutinka iš dalies, kadangi ginčijamu 2010 m. gruodžio 31 d. Sprendimu, 2010 m. spalio 8 d. Įsakymu nustatytas ginčo kompensacijos dydis, buvo perskaičiuotas, galiojant jau minėtai 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijai. Pareiškėjas iš esmės nepateikė argumentų, kurie pagrįstų Sprendimu perskaičiuotos kompensacijos neteisingumą.

Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjui dėl servituto nustatymo buvo perskaičiuoti nuostoliai: 1) už sunaikinamus pasėlius, 2) už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijoje 4 punkto nuostatos nesikeitė. Be to, Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Sprendimu perskaičiuojant nuostolius už sunaikinamus pasėlius, teisėtai ir pagrįstai vadovaujamasi Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ (originali ir aktuali ginčui akto redakcija, galiojanti nuo 2005 m. sausio 23 d.), kuriame nustatyta būtent 34,06 dydžio derlingumas iš vieno hektaro kviečių. Būtent už žieminius kviečius buvo atliktas skaičiavimas 2010 m. birželio 22 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 66A, tačiau jų derlingumo rodikliu nurodant ne minėtą 34,06, o neteisingą – 41,6 dydį. Nuostoliai už sunaikinamus pasėlius Sprendime apskaičiuoti pagrįstai taikant 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 4 punkte numatytą formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, (Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu (šiuo atveju – 34,06); Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais) (0,3447 ha); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas (0,57 Lt); K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (24,4 /39). Taigi, pagal minėtą formulę apskaičiuota: Np = 34,06 x 100 x 0,3447 x 0,57 x 24,4 / 39 = 418,68 Lt, t.y. nuostolių už sunaikinamus pasėlius suma.

Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijoje 9.1 punkto nuostatos nesikeitė. Keitėsi Metodikos 9.2 punktas, tačiau šio punkto nuostatos ginčui neaktualios, nes nuostoliai už prarastą galimybę pareiškėjui naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, Sprendime apskaičiuoti (perskaičiuoti) taikant 9.1 punktą. Sprendime perskaičiuojant aptariamus nuostolius, teisėtai ir pagrįstai vadovaujamasi Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (šio akto redakcija, galiojo nuo 2005 m. kovo 20 d. iki 2013 m. sausio 1 d.). Šie nuostoliai Sprendime apskaičiuoti taikant 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 9.1 punkte nurodytą formulę, skirtą nuostoliams būtent dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuoti: Nžūn = 15 x S x Kp (S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais) (ginčo atveju – 0,3447 ha); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu (ginčo atveju – 28 x 12). Taigi, pagal minėtą formulę apskaičiuota: Nžūn = 15 x 0,3447 x 28 x 12 = 1 737,28 Lt nuostolių suma. Sprendime nurodytas bendras išmokėtinas pareiškėjui ginčo kompensacijos dydis – 2 155,96 Lt, atitinka minėtų nuostolių bendrą sumą (418,68 Lt + 1 737,28 Lt = 2 155,96 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz., vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t. y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėjui kompensacijos dydis, nustatytas Įsakymu, buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuotas Sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ginčo kompensacijos apskaičiavimo neteisingumo, jos dydžio nustatymo neobjektyvumo ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo argumentų, jog ginčo kompensacija nepadengia išlaidų, kurios buvo jo investuotos į ginčo ir gretimai jo esantį kitą pareiškėjo sklypą, teismas pažymi, kad atitinkamų išlaidų rūšies ar nuostolių apskaičiuojant kompensaciją Metodika nereglamentuoja. Teismas, vertindamas ginčo kompensacijos nustatymo teisėtumą inter alia patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos) nuostatų. Minėta, kad Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Todėl pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Įsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, kuriais šie aktai turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai šiuos aktus panaikinti atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 11 d. leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Leidimą Litgrid AB – Elektros perdavimo oro linijos statytojai, išdavė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (IV t., b. l. 7–8). Iš Leidimo turinio nustatyta, kad juo leidžiama statyba pagal statinio projektą „330 kV perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialųjį planą“, leidžiant statyti naują statinį, kurio paskirtis – Perdavimo elektros tinklai, statinio kategorija – Ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos vieta Leidime nurodyta – Klaipėdos rajono savivaldybė, Leidimo galiojimo terminas – iki 2023 m. vasario 11 d.

Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, juos išduodančius subjektus, leidimui statyti naują statinį gauti pateikiamų dokumentų sąrašą ir kt., reglamentuoja Statybos įstatymas (byloje taikytina aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.).

Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 2, 5 ir 7 dalių, 23 straipsnio 17 bei 29 dalių nuostatas, taip pat faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčo atveju gauti pareiškėjo sutikimą ar pritarimą išduodant Leidimą ir (ar) rengiant Elektros linijos techninį projektą, nebuvo privaloma ar reikalinga. Leidimą teisėtai ir pagrįstai išdavė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Iš Leidimo turinio galima aiškiai suprasti, kam jis išduotas, kokį statinį ir kokioje konkrečioje teritorijoje leidžiama statyti, koks Leidimo galiojimo terminas. Be to, aplinkybių ar argumentų, kurie pagrįstų Leidimo išdavimo procedūrų nesilaikymą ir (ar) Leidimo neteisėtumą Statybos įstatymo ar kitų teisės aktų atžvilgiu, ar parodytų techninio projekto rengimo procedūros pažeidimus ir pan., pareiškėjas nepateikė ir teismas tokių procedūrų pažeidimų nenustatė. Pareiškėjo argumentai dėl Leidimo neteisėtumo vertinami kaip subjektyvi, juridiškai nepagrįsta nuomonė. Atsižvelgus į visas aplinkybes, laikytina, kad Leidimas teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas Leidimą panaikinti, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skundu prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Specialiuoju planu nėra įtrauktas į sklypų sąrašą per kuriuos bus tiesiama Elektros linija ir Įsakymu šiam sklypui servitutas nėra nustatytas.

Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Žemės įstatymo 45 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad ginčo servitutai suprojektuoti Specialiuoju planu, t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Šiame plane nėra jokių nuostatų, kurios pagrįstų pareiškėjo žemės sklypo (ar kitų asmenų sklypų) paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę. Specialiajame plane orientuojama būtent į ginčo žemės servitutų nustatymo poreikį (II t., b. l. 70). Ginčijamus byloje Įsakymą ir Sprendimą pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra juridinio pagrindo tenkinti iš esmės išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atlikti minėtus veiksmus, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašo teismo kreiptis Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 3 dalis, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2.4 punkto pakeitimai (Nr. 1276, 2010 m. rugpjūčio 31 d., Žin., 2010, Nr. 107-5518, 2010 m. rugsėjo 11 d.) 16 dalis, Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams (IV t., b. l. 64–69).

Teismas, remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai (jų punktai, dalys) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams, pareiškėjo argumentai paremti prielaidomis bei samprotavimais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašyme nurodytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, todėl prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

III. Pareiškėjas P. M. apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 136–143) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, nurodant pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui; papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeisti ABTĮ reikalavimai (72 str., 78 str. 1 d., 142 str. 1 d. ir 142 str. 2 d. 5 p., 143 str., 150 str. 1 ir 2 d., 71 str. 4 d., 80 ir 81 str., 82 str. 3 bei 6 d.). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas nemotyvuotas, netinkamai taikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos ir ginčas išnagrinėtas tinkamai apie tai nepranešus vienai ginčo šaliai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai; nepasisakyta dėl visų pareiškėjo skundo argumentų.

Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo apeliantas pabrėžia, kad jis nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuotas apie tai, kad jo žemės sklype bus statoma Elektros linija. Tai patvirtina 2009 m. spalio 22 d. AB „Lietuvos Energija“ kreipimasis į apskrities viršininką Nr. SD-686, Specialiojo plano rengėjo pranešimai. Tai, kad su pareiškėju niekas nesiekė susitarti dėl finansinės kompensacijos, patvirtina 2013 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo raštas Nr. (32)A4-899. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Specialiojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisėtų interesų, nes Specialiuoju planu tik numatyti, bet ne nustatyti servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Iš Žemės įstatymo 22 ir 23 straipsnių, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 punkto nuostatų matyti, jog atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai daro įtaką privačios žemės savininkų teisėms tiek, kiek tai yra susiję su kompetentingų valstybės institucijų įgaliojimais vienašališkai (be privačios žemės savininkų sutikimo) nustatyti servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas visuomenės poreikiams tenkinti.

Teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, nes neišsireikalavo įrodymų, kad viešpataujančiu tampančio daikto savininkas išreiškė valią dėl servituto reikalingumo. Toks teismo elgesys, apelianto manymu, jį diskriminuoja ir tai patvirtina teismo pozicija, jog nustatytu servitutu nebus ribojamos pareiškėjo galimybės naudotis žemės sklypu. Iš byloje pateiktų įrodymų dėl detalaus plano patvirtintos koncepcijos brėžinių aiškiai matyti, kad toje vietoje, kur nustatytas servitutas nėra galimybės keisti paskirties ir statyti gyvenamuosius namus. Šiame ir gretutiniame sklypuose nebus galima sėkmingai baigti detaliojo planavimo procesą. Tai pažeidžia pareiškėjo teises.

Teismo priimtas sprendimas nemotyvuotas ir dėl kompensacijos paskaičiavimo teisėtumo. Projekto organizatorius, rengėjai ir NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pripažino, kad pareiškėjas patyrė nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo, tačiau NŽT neteisėtai perskaičiavo Sprendime numatytą kompensaciją, pritaikydamas mažesnį koeficientą (0,5 vietoj 1), kurio neįtraukė į pareiškėjui nustatytos išmokomos kompensacijos sumą ir dar kartą perskaičiavo pagal Metodikos 9.1 punktą. To pasėkoje NŽT be jokio pagrindo atliko pakartotinus skaičiavimus, o teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė ginčijamo apskaičiavimo dydžio teisingumą patvirtinančių įrodymų, neįvertino ir neišnagrinėjo byloje esančių įrodymų, pagal kuriuos dėl nustatyto servituto pareiškėjas praranda galimybę suformuoti tris papildomus žemės sklypus (pakeičiant jų paskirtį statyti gyvenamiesiems namams). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera", bylos Nr. 3K-3-468/2008 ir Nr. 3K-3- 527/2009), jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje). Planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Nagrinėjamoje byloje servitutas nustatytas nesilaikant šio reikalavimo, nes servitutą prašęs nustatyti AB Litgrid servituto plano (schemos) su tokiais duomenimis nepateikė, atsakovai bei teismas jų nepareikalavo ir teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakė. Taigi, servituto turinys neaiškiai nustatytas, neatitinka CK 4.112 straipsnio reikalavimų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 11 d. leidimas Nr. LNS-34-130211-00098 turi būti panaikintas dėl aukščiau įvardytų motyvų bei dėl byloje pateiktų įrodymų, kad techninis projektas buvo atmestas du kartus (tai įrodo, kad Specialaus plano sprendiniai yra netikslūs).

Teismo sprendimo dalis, kurioje atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, nemotyvuota bei nepagrįsta. Metodikoje ir Taisyklėse nepasisakyta, kada mokama vienkartinė, o kada periodinė išmokos. Tokių aktų pagrindu negalėjo atsirasti teisėta valstybinė nuosavybė, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė spręsti dėl servituto nustatymo administraciniu aktu (NŽT neinformavus privačios žemės sklypo savininko, negavus jo sutikimo ir nesudarius sutarties dėl nuostolių atlyginimo). Toks teisinis reguliavimas neapsaugo nuosavybės neliečiamumo, o tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (V t., b. l. 14–19) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais, taip pat remiasi savo su atsiliepimais teismui pateiktais argumentais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nebuvo tinkamai informuotas apie posėdžio datą ir laiką, jam nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pasinaudojo jam įstatymuose numatyta teise nedalyvauti teismo posėdyje, o pareiškėjas 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra įtraukta byloje atsakovu, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. priimtas sprendimas neturi įtakos šio atsakovo teisėms ir pareigoms, kadangi šioje byloje sprendžiamas administracinio akto – Įsakymo, kuriuo buvo nustatytas servitutas – teisėtumo klausimas, kurį priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius.

Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu NŽT pažymėjo, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo. AB „Lietuvos energija" nuo 2009 m liepos mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų savininkais dėl servituto sąlygų nustatymo ir 2010 m. liepos 16 d. su privačių žemės sklypų savininkais, gavus laisvanorišką sutikimą, sudarytos notariškai tvirtinamos sutartys dėl servitutų nustatymo ir nuostolio atlyginimo. Buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu, t. y. valstybei priklausantys žemės sklypai, žemės sklypai, kurių savininkų neįmanoma surasti ar su kuriais nepavyksta susitarti. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnį, privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją vyriausybės nustatytą metodiką. 2010 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos energija" pateikė prašymą Nr. SD 5278 dėl žemės servitutų nustatymo. Prie šio prašymo buvo pateikti žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu, sąrašas. Į šį sąrašą yra įtrauktas ir P. M. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakyme nurodyta kompensacijos suma pagal Metodiką paskaičiuota neteisingai, nes Įsakymo priėmimo dieną buvo taikoma negaliojanti Metodikos redakcija, tačiau pareiškėjas neteismine tvarka (iki skundo pateikimo teismui) kreipėsi į NŽT direktorių, prašydamas panaikinti Įsakymą. NŽT direktorius 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. lT-(8.5)-M-21, perskaičiavo kompensacijos sumą pagal Įsakymo priėmimo dieną galiojusią Metodikos redakciją (2010 m. rugpjūčio 29 d.). Atlikus kompensacijos perskaičiavimą, pareiškėjui Įsakyme nustatyta kompensacijos suma sumažėjo nuo 2 338,57 Lt iki 2 155,96 Lt, ji apskaičiuota teisingai, pagrįstai ir yra sumokėta pareiškėjui. Pareiškėjas, teigdamas, kad kompensacija apskaičiuota neteisingai, pats sau prieštarauja.

Elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, tai pateisina nekilnojamo daikto, naudojamo elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, taikomus nuosavybės teisės apribojimus.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (V t., b. l. 1) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendime išdėstytais teiginiais ir padarytomis išvadomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (V t., b. l. 3–9) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba; papildomai nurodo, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo buvo išreikšta tinkamai: Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies prasme sutikimą turėjo pareikšti AB „Lietuvos energija“, kaip Litgrid AB pirmtakas. AB „Lietuvos energija“ tai padarė 2009 m. spalio 22 d. raštu Nr. SD-6861. 2009 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsakymą Nr. 2-3751-(2.19), kuriame konstatavo servitutų nustatymo tikslingumą ir pabrėžė, kad servitutai bus nustatomi pagal patvirtinto specialiojo plano sprendinius. Šią Klaipėdos apskrities viršininko administracijos poziciją patvirtina teismų praktika (LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-355/2013). Be to, tai, kad Specialiajame plane numatyta Elektros linijos trasa eina per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, papildomai įrodo, kad AB „Lietuvos energija" valia dėl servituto šiam žemės sklypui reikalingumo buvo išreikšta dar iki Specialiojo plano patvirtinimo.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo nustatytas administracinis servitutas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, teisėtumo. Nesutindamas su Specialiojo plano sprendiniais, pareiškėjas turėjo teisę per įstatymuose numatytą terminą apskųsti ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymą Nr.4-462, kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas. Pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo, todėl jo reikalavimai, susiję su minėto įsakymo, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, ginčijamu negalėjo būti reiškiami ir pirmosios instancijos teismo nagrinėjami.

Kompensacijos suma ir jos apskaičiavimo būdas buvo patikrinti du kartus, t. y. NŽT direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr.1T-(8.5)-M-21 ir pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjui priklausanti kompensacija apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, ji sumokėta.

Pareiškėjo reikalavimas dėl Leidimo panaikinimo yra nesusijęs su ginčijamu Įsakymu ir teismo neturėtų būti vertinamas. Be to, pareiškėjo sutikimas išduodant Leidimą statyti nebuvo reikalingas, kadangi Litgrid turi teisę naudotis pareiškėjo žemės sklypu servituto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, sudarančių bent menkiausią prielaidą jo nurodytus teisės aktus vertinti kaip prieštaraujančius pagrindiniam Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-733, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1T-(8.5)-M-21, Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. vasario 11 d. leidimo Nr. LNS-34-130211-00098 teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu (IV t., b. l. 104–117) pareiškėjo P. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir ginčo santykiams taikytinos teisės aiškinimo bei taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland), nekartoja pirmosios instancijos argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo tik jas patikslina, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas teigia, kad Elektros linijos per jo žemės sklypą tiesimas, servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jo konstitucinę teisę į privačią nuosavybę, nes su pareiškėju nebuvo suderintas techninis projektas ir pareiškėjas nebuvo informuotas apie statomą 330 kV elektros oro liniją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutų žemės sklypams nustatymą administraciniu aktu numato Žemės įstatymo 23 straipsnis. Servitutai administraciniu aktu ir specialios žemės naudojimo sąlygos nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (II t., b. l. 50-89). Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1061 redakcija) 18 straipsnio 2 dalimi, specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams. Darytina išvada, kad patvirtintame 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiajame plane galėjo būti numatytas servitutas. Kai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas specialiajame plane numatytas įstatymu, esant galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatant administraciniu aktu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutą elektros linijai tiesti, jo sutikimas nebuvo reikalingas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-355/2013, kurioje Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 4-462 pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti pareiškėjo argumentus dėl Elektros linijos tiesimo, servitutų suprojektavimo Specialiuoju planu neteisėtumo, nepagrįstumo, ginčo servituto ploto ir (ar) ribų neaiškumo faktiškai ir juridiškai nepagrįstais.

Pareiškėjas savo poziciją taip pat grindžia tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. Ž12-733 priimtas pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 4 ir 5 punktus, nes viešpataujančiu tampančio daikto savininkas turėjo būti informuotas apie suprojektuotą servitutą.

Atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl ginčo servitutų reikalingumo buvo pareikšta, todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes AB „Lietuvos energija“, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko, valia dėl ginčo servitutų reikalingumo buvo pareikšta 2009 m. spalio 22 d. raštu „Dėl žemės servituto nustatymo“ Nr. SD-6861 (I t., b. l. 37-38), kuriuo prašė nustatyti žemės servitutus, nurodytus minėto rašto priede. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakymą raštu Nr. 2-3751-(2.19) (I t., b. l. 44), kuriame pripažino tikslingu nustatyti žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti, nurodant, kad servitutai bus nustatomi pagal patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento (Specialiojo plano) sprendinius. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad minėtu 2009 m. spalio 22 d. raštu viešpataujančiu tampančio daikto savininkas tinkamai išreiškė valią dėl servituto reikalingumo. Specialusis planas, kurio planavimo organizatoriumi Ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 paskirta AB „Lietuvos energija“, teises ir pareigas dėl Elektros linijos statybos projekto įgyvendinimo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. perėmė trečiasis suinteresuotas asmuo AB Litgrid.

Pareiškėjas teigia, kad Specialiajame plane suprojektuota oro linija suformuota tik preliminariais matavimais. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, tačiau pažymi, kad oro linijos tiesimo projekte neprivaloma nustatyti konkrečių oro linijos koordinačių, nes tiesiant oro liniją gali būti nuokrypių. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pateikti matavimai yra pakankamai tikslūs, siekiant nustatyti oro linijos vietą. Kolegija pabrėžia, kad oro linijos statybos projektas nėra tapatus dalykas servituto nustatymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad aplinkybė, jog pareiškėjo sklypas, kuriame nustatytas servitutas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (II t., b. l. 18-19), ginčo servituto plotui, riboms ar vietai jokios įtakos neturi, nes servituto plotas – 0,3447 ha ir vieta buvo suprojektuota Specialiuoju planu (II t., b. l. 93).

Pareiškėjas ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad dėl servitutų nustatymo bus ribojamos jo galimybės naudotis žemės sklypu, įgyvendinti detalųjį planą. Šioje dalyje, nesant ginčo sklype parengto detalaus plano, nėra galimybės nustatyti galimų pareiškėjo teisių pažeidimų. Pagrįstai pripažinta, kad Specialusis planas bei galiojantys Lietuvoje teisės aktai nedraudžia rengti detalųjį planą žemės sklype, kuriame yra nustatytas servitutas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nustačius servitutą jam atsirado ribojimai naudotis tarnaujančiu žemės sklypu, todėl jam priklauso kompensacija. Viešpataujančiojo daikto savininkas sumokėjo pareiškėjui kompensaciją už nuostolius, atsiradusius dėl nustatytų servitutų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kompensacija buvo apskaičiuota netinkamai dėl to, kad nustačius servitutą pareiškėjas praranda galimybę suformuoti tris papildomus žemės sklypus, pakeičiant jų paskirtį statyti gyvenamuosius namus. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kol nėra priimti sprendimai dėl žemės paskirties keitimo, nėra pagrindo pripažinti, kad tokie pareiškėjo ketinimai yra realūs ir jie galimi pagal esamą teritorinį planavimą, todėl pareiškėjo ketinimai negali būti pripažinti atlygintinais nuostoliais. Šiuo atveju nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai pripažinta, kad nuostoliai apskaičiuoti teisėtai ir kompensacijos dydis nustatytas teisingai.

Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl teismas jais nesiremia.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismą tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nuomone, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjo nurodyti teisės aktai (jų punktai, dalys) akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams, pareiškėjo argumentai paremti prielaidomis bei samprotavimais, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, nurodant pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ir klaidas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą ir esminių procesinių pažeidimų nepadarė, todėl priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas